E-portfolio

Tel. +37062157268

El. paštas: zamartis@gmail.com
skype: zamartis
http://www.facebook.com/martynaszaremba
Šiuo metu kuriama Zaremba pictures svetainė. Tai bus mažytis portfolio internete su kontaktine informacija, atliktų darbų pavyzdžiais. Kol kas duomenis pateikiu aukščiau, kad galėtumėte susisiekti su manimi asmeniškai. Taip, rašau todėl, kad spaudoje po truputį pasirodo pranešimai su mano pavarde, apie klipą, kurtą reperio Sezio dainai, kurią pastarasis atlieka kartu su Donatu Montvydu bei klipe laumės vaidmenį atlieka modelis Rima Triškutė, gaudau vėją. Pasirodžius klipui įkelsiu ir jį bei aprašysiu plačiau, paminėsiu ir asmenis, kurie man labai padėjo ir buvo kiekviename žingsnyje :) Kol kas galiu tik pakviesti apsilankyti klipo pristatyme šį šeštadienį Vilniuje, klube "Salento".

Krikštynų laikraštukas

Sykį Brolienė pasiteiravo ar pažįstu ką nors, kas galėtų sumaketuoti Krikštynų laikraštuką. Net nežinojau, kad tokie būna, bet išsiaiškinęs kas tai yra, supratau, kad galiu aš. Paprastai tokie laikraštukai būna labai neskoningai primarginti, visokių ornamentų, soskių, tragiškų šriftų prifarširuota, taigi pasiūliau šį tą naujo - krikštynų žurnalą. Toliau apžvelgsiu maketą, bet pradžiai paminėsiu, kad galutinis variantas, t.y. leidinys, nepaliko abejingų ir praturtino krikštynų šventę kaip reikalas. Beveik paraudau nuo liaupsių :) "Čia Martynas darė!", "maniau bus toks šiaip, du lapai nespalvoti, o čiaaaaa.." "nu šaunuolis, tikrai".

Jeigu Jums reikia kokia ypatinga proga kažko panašaus, rašykite zamartis@gmail.com , tarsimės, kartu generuosime naują idėją, gal net duosiu žurnalo originalą pavartyti:)
Atsiprašau už taip vadinamus "water marks'us", bet kadangi daug kūdikio nuotraukų, nenoriu, kad kas jas iškirpinėtų ir naudotų kur nors. Atsarga gėdos nedaro.

Viso užsakiau 8-ias kopijas, spauda kainavo ~150Lt, bet išliekamoji vertė didesnė. Įsivaizduojate, Jūs jau suaugęs, atsidarote kokią prisiminimų skrynią, o ten - Jūs pats, visai mažytis, prifotografuotas ir apie Jus visko prirašyta.

Spauskite ant viršelio ir atsidarys albumas su visu leidinio maketu.

Amazing jenga flick

Kilo mintis pateikti brolio nufilmuotą momentą, kur sprigtu išmušu "Jenga" žaidimo kaladėlę, šmaikščiau. Čia kaip ir bandžiau sukurti "viral'ą", pats labai jais žaviuosi. Nesitikiu daug peržiūrų, bet tikiuosi kas gaus pažiūrėti, tam patiks :) Beje gal kas nežinote ir nepaspaudėte nuorodos, "vairalas" tai toks video, kuris plinta internete vartotojams dalinantis, (persiunčiant el. paštu, skype, facebook) dažniausiai šmaikštaus turinio, dauguma tokių filmukų neturi didelio biudžeto, bet dėl savo unikalumo, netikėtos kuliminacijos ar netradicinio pateikimo pasiekia didžiulę auditoriją.

Pionierių stovykla 3

Senas minkštas fotelis lauke šalia pirties. Priešais tyvuliuoja ežeras, šnara medžių lapai. Naudojuosi „Pionierių stovyklos“ laisvu laiku iki vakarienės. Per metus šis tas pasikeitė – man iš dešinės išdygus nauja sodyba su puikiais poilsiautojais, garsutėliausiai leidžiančiais Lietuvos estrados hitus.

Labai noriu atostogauti. Šią vasarą niekur nebuvau išvykęs savo malonumui – a nei jokio festivalio, nors ir nelabai jų mėgstu, niekur. Buvau kaime, buvau prie jūros kai koncertavo „Ashtrey“. Dabar atvykau į „Pionierių stovyklą“. Noriu į Gdanską, penkiom dienom, bet nėra kada. Atsiranda visokių smulkmenų, neleidžiančių normaliai susiplanuoti net savaitės į priekį. Kaip dingčiau iš čia... Gal pavyks rudenį iki Gdansko nulėkti. Ten susitiksiu su geriausiu Erasmus draugu Barteku, jis važiuos ten iš kito Lenkijos krašto. Su Barteku turime susitarimą, kad važiuosime senais automobiliais – nevalia nepaisyti. Jis 93-iųjų Wrangleriu, o aš – 93-iųjų automobiliu, apie kurį blog‘e dar nepasakojau. Taigi kuro bus suvartota daug. Bartekas minėjo, kad paskui dar kažkur patrauksime. Šiaip noriu važiuoti vienas, bet jei atsirastų žmogus, pasirįžęs mestis per pusę už kurą didelius pinigus ir negana to tas žmogus galėtų tverti kelionę su manimi (jei tverčiau kelionę su tuo žmogumi ir aš – privalumas), būtų fun.

Apturėjau skanią vakarienę. Stovykla įgijo du papildomus pavadinimus: „Gurmanų stovykla“ ir „Formos atstatymo stovykla“.

Labai noriu nemiegoti ir būti lauke. Sėdėti ir mąstyti, bet taip, kad nekąstų parazitai. Kaimynai įsidrąsino ir Lietuviškus hitus iškeitė į rusiškas „tuk tuk“ (bum-čik) melodijas, pagardintas „davai dzidžėj“ vokaliniais motyvais.

Rytoj bus anksti kylančių žvejoti. Nors nesu vegetaras, niekada nesupratęs medžioklės dėl malonumo, nebeprijaučiu ir tokios paskirties žvejybai. Pas mus, „Pionierių stovykloje“, gausu maisto. Be žuvies išgyvensime taip pat puikiai, kaip ir jos turėdami. Gamta ant mūsų pyksta, nematote?

Beje, šiandien mano giminaičiui kibo nebloga lydeka, tačiau nutrūko ir šis ištraukė tik dantenų gabalą su iltimi joje :)

---

Šiandien žvejams užkibo lydekaitė. Labai giliai įrijo kablį, Audrius bandė ištraukt ir tik AM už piršto kad sukando.

---

Vakare žaidėm „Jenga“. Išradau sprigto metodą. Yra nufilmuota, gal įkelsiu į Feisbuką. Dėja sugrioviau irgi aš, kai buvo likus viena galimybė, ir tas pagaliukas prispaustas smarkiai, ir tik krenta krenta krenta..! Sugriuvo bestatant 31-ą aukštą.

Su Audrium paturbinom aitvarus, įdėjom žvejybinius suktukus, dabar siūlas nebesusisuka. Vakar tiek laidėm aitvarus, kad net erelis atskrido pasižiūrėti.

Stovykla finito, dėkoju organizatoriams už renginį.

Pasaka apie piemenį

Šiandien prisiminiau pasaką, kurią vaikystėje brolis sekė gal tuziną kartų. Mažiausiai. Na bent pakankamai sykių, kad jos auklėjamoji paskirtis įaugtų man į kraują. Nebuvau jos prisiminęs gal dešimt metų ir štai ji vėl mano galvoje, taigi skubu dalintis, kol dar esu "ant bangos".

Piemuo ganė avis. Staiga ėmė šaukti "vilkas, vilkas!". Visas kaimas su šakėm, su deglais subėgo, o piemuo sako "cha cha, pajuokavau, nėra jokio vilko:)".

Kitą dieną piemuo vėl nutarė pajuokauti, "vilkas vilkas!" šaukia jis. Kaimas subėgo su šakėm, su deglais, o piemuo sako "cha cha, vėl išdūriau, nėra jokio vilko:)".

Trečią dieną, kaip ir galima įtarti, atėjo vilkas. Piemuo ėmė šauktis kaimo gyventojų pagalbos, bet, žinodami apie piemens pomėgį pokštauti, niekas neatėjo. Vakare kaimo gyventojai pasigedo avių ir nuėjo ieškoti. Vilkas suvalgė ne tik avis, bet ir piemenį.

Šuo loja ant oro balionų

Dar nemačiau, kad šuo lotų ant oro balionų


Aš pamačiau, ir nufilmavau, kai filmavau šiandien aitvarus savo diplominiam. O kodėl rašau apie diplominį šitam bloge, o ne specialiam? Nes nebijau pokyčių, gi jau žinot. Nes norėjau išmėgint kitą blog'o sistemą... kuri niekuo nesiskiria nuo wordpress sistemos, išskyrus tai, kad neturi vidinio lankytojų skaitliuko, nuolat stringa ir šiandien neveikia :)
Taigi, nusifilmavau aitvarus. Esu filmavęs šokį, spektaklį (ne per seniausiai), automobilių sportą, vestuves - daug ką - bet filmuoti aitvarus pasirodė sunkiausia. Dar vėjas sukilo. O jie pjausto orą, laksto iš kairės į dešinę, dar kadangi prie balto tilto, kamerą tik pasuk šonan, iškart kokie nereikalingi pastatai lenda. Arba mašalai virš objektyvo skraido, išvis puiku.
Buvo puikus sekmadienis, nulėkiau į kaimą dieną, vakare nusifilmavau aitvarus, liko dar milijonas dalykų ir bus baigta.

Pranašas apie sūrį

Pastaruoju metu stengiuosi kasdien atnaujinti diplominio blog'ą, bet vis labiau užkanbinu kitus klausimus. Todėl šįkart rašau čia.

Nebesidirbasi. Galvojau apie priežastis, deja tam tikrų minčių negaliu išsakyti viešai, tai gali pakenkti diplominiui. Bet ko gero esminė - per daug laiko. Aha. Daug kas skųsis, kad laiko neužteko, bet aš paskutinės minutės žmogus. O štai atsiranda mėnuo laiko. Diena dienon ark ir nustebink pasaulį. Bet kai to laiko turi, nebaisu kažko atidėti, ką nors nukelti, o tuo pačiu ir entuziazmas išblėsta. Atsisakiau tiek daug visko dėl diplominio (persiskirsčiau prioritetus), tai padėjo, bet vis dar neatneša norimo rezultato. (Gal šita pastraipa keliaus į diplominio blog'ą)

Kad jau nusvirę rankos ir net pats fotikas sako "Martynai, pakrauk batareiką, dabar nedirbsi", reikia imtis kažko kito. Pvz susitvarkyti kambarį, ką ir dariau prieš pora dienų, o dabar jau stebiu kaip ant mano stalinės lempos voras audžia tinklą. Ir labai protingai daro, nes naktį kai sėdžiu, pradaręs langą būnu, visokių mašalų priskrenda ir į tą lempą daužosi. Koks racionalus voras, visas į šeimininką:) Tai va, nors vakar mačiau spektaklį "Bučiuoju, Oskaras", po to vakare numyniau beveik 30km miško takeliais, šiandien tebejaučiau dvasinį alkį. Nuėjau prie knygų lentynų, kuriose visada ieškau ko nors naujo paskaitinėti. Šįkart - Kahlil Gibran "Pranašas". Išminties bomba! Turi rūpesčių meilėje - atsiverti 13-ą puslapį, neskiri gėrio nuo blogio - 58 psl, grožis, religija, mirtis, laikas, laisvė, tik dabar žiūriu turinį, nėra apie ligą. Bet tai "Bučiuoju, Oskaras" labai gerai apie ligą. Nesergu tfu tfu tfu, sveikatos visiems, neišsigąskit ;) Noriu pacituoti čiut čiut: apie blogį Nes kas yra blogis, argi ne kamuojamas savo paties alkio ir torškulio gėris? apie laiką vakarykštė diena tėra šiandienos atmintis, o rytojus - nūdienos svajonė [..] Ir tegu nūdiena apglėbia praeitį atmintim, o ateitį - aistringais troškimais! Apie džiaugsmą ir liūdesį Kartu jie ateina, ir kai vienas sėdas su jumis už stalo, atminkit, kad kitas miega jūsų lovoj. [...] Ir tik tada, kai jūs tušti, esat ramūs ir pusiasvyrūs.
Na gerai, tą knygą galima atidėti į šalį. Draugė atsiuntė knygą vieną, sakė, jog dar neskaitė, bet anot jos pusseserės psichologės, labai motyvuoja (ko man dabar ir reikia, na, žvelgiant iš šalies). Knyga apie sūrį. Tokio pobūdžio knygos paprastai dėsto mintis pasitelkiant paprastą pasakojimą, nes kitaip žmonės nieko neįsikirstų.
Knyga pradedama nuo to, kiek daug kompanijų savo darbuotojams duoda skaityti ją ir kaip veikla pagerėja nuo to. Iškart peršasi išvada, kad knyga tarp eilučių sako "dirbk, darbininke, mano kompanijoj sėkmingai, atnešk naudos, todėl duodu paskaityt kol čia dirbi, birbk ir dėl nieko daugiau nesirūpink".
Esu 13-am puslapy. Knyga vis dar giria pati save, kokia ji puiki. Atrodo, kad ji anaiptol nėra gera, o tiesiog stengiasi įteigti, kad ji yra gera. Nuteikti yra svarbu, bet kartotis...
14-as psl, bla bla toliau
Praskip'inu prie veiksmo.
19psl. tebegiria... faktas akivaizdus - ši knyga Amerikos rinkai.
Na va, reikalai ima gerėti, bet viską jau žinau iš anksčiau skaitytų knygų. Ir visai čia ne motyvacinė knyga, čia knyga apie pokyčių svarbą.
Pirma patikus frazė "Greičiausias būdas keistis yra juoktis iš savo paties kvalysčių" . Kvailysčių tai čia turima omenyje klaidų, o ne nuleisti juokais.
Bet tai rimtai žmonės kaip pokyčių bijo - kad ir pvz feisbukas pasikeičia kokią nors funkciją, kaip visi pasipiktina. Bet po to susigyvena ir pamiršta.
Nu va, perskaičiau, super, atleidau už pradžią. Labai gera knyga, trumputė, visai naudinga būtų, jei kolektyvas įmonėj pasiskaitytų, po to padiskutuotų. Bijantiems pokyčių. Nes aš tai savęs tokiu nelaikau :)
Jei kas nori, galiu per skype'ą permest.