Va taip kentėjo Gibsono Kristus:
O taip atrodė Pasolinio "Gangsta Jezus":
Pradėsiu nuo įdomaus fakto, tuo paskatindamas skaityti mano palyginimą toliau. Holivudas filmus kepte kepa, iš bado nemiršta ir nežada badauti – dideli biudžetai, didelės filmavimo grupės. Tačiau vienoje iš „Kristaus kančios“ scenų gausybė filmavimo procesą stebėjusių profesionalų baloje atsispindinčio mikrofono pastebėti nepajėgė. Nieko čia baisaus, ir aš esu save lango atspindy nusifilmavęs ir dar montavęs bei nepastebėjęs. Bet tuometinės autentikos įspūdį tokios smulkmenos šiek tiek apkartina.
Abu biblijiniais motyvais statyti filmai skiriasi kaip diena ir naktis. Jau pirmuose kadruose Pasolinio filme pasigedau spalvų, bet netrukus supratau – juk Kristaus laikais nebuvo spalvotų kamerų! Nors Andreas Eschbach knyga „Skaitmeninis Jėzus“ teigia, kad buvo. Toliau dėmesį traukė aktoriai. Pasolinio draugams vaidinti sekėsi neprasčiau už Gibsono profesionalus, kurie neabejotinai taip pat yra jo kolegos. Gal kiek neįprasta matyti Kristų gangsterio kūne, bet toks jau tas itališkas stilius, Katedros aikštėje žiemą galime aplankyti prakartėlę, kurioje - iš Italijos vežti personažai, tarp kurių ir kūdikėlis Jėzus, primenantis draugišką beždžionėlę (pastarasis sakinys apie Pasolini).
Skiriasi veiksmas: „Kristaus kančioje“ Jėzus naktį suimamas ir ryte nukryžiuojamas, o „Evangelijoje pagal Matą“ Jėzus vaizduojamas nuo gimimo.
20 a. smurtas ekranuose nebuvo priimtinas, tą matome filme „Evangelija pagal Matą“. Net nukryžiavimo scena yra nepaprastai estetiška. Filme gausu pamokymų, skausmas daugiau dvasinis nei fizinis. „Kristaus kančia“ yra gana naujas filmas. Taigi šiame amžiuje kraujas turi piltis iš ekranų ir išplauti žiūrovus iš kino salės. Kraujui plūsti padeda ir Holivudinis įgarsinimas - dolby stereo ir tokie garsiniai triukai kaip smūgių garsinimas. Tokius garsus girdi mušamas žmogus, todėl per daug į filmą įsijautusiam žiūrovui gali pasirodyti, kad muša jį. Pasolinis pagailėjo ne tik veiksmo, bet ir garso. Na taip, netradicinis muzikinių takelių pasirinkimas pasiteisino ir yra sveikintinas, bet tylos pauzių per daug. Nenuostabu, kad Estijoje „Evangelija pagal Matą“ buvo išrinktas geriausiu 20-ojo amžiaus veiksmo trileriu.
Martynas Zaremba Y-17
