Uletayu

Čiau, braškės, aš Paryžiuj!

Francūzyja neišvengiamai

Kaip nepastebimai prabėgo du menesiai. Jau šį ketvirtadienį su Vytautu pėdinsim prancūziškais batonais ir beretėmis nuklotais šaligatviais Paryžiuje. Nors Lietuvos atstovai būsime tik du, nutarėme surengti Lietuvių kurtos muzikos vakarėlį. Ketiname paruošti apie valandos trukmės programą, kurioje skambės tokių grupių ir atlikėjų kaip Elinas, Gravel, Siucide Djs, Saulės kliošas, Skamp, Antis ir kt. kūriniai. Prašau Jūsų pagalbos parengiant vakarėlio programą, atsiųskite man geriausius iš geriausiųjų kūrinius, ačiū :)

Laukite naujienų, turėtų būti įdomu.

Laiminga diena

Pageidavimų blog'as ZAREMBA PICTURES sveikina Eglę Jurgaitytę, jos bendražygius, mokytojus ir tėvus puikaus pasirodymo Vaikų eurovizijoje proga!

Ne paslaptis, kad nuo seno esu šio daugumos lietuvių nelabai mėgstamo kasmetinio šou fanatas. Šokių eurovizijos mažiau, bet va dainų!

Skambės gal neįtikinamai, bet dar nacionalinės atrankos metu buvau už Eglę lygiai taip pat, kaip per JAV prezidento rinkimus nuo pirmųjų dienų už Obamą.

Šaunuolė Eglė, techninės kliūtys nesutrukdė pasiekti puikių rezultatų (kiek mano klausa leidžia [ne]išgirsti, neveikė pritariančiųjų mikrofonai), tačiau pavergė žiūrovus šypsena, balsu, o svarbiausia - nuoširdumu.

Pirmąją vietą pajamo Gruzinai, už kuriuos ir balsavau. Ne dėl politinių nusistaymų (tiesa, rusai 12 balų jiems skyrė, nemanykit!), o dėl neeilinio pasirodymo, nu šaunuoliai, į Tomuką iš animacijos stovyklos panašus tas bachurelis ;D Prognozuoju, kad greitu metu pasirodys šios dainos remiksas, skirtas šokių aikštelei. Zubizubi zubi zubizubi zaaa-ai... Susiraskit patys jutubėj, o aš Lietuvos pasirodyma pateikiu:

Terapija suveikė! Bent jau vienai dienai ;)

Oooook! Šiandien diena absoliučiai skiriasi nuo vakarykštės. Turiu omenyje tą kūrybiškąjį aš ir t.t... Šiandien tiek daug nuveikiau, kad noriu griūti į lovą ir miegoti, bet žinau, kad dar daug mažų darbelių liko. Įdomu ar atliksiu juos... Savo šiandieninės dienotvarkės tikrai nepasakosiu, juk kiekvienas turime savasias :) Tik noriu pasakyti, kad dienoraščio terapija turi poviekį. Mano patarimas kaip elgtis, kai iš per gero gyvenimo netenkate ūpo, savimylės ir t.t. - nieko nedarykite. Nedarykite nedarykite iki taaaaip užknis, kad parašysite dienoraštį ir vėl grįšite į senas vėžias.
Prasidėjo praktika kolegijoj, truksianti dvi savaites. Dirbsime grupelėmis, mūsiškė pavadinimu "Žalčiai". Ai ką aš čia plėtotis pradėsiu. Esmė: reikejo man, kaip grupės režisieriui, pristatyti sumanymą. Na kadangi reikėjo parengt idėją pasakai iš knygos "Sužeistas vėjas" (mūsų pasirinktoji 172psl. "Giltinė ir liežuvis" ar kažkaip panašiai. Ten pasakojama apie senuką, kuris mirdamas susidorojo su siautėjančia, visus iš eilės žudančia giltine. Iš pirmo žvilgsnio jokios idėjos ten nematyti, paprasčiausiai pasakojimas. Bet aš pamėginau pasikapstyti tarp eilučių ir štai ką suvokiau: tas diedukas mirdamas padarė paslaugą gyviesiems. O jei kiekvienas mirdamas taip pasielgtų? Juk taip ar taip laikas mirt atėjo. Jei, pavyzdžiui, tokiu atveju prieš mirtį imtų ir pasakytų kokią šokiruojančią tiesą apie gyvenimą? Tai labai pagelbėtų gyviesiems, o mirštančiam jau jokio skirtumo. Jeigu štai jis būdamas jaunas ir sveikas išpasakotų, slaptosios tarnybos jį persekiotų iki nugalabytų anksčiau laiko. Čia tarkim jei koks nacis arba tiesiog seimo narys ant mirties slenksčio būtų :) Oho kiek nerišlaus teksto privėliau... Ai, nepaminėjau, Leikaitė, kuriai jokios idėjos nepatinka, maniške liko sužavėta. Aleliuja.

Papuošiu straipsnį Eduardo (mūsų komandos dailininko) eskizu. Vaizduojami personažai Diedukas ir Giltinė:

Dienoraščio terapija

Jokiu būdu negalėčiau pasakyti, kad man labai blogai - dėl kažko labai rūpinčiausi ar panašiai, bet jaučiu nedidelę tuštumą kūrybiškajame aš. Labai gaila, bet motyvacijos kurti taip pat nejaučiu. Na kaip, jaučiu, bet rankos nekyla. Nekyla rankos net šį straipsnį rašyti, bet aš nuoširdžiai tikiuosi, kad tai vienintelis kelias pralaužti moralinio sąstingio ledus. Per ilgai linksminausi ir tinginiavau. Ir daug tokių straipsnių mano blog'e pastaruoju metu... Common! Aš gi Zaremba ;D Esu linksmas bachūras, viską galiu ;D Va, prikolą galiu papasakoti. Pagavo mane policajai per raudoną važiuojant. Na man atrodo, kad per raudoną nevažiavau, bet jie juk geriau žino:) Tai va, parašiau pasiteisinime "Sutinku, labai gailiuosi, ko žmogus, įsimylėjęs, nepadarai". Labai pareigūnus prajuokinau, bet nepaleido. Važiuosiu antradienį su komisija derėtis, kad teises atiduotų ;D
Einu pavalgyt ko nors (ir tai vienas iš daugelio pateisinimų norint išsisukt nuo būtinų darbų ). O! Gal reikia savo blog'ą paskaityt, na, senesnius įrašus, gal jau esu išradęs tą dviratį, kurį minant darbai lengviau nudirbami (dar vienas pasiteisinimas). :)

Dalia, tas naujasis serialas susijęs su Leikaitės paskaitomis, o šiaip - tik mano galvoje, vargu ar toliau beišeis :)

Animatoriaus blog'o gimtadienis!

Kuo nuosirdžiausiai sveikinu savo gerą draugą ir ilgametį kolegą animatorių Meinardą Valkevičių, kurio blog'as švenčia vienerių metų jubiliejų! :D
Linkiu ir toliau plaukti ta pačia vaga srovei vis stiprėjant, upei platėjant, valčiai pilnėjant iki užkariausi visą vandenyną :)

Sveikina naujojo serialo personažai:

Žalias "Skalvijos" sezonas

Praitame straipsnyje patalpintą reklamą galėsite pamatyti 11d. 17val. atvykę į "Skalvijos" žaliąjį seansą.

Trumpa informacija iš Skalvija.lt
„Skalvijoje“ rodomi „ekologiniai“ kino seansai, į kuriuos žiūrovai patenka pristatę tam tikrą kiekį perdirbimui tinkamų atliekų.
Iniciatyva, kurios šūkis – „geras kinas už gerus įpročius“, siekiama įsijungti Lietuvoje prasidėjusį judėjimą, skatinantį gyventojus susimąstyti apie mus supančią aplinką, gerbti gamtą ir jos išteklius, gyventi sveikai, ekologiškai, o kartu ir ekonomiškai.
Lapkričio 11 d. 17 val. – „Adomo obuoliai“ (rež. Anders Thomas Jensen, Danija), surenkama 5 galvaniniai elementai ir 1 naudotas savaiminės eigos arba elektroninis vaikiškas žaislas.
Atliekos, už kurias filmą bus galima pažiūrėti nemokamai, „Skalvijoje“ bus renkamos likus valandai iki kiekvieno akcijai skirto seanso.

Išsamus filmo aprašymas
Lapkričio 11 d. – 17 val.

Vienišu keliuku geltonais laukais važiuoja autobusas. Jo laukiantis kunigas Ivanas, pasitinka dar vieną išbandymą – iš įkalinimo įstaigos anksčiau paleistą neonacį Adomą. Provincijos kunigas naujoką apgyvendina šventoriuje kartu su buvusiu tenisininku alkoholiku Gunaru, benzinų kolonėlių vagimi arabu Kalidu ir nėščia moterimi Sara, bijančia neįgalaus kūdikio gimimo. Kiekvienas jų čia turi savo užduotį. Adomas privalo iškepti obuolių pyragą. Tačiau į šventoriuje augančios vienintelės obels vaisius nuolat kažkas kėsinasi. Kunigas Ivanas ir Adomas mėgina aiškintis, ar tai Dievo, ar Šėtono siunčiamos užduotys. Vieno populiariausių Danijoje filmų leitmotyvas - “How deep is your love?”, skambantis grupės “Take that” balsais, kiekvienąkart padeda kunigui Ivanui atlaikyti smūgį į kitą skruostą.

Mano mėgstamiausias filmas.. :)

Kas pažįstat Ruurd'ą iš VTDK, nepanašus jis į tipelį nuotraukoj? ;D

Interaktyvi reklama

Pristatau interaktyvią socialinę reklamą ekologijos tematika, skirtą "Skalvijos" kino centre rengiamiems "žaliesiems seansams". Esu sužavėtas mūsų vadovo paprastumu ir genialumu. Paskaitų nelankymas pilnai pasiteisino.

Kūrybinė grupė:
Martynas Zaremba
Vytautas Katkus
Aistė Povilaikaitė
Justas Petravičius

Aktorė Arnolda Strigūnaitė

Stovyklos vadovas Ričardas Matačius

Dėkoju stovyklos organizatorei Mildai.


Interaktyvi socialinė reklama Skalvijos žaliesiems seansams from Martynas Zaremba on Vimeo.