Geriausia motorolerio reklama

Šiais laikais, kai pasiūla gausiai viršyja paklausą, nutariau imtis išskirtinių priemonių ir sukūriau viralą (reklamą) apie savo motorolerį. Kontaktiniai duomenys: +37062157268 / zamartis@gmail.com

Prieš pradėdamas pasakoti apie reklamos gamybą norėčiau išskirtinai padėkoti savo puikiam draugui Antanui Kaušylui už pagalbą bei jo gražiai šeimynai už vaišes. Važiavau į buvusį darbą, kur atlikinėjau praktiką, į Starworks, pasiskolinti mikrofono, kuris prisikabintų man prie marškinių. Lipnia juosta privyniojau filmavimo kamerą prie posūkio lemputės, o grįždamas - aplink sėdynę. Po to prilipdžiau prie Antano mamos mašinos bagažinės - vėlgi važiavau ir filmavausi. Dar fotografavome po kadrą. Ir galų galiausiai sekmadienį radome mustangą Vilniaus senamiestyje. Sumontavau ir vualia :)

Share

Muffins

Tiesiog negaliu neparodyti. Man taiiip patinka šita nuotrauka, ne tas žodis. Gera draugė Eglė iškepė seniai žadėtų keksiukų. Na o padėkojau ne tik aš, bet ir jie:

Domino, bet ne sausainiai

2009m. rugpjūčio 13d.

Rašau įrašą tiesiai iš Amerikos. Taip, teisingai, viešiu Amerikoj, nuvykau ten anksčiau nei buvau suplanavęs. Išvis ekspromtu. Vaikštau su Einaru, jam kažkas paskambino, pakalbėjo, ragelį padėjęs sako: "varom į Ameriką!". Nu gerai, varom tai varom. Esu čia nuo vakar ir tikrai nėra blogai. Lyja, tačiau pro debesų plyšius skverbiasi saulė.
Atskleisiu kortas: nuvažiavau pas grupioką į Skuodą. Į svečius, kvietė atvažiuoti (šešių valandų kelionė autobusu tikrai neprailgo)
Namuose pasitiko labai gerai nusiteikusi šeimyna, pamaitino išalkusį ir pagirdė ištroškusį Zarembą. Po to nuvažiavom į Ameriką. Kaimelį Lietuvoje. Dar Einaras draugų pasikvietė. Atsikėliau anksčiau už visus, kad galėčiau parašyti blog'ą.
Naktį stebėjome meteoritų lietų. Buvo silpnai debesuota, bet silpnai ir lietinga žvaigždių. ~1 meteoritas per minutę. Gražu, bet reikia turėti kantrybės.
Minties šuolis: man patinka titnagai. Tai tokie įtin tvirti ir išskirtinos išvaizdos akmenys. Jų randama ir Lietuvoje. Randama jų nemažai, kai viešėjau Dzūkijoje ten išvis kas antras akmuo titnagas, o štai brolis pasakojo, kad jeigu Danijoje išgrįstas takelis prie jūros tai 80% takelio sudaro titnagai. Neblogai, mat radęs titnagą visada parsinešu namo. Nebent jų yra daugiau nei gali tilpti į kišenes. Sužinojęs mano pomėgį geriausio naujo giminaičio Audriaus tėtis Augis (nagi, nieko painaus) perdavė man savo rastą titnagą. Pionierių stovykloje pasakojo: "juodas su baltais taškais, galėsiu atiduot". Gražus akmuo, man gražus, bet nėra toks, kokį įsivaizdavau, tačiau Augio pasakojimas man pakišo mintį, kad juodas su baltais taškais kas? - domino. Ta proga susistačiau kambary domino, pasidėjau titnagą ir nufotografavau.
Jeigu kas nors turite kokį įdomesnį, bet mažai reikalingą titnagą, nesidrovėkite, aš priimsiu ;)

Savaitgalis su grikiu

2009 m. rugpjūčio 8 d.

Sėdžiu šešėlyje ant minkštutėlio fotelio, šalia pirties po beržu. Prieš akis matau ežerą ir vieną kitą užmestą dugninę meškerę. Kairiau deginasi mano naujas geriausias giminaitis Audrius, o mažasis broliukas Tomas lavina meškeriojimo įgūdžius. Kitaip sakant esu pionierių stovykloje. Taip vadinasi viena jau tradicine tapusi išvyka apie kurią galėčiau pasakoti iki pažaliavimo. Paminėsiu tik svarbiausius aspektus: sužinojau, kad mano Tėvukas žaidžia grikį geriau už mane! Tarp kitko – nusipirkau naują grikį! Radau vieną vietą kur parduoda šią jau deficitine tapusią prekę. Akropolyje yra tokia vos ne kūdikių prekių parduotuvė „Čipolinas“. O jokie Instinktai, Havajai ar kitos ekstremalios parduotuvės tokių nebeturi ir nežada užsakinėti.

Vieną vakarą eksperimentavome su išlaikymu. Pateikiu keletą variantų. Galima būtų ir daugiau, bet prožektorius nusėdo... Fantazija po ilgos dienos taipogi.

Vasara tiptopais eina į pabaigą, bet man atrodo, kad ji nejuokais užsitęsė. Taip būna kai ko nors neišpasakytai lauki. Tada laikas eina truputį lėčiau, o sulaukus malonumas būna dvigubas.