2009 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

Kalėdinis sveikinimas

Tai mano mėgstamiausias Kalėdinis žaisliukas. Jam jau daug metų. Jis simbolizuoja mano amžiną tikėjimą savimi ir man brangiais žmonėmis. Ir nebėda jei jis suduš - yra dar vienas. Ir nebėda jei visiškai nusišnekėjau, laimingų švenčių:)

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Pamišęs fotografas nupyškino galybę žmonių ir nusipyškino pats

Nemėgstu ilgų pavadinimų, bet kartais vieno žodžio negana. Pristatau savo bičiulį Tomą ir dalinuosi kasdieniais įspūdžiais.

Prie Kolegų sąrašo blog'o dešinėje prisijungė mano bičiulis Tomas Banišauskas su kuriuo kadaise kūrėme filmą "Benzo vagis". Vyrukas, mėgstantis veikti ką nors kūrybiško www.tombunny.com . O aš vyrukas, mėgstantis neprašytas už dyką draugus reklamuoti :) Na gerai, aš paprasčiausiai didžiuojuosi savo draugais. Ir jis turi gerų nuotraukų, galinčių papildyti mano blog'ą kai pritrūkstu iliustracijų (pavyzdžiui praitame įraše). Šita vadinasi angliškai "Photoshoot yourself". Žodžių žaismas, reiškiantis "nusipyškink save"
Truputis kasdienybės:
Šiandien nudžiugau kai mane pasiekė žinia iš Vilniaus. Kad prisnigo! O vakar žiūrėjau reportažą Delfyje apie modernią eglutę Rotušės aikštėje - nekantrauju pamatyti. Kvepia Kalėdom. Hasseltas irgi labai pasipuošęs ir beveik ne popsiškai. Sniego neturim, saulė akina, bet speigas jau traukia raudonį į skruostų paviršių.

Šiandien užėjo įkvėpimas ir prirašiau du "Wordinius" lapus su savo patarimais šia tema: "Kaip išgyventi Erasmus ir išlikti žmogumi". Anglų kalba. Dabar galvoju kur būtų galima pritaikyti. Gal prieš išvykdamas nusiųsiu savo koordinatoriui, kad ateities kartom duotų paskaityti, bet šis tekstas jam gali pasirodyti nepatogus... O gal paimsiu ir įmesiu į blog'ą:)

2009 m. gruodžio 13 d., sekmadienis

Priežasčių top 5

Šiame įraše pateikiu priežasčių Top 5 kodėl šis savaitgalis man buvo ypatingas:

Pirmoji yra ta, kad kažkas atvažiavo manęs aplankyti. Tiesiai iš Kembridžo traukiniu atdardėjo Gedas. Traukiniu ir išdardėjo.
Antroji yra ta, kad sutikome naujuosius metus. Tikrai taip! Kadangi šis savaitgalis yra paskutinis mum, Erasmusam, šiais metais (trečioji priežastis), Ispanai surengė naujųjų metų vakarėlį. Vargeli kas dėjos. Gal trisdešimt Ispanų ir keli kitašaliai. Ketvirtadienį, po vienuoliktos valandos vakaro susirinko Centre prie garsiosios bloge aprašytosios Katedros. Viskas tęsėsi iki kokios pirmos ar gal net antros valandos nakties, Ispanai valgė vynuoges, šaudė šampaną, dainavo, plojo įvairiausius ritmus ir šoko, triukšmas buvo neapsakomas (kai virtuvėj penki Ispanai sėdi jau sunku išbūti). Aš tai laukiau kada atvažiuos policijos furgonėliai ir visus gražiai supakuos. Ir nieko. Neatvažiavo, patys visi išsivaikščiojo po klubus, pubus ir barus. Visgi atmosfera buvo neapsakoma, nebijo Ispanai šalčio, jie patys dega savo temperamentu ir teigiamom emocijom.
Penktadienis buvo labai ramus, bet šeštadienį (ketvirtoji) paskutinysis šių metų vakarėlis Barake. Tai Ispanai vėl dainavo ir šįkart ant biliardo stalo šoko! Dar Lenkus įkalbėjau "hey sokoly" užtraukti (aš jiem padėjau šūkaut "hey-hey" dalį) .Ispanam labai patiko. Prašė ir Lietuviškų dainų, bet...
Penktoji. Sekmadienį pražioplinau parduotuvę, kuri užsidaro gana anksti ir išalkau. Ką daryt tokiu atveju... Mate'as iš Vengrijos sakėsi turįs kalną konservuotų produktų ir nesidrovėčiau užsukti pasivaišinti. O štai Rusaitės Maša su Daša sako "paidiom pakušaem". Nu gerai, galvoju, bet kad mes tik bulvių teturim... Nė velnio! Pagamino gardžiausios žuvies file su bulvėmis ir sūrio padažu! Primaitino kaip priklauso :) Pasirodo man vis dar sekasi.
Tik va suabejojau "H&M" drabužių parduotuvės gaminių kokybe, kadangi prieš mėnesį pirktas megztinis ėmė ir išsiardė horizontaliai per nugarą ir išsižiojo! Plonas, bet labai šiltas, parsivešiu, užsisiųsiu ir namie nešiosiu:)

2009 m. gruodžio 7 d., pirmadienis

Dviem dienom aukštyn kojom

Šiame įraše pasakoju apie smagią kelionę į Briuselį. Tikiuosi beskaitydami pasijusite ten buvę net nebuvę, buvę - sugrįžę, esantys - esantys dar labiau!

Penktadienį prieš eidamas miegoti susiruošiau planą chuliganą - ryte kelsiuos aštuntą ir skambinu Gintarei ar nenorėtų pavedžioti po Briuselį.
Pramiegu.
Bet 11 ryto pažadina gauta žinutė. Iš Gintarės! Ragina atvažiuoti ir dar vakarėlį su vyresniais, bet labai įdomiais žmonėm pažada. (dauguma jų - stažuotojai ES institucijose)
Šoku kaip kulka, nes šaltas dušas atrodo kaip vasaros lietus, viens du (valanda, dvi...) aš jau pasiruošęs.
Traukinys atvažiavo ne iš karto, tad nusipirkau iš Indės sausainių paskanauti. Traukiny pradariau - sulipę į vieną gumulą (pasenę) - pradžia ne kokia.
Bet kaip gera važiuoti traukiniu po visų tų mėnesių besikratančiuose autobusuose... Sėdižiu sau su kažkokiais keistuoliais traukiny:
bet už tai labai komfortabilu, vietos kojom iki soties, paltui su taše irgi. Netrukus paaiškėja kodėl gi man taip patinka tame traukinyje! Atėjusi kontrolierė paaiškina, kad mano bilietas antros klasės keleiviams, o aš esu pirmoje. Ups :)
autorius leidžia sau nuklysti į apmąstymą: Kontrolieriai, paštininkai, autobusų vairuotojai - visi tokie pasitempę, paslaugūs, toks įspūdis, kad kiekvienas iš jų dirba savo svajonių darbą! O bulvyčių "Fri" pardavėjai? Dirba sau laimingi, padažą drebia, išsinešimui pakuoja, šypsosi, atrodo kiekvienas klientas tai šventė. Štai Indas, 'načnyko' savininkas, rimtas vyras. Kaip povas sėdi, bet ir atrodo kaip pilies valdovas, tik pilis iš alaus skardinių ir šokoladukų plytų. Už tai Koletė nepatenkinta savo darbu nuolat bumba. Hm. Gal ir Lietuvoj dažnesnis darbas svajonių darbu vadinamas būtų jei daugiau pinigų mokėtų.
Į vagoną įlipo keturios damos, atsisėdo gerokai tolėliau. Ir viena nosį suraukus kažką kitom Lietuvikai "...man nesvarbu, man visai nesvarbu!..". Po to aš turėjau išlipt anksčiau nei jos, tai praeidamas "skanaus" pasakiau tai sulaukiau keturių džiugių Ačiū :)
Stoty iš minios žmonių Martynu mane šaukė Gintarė. Su ja susipažinau vos atvykęs į Belgiją, ji paklausė ar žinau kur pirkti bilietus traukiniui ir tada, prieš daugiau nei tris mėnesius, pavažiavome kartu vieną stotelę. Tiek nedaug reikia puikiais draugais patapti :)
Pirmas dalykas, kurį pamačiau - milžinišką paradą su tikrais milžinais!
Prasiėjom centre per Kalėdų mugę. Radau dovaną savo sunėnui. Anksčiau laiko nesakysiu kokią:) Mėginau Prancūziškai nusiderėti, bet šįkart neišdegė.
Kadangi vakare turėjome eiti į rimtą šventę, nulėkiau į H&M parduotuvę, kuri yra mano mėgstamiausia ir kurios Lietuvoje nėra, nusipirkau staigiai marškinius ir kojines be skylutės. Ir visa laimė, kad Lietuvoje tos parduotuvės nėra, nes rūbai fantastiški, nebrangūs, sakyčiau kokybiški, visi tik ten pirkų ir vaikščiotų kaip klonai.
Metas valgyti. Gardžiavausi skaniausiomis Prancūziškomis bulvytėmis visame Briuselyje. Skanumėlis :) Dar tokį milžinišką sumuštinį valgiau, ausys linko.
Pasivaikščioję nulėkėm į Gintarės apartamentus, pasidėjau daiktus, pasipuošiau ir pirmyn.
Važiavom metro ir tramvajum. Ir niekur nereikia talonėlių mušti ir kontrolė ten tikra retenybė! Na bauda būtų 85 eurai, bet aš turiu nuolatinį pagerintą.
Suradom vakarėlį. Nė vieno pažįstamo, gražus erdvus butas, kaip kotedžas - per du aukštus, antrame gyvenamieji kambariai, o apačioje miiilžiniška svetainė su aukštomis lubomis. Publika susirinko iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Škotijos, Bulgarijos, Turkijos ir t.t. Visi turėjo atsinešti kažką nacionalinio ar vietoje pagaminti. Iš Lietuviškų man labiausiai patiko sausainiai "Gaidelis" o iš užsienietiškų didžiausią įspūdį paliko Prancūziškos sraigės. Pirmą kartą ragavau. Ne taip jau baisu, tik sraigės gaila. Ką gali žinot, gal iš tikro Lietuviška, mūsiškės kokybiškos!
Viena panelė buvo neapsakomai panaši į mano mėgstamiausios grupės "The Do" vokalistę. Ne ne, nesidžiaukite, tai nebuvo ji. Bet parodžiau jai ką ji man primena, taip pat tapo "The Do" fane.
Vakarėlis baigėsi nei per anksti, nei per vėlai. Advokatas iš Bulgarijos net į apartamentus parvežė.
Kitą dieną pramiegojau iki pirmos dienos. Pasimėgavau velniškai gardžiais pusryčiais
ir sėdėjom po stoglangiu ir prapliurpėm kiaurą popietę kai lauke pliaupė lietus.
Debesim pradžiuvus ėjome į centrą. Parodė man Briuselio berniuką. Tik Kalėdų seneliu buvo aprengtas tai neįdomu.
Po to ragavom Belgiškus vaflius su karameliniu glajumi, braškėmis, bananais ir šokoladu!
Vėlyvas vakaras artinosi nepastebimai, tad nuėjome į stotį ir tik tik pražioplinom traukinį. Bet jis vėlavo! Taigi po minutės atvažiavo ir jau dardėjau Hasselto link.
autorius vėl pasineria į apmąstymus: 100% pailsėjau, prasiblaškiau, visokiausių temų priplepėjau (LIETUVIŠKAI!). Kiti erasmusai važiavo į vakarėlį Leuven'e ir kaip jau supratau, pasirinkdamas Briuselį ne tik nieko nepraradau, bet galima sakyti išlošiau visą aukso puodą. Ei, tą vakarą tik 10 dienų buvo belikę iki kelionės į Lietuvą Kalėdoms. Greitai.
Mano apmąstymus pertraukė kontrolierius, vėl gavau pasiūlymą pereiti į kitą vagoną :)
O pirmadienį buvau visas atsigavęs, idėjų kupinas, o dar ir toliau Lietuviškai bešnekantis, nes pietavau su vietiniu Lietuviu, išeivių sūnumi. Manau žodį Lietuva jo dėka pasaulis dar palinksniuos :)

2009 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Kartofelius

Užvežė ant rašymo. Mokslo šlipsas nebesmaugia, dar tegu tinginio varlytė laisvesne patampa. Šian buvo pirmoji "Integrated Business communication" paskaita. Vos pamačiau dėstytoją - iš karto viskas tapo aišku. Ką sako vien titulai prieš vardą ir pavardę - profesorė, daktarė, o dar ir filosofė! Moteris. Amžiuj, bet ne stambume. Pasitempus kaip styga. Nu ir kažkassss netaip. Nu žiūriu žiūriu aš į ją ir kažkas ne taip. Šneka ji dalykus kaip ir naudingus, tik labai sausai. Ai, teisa, Vokietė. Tai akivaizdus bruožas - atsiskaitymam jokio kūrybiškumo, tik sėdėk bibliotekoj ir rašyk raštus iš knygų. Iš interneto nedaugiau 50 procentų. Jokios baigiamosios prezentacijos - rašto darbai (įtariu už paveiksliukus mažina pažymį) ir egzaminas raštu. Iš esmės dalykas įdomus ir naudingas, bet Lietuvoj kmabary turiu kelias knygas ant lentynos apie tai. Aš jas net perskaičiau, nes labai įdomios. Viskas gardžiai sukramtyta, o ne pirmą kartą regimais žodžiais aprašyta ir neišnarpliojamom schemom apipavidalinta. Ačiū, bet mano meniška siela nori linksmiau laiką leisti. Įtariu, kad šio modulio atsisakysiu. Prisirinkau jau pakankamai kreditų, neapkrausiu galvos nebūtinais dalykais ir toliau mokysius tai, kas priklauso.
Ou jė barake kas dedas. Pravirkdžiau senmergę. Ir kaip jaustis? Nu bet kad nekalba su manim atvirai. Ir nevirkdžiau iš tikro, pati apsibliovė. Va kas būna kai iš visų jėtų susikaupęs gaudai gaudai ir prigauni melagį. O šian vakare pašnekėjau su "geruoju" vyruku budėtoju ir jis viską man paaiškino. Ir išaiškėjo, kad ta Koletė (toji, kuri mano eurus apverkė) primelavo man ir visiem studentam dar daugiau nei galvojau ir turi moteriškė už ką raudonuoti. Dabar aš visas ramus.
Sutaisė mano dviratį! Kainavo vieną eurą, nes teko keisti vieną stipiną. Taigi dabar mano dviratis vikrus kaip viesulas, manevringas kaip šikšnosparnis ir tvarkingas kaip Einaro kambarys! Iki normalios parduotuvės tolokai, taigi mynėm iki jos eilinį kartą. Pirkom bulvių, bet neturėjom maišo. Tai ką daryt? Prirakinom dviem spynom! Žinokit nuo parduotuvės iki barako važiavom - nė viena nedingo.Ir mano filmas nutekėjo... Vietinė televizija pamatė ir ėmė naudoti didelį balioną mieste kaip reklamą!Abipusė lygiuotė

2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Dar ne premjera

Minėjau, kad žadu pristatyti savo naują darbą, video apie balioną. Dėja. Įkėliau į feisbuką, parodžiau draugams ir nedraugams. Chebrai daugiau ar mažiau patinka, tik vis balionas užkliūva, liaudis nori realistiškesnio. Ir aš manau, kad reikia realistiškesnio. Nes dabar iš konteksto iššoka, bet ir ne per daug tikroviško, nes balionas naudojamas tik kaip simbolis. Tarp kitko jei kas norėtų man su tuo balionu padėti ir į titrus bei mano blog'ą save įsirašyti - mielai prašom. Visgi nesusilaikau ir pateikiu kelis kadrus. Duodame vaizdų iš naktinio Hasselto, apie ketvirtą nakties miestas visiškai tusčias:O čia Bartekas taip atrodo nemiegojęs parą. Šaunuolis, grįžo iš vakarėlio septintą ryto ir prikėlė eit filmuot, nes iš vakaro tarėmės, būčiau pramiegojęs!Garsioji miesto panorama iš Hasselto Katedros varpinės. Ir dar garsesnis visų nemėgstas nepakankamai tikroviškas balionasKodėl gerai gyventi bendrabutyje Belgijoje? O gi todėl, kad turi visokio plauko aktorių! Tiesa šios scenos nepavyko išpildyti kaip buvo sugalvota, mat trūksta patirties dirbant su neprofesionaliais aktoriais. Taigi karpiau karpiau kol pasiliko vos kelios akimirkos. Šiuo paveikslėliu noriu parodyti, kad filmas yra tikrai tarptautinis!Šai čia Vlado godžiai siurbčioja kavą kuri ir sudarė visą filmo biudžetą - 2,2Euro. Ir jis kavos nemėgsta! Bet toks sumanymas, vardan meno tenka paragauti :)
Dar viena bėda - vienas studentas iš barako, matęs filmą, klausia: Martynai, labai gražu, bet apie ką? Taigi apie ką šis filmas papasakosiu pristatymui skirtame įraše. Ačiū už dėmesįAbipusė lygiuotė