2009 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

Animacinis filmas!

Jau seniai nebuvau sukūręs animacinio filmuko. Va kodėl sesija yra gerai - neturi kur dėtis ir dirbi. Multikas, skirtas 3D paskaitos atsiskaitymui, kurtas keturias dienas.Kažkas su formatais man negerai, nesuprantu, viską darau kaip ir anksčiau, bet įsikėlė video tik, nepatikėsit, videogaga! Jutūbėj ir vimeo pasirodys vėliau, o dabar turim ką turim, svarbu video tas pats kad ir į kokį grandą būtų įkeltas. Ir dar video į ką aš su grupioku Einaru iškeičiame brangias sesijos valandas, skirtas mokslui, mes lošiame grikį!
Paaaagaliau Jutūbė ir Dailymotion leido įsikelti! Kaip gerai. Tai va pristatau arbatinuką:
O kadangi videogagos pleiris kažkos neaiškus, duodu nuorodą į grikį:
http://www5.videogaga.lt/video#dm.id%253Dview%2526dm.v%253Dougwiffdygwznisycl

2009 m. gegužės 26 d., antradienis

Multikas jau greitai

Šiandien buvo 3D paskaitos atiskaitymas, pabaigiau multiką likus pusei valandos iki jo. Na ir visai neblogai tas multikas susivalgė... Žinoma, yra techninių aspektų, kuriuos tobulinti tikrai yra kur, bet taip, aš tinginys, bet realiai, nu pagalvokim, tai mano pirmasis 3D animacinis filmas, nu ir tegu būna su klaidom! Kaip matyti progresą jei tobulinsiu šlifuosiu darbą. Dabar jis yra toks, koks yra, asmeniškai man tie "trūkumai" net gi patinka. Be to, kad sukurtas filmukas, dar taip išėjo, kad sumodeliavau virtuvę 3D aplinkoje. Labai panaši yra pas mane namuose. Modeliavau modeliavau aš visą parą tą virtuvę, o filmuke jos kaip ir nesimato. Tai gal šiandien pablog'insiu kaip atrodo:

O po egzo labai gerai dieną praleidau. Nusitempė mane Einaras į Panoramą, neįdomu man ten buvo vaikštinėt, bet tik pamatėm Kartodromo reklamą... Tai bent gerai pasivažinėjom! Net gi labiau patiko nei kad Plytinėj kažkada važinėjau. Vėliau spardėm grikį iki pažaliavimo... Tai va toks aš nemiegojęs ir nusikalęs, bet be galo blog'ą rašyti norintis.

P.S. Filmuką gal rytoj įkelsiu, tegu šian viskas susitupi, mažu rimtai dar pakeist ką nors sugalvosiu...

2009 m. gegužės 17 d., sekmadienis

Labdaros akcija

"Tiek nedaug tereikia". Taip vadinasi neseniai įvykusi akcija Vilniuje, kurios metu vaikai iš vaikų namų ėjo į kiną, lankėsi teatre, gavo dovanų, bendravo su įžymybėmis, buvo filmuojami ir fotografuojami. Aš irgi su tais vaikais bendravau, dariau jiem gerą, dėl to jaučiuosi ypatingai. Taip pat šis projektas buvo panaudotas kaip atsiskaitymas vieno studento, kuris ir organizavo renginį, ISM'e. Mano savimylę išties paglostė tai, kad po pristatymo dėstytojos komentaras buvo: It's a great movie! Someone did a great job! Bučiau buvęs labai pamalonintas, jei atsakas į komentarą būtų "Filmo autorius šioje auditorijoje, ana ten". Na nesvarbu, man pasakė aiškiai: "ne tu tai kas nors kitas būtų nufilmavęs". Taip kad, ko gero, nėra čia ko pūstis ir pripažinimo tikėtis. Kas nors kitas būtų nufilmavęs.

2009 m. gegužės 8 d., penktadienis

Architektūra dovanų 2

Labas, kaip sekasi fotografuoti? 
Primenu apie minėtą projektėlį "Architektūra dovanų", aš jau šį tą pamėginau nufotkinti,  dabar laukiu Tavo nuotraukos. Beje, jei susiduri su kokiomis nors problemomis (nesugalvoji idėjos, neturi fotiko, nežinai kas galėtų palaikyti dėžutę – kreipkis į mane asmeniškai, kartu rasime išeitį :) Kai viską pabaigsi, atsiųsk man emailu zamartis@gmail.com

Pagarbiai,
Martynas Zaremba

2009 m. gegužės 2 d., šeštadienis

II vieta išlošta

Keturiais įrašais žemiau pasakojau apie atsitiktinį dieduką. Priėjau, pafotkinau, padėkojau. Tuo viskas nesibaigė. Išryškinau visas 12 nuotraukų, kurias įkėliau į picasą, sudėjau į voką, mama nuvažiavus į kaimą nubėgo į bažnyčiios zakristiją, parodė nuotraukas, sako "aaaa, čia tas, kur neseniai palaidojom!". "Ne ne" - paprieštaravo mama - "čia prieš keletą savaičių fotografuota". Zakristijonas įsižiūrėjo ir pasakė kuriam kaime ir name gyvena. Aš paėmiau nuotraukas, nuvažiavau iki to kaimo, nuėjau prie namo, pamačiau dieduką pievutėj kažką dirbantį, priėjau, sakau "prisimenat ponas?" Sako "prisimenu..", įvardino iš kur, sakau "čia Jums nuotraukos". Nustebo diedukas, sako "už ką jūs man ponas dabar tokį gerą darbą darote?" Sakau "šiaip, patinka :)", "gal čia pinigus reikia mokėti?" klausia,  sakau "ne, tikrai ne, ačiū, geros dienos" :) Jis buvo toks laimingas, rodės tuoj apsiverks:)

Penktadienį kėliausi anksti, nes važiavau į Šakius kartu su Karoliu, Mindaugu, Egle, Aneta, Austėja, Aivaru ir Tadu. Vyko badmintono turnyras. Iš pradžių buvo žaidžiama vyrų ir moterų dvejetais, kadangi vėlavome, atvykus burtai buvo jau ištraukti (žaidėjų porų). Kaip žinia man su porininkais visada sekasi. Šįkart komandą sudarė Zaremba ir Zabrovskis. Pradžioj sekėsi gana gerai... Beveik nieko daryti nereikėjo, Zabrovskis visą aikštelę už mane sulakstydavo, bet ir mano prisilietimai buvo meistriški. Vėliau laimingos kulkos baigėsi... Prapylėme vieną kovą, bet tai nesutrudė nueiti iki finalo. Aš nujaučiau, kad nelaimėsime, būtų tiesiog nesąžininga. Pagalvokite, ateina Zaremba bim bam ir išlošia pirmą vietą, o kiti stengiasi, metų metus žaidžia ir antri lieka. Taip jau išėjo. Finale žaidžiau lyg kojas medines turėčiau, o vietoj raketės tarytum kas būtų drugelių gaudyklę įstatės. Juokauju, kad jeigu ne aš, būtume pirmą vietą paėmę. Kai pralaimėjom Zabrovskis labai susinervino, paleido į sieną raketę, nusikeikė gal net, mane aišku irgi grūzas paėmė, kad per mane čia šitaip, bet blemba, ką aš pagalvojau: mes, nors ir du žmonės, buvom komanda. Jo siekis - pirma vieta, mano - gerai praleisti laiką, pasižaisti, užsimiršti. Taip ir gavos, tegu porininkas parinasi. Paskui, žinoma, padėkojo, pagyrė, kad gerai žaidžiau. Gal ir gerai žaidžiau, kas ten žino, bet mišriuose dvejetuose sekėsi prasčiau, už tai gavau pažaisti! Tai va, ką aš primąsčiau  - galima būtų pamanyti, kad diplomą gavau nepelnytai, bet grąžinti aš jo tikrai nesiruošiu, kiek kartų yra buvę kai likau neįvertintas kitose gyvenimo srityse. Tas ant to išeina. Vienur iš tavęs atima, kitur gauni kai nesitiki. Džiaugtis reikia!