2009 m. rugpjūčio 8 d.
Sėdžiu šešėlyje ant minkštutėlio fotelio, šalia pirties po beržu. Prieš akis matau ežerą ir vieną kitą užmestą dugninę meškerę. Kairiau deginasi mano naujas geriausias giminaitis Audrius, o mažasis broliukas Tomas lavina meškeriojimo įgūdžius. Kitaip sakant esu pionierių stovykloje. Taip vadinasi viena jau tradicine tapusi išvyka apie kurią galėčiau pasakoti iki pažaliavimo. Paminėsiu tik svarbiausius aspektus: sužinojau, kad mano Tėvukas žaidžia grikį geriau už mane! Tarp kitko – nusipirkau naują grikį! Radau vieną vietą kur parduoda šią jau deficitine tapusią prekę. Akropolyje yra tokia vos ne kūdikių prekių parduotuvė „Čipolinas“. O jokie Instinktai, Havajai ar kitos ekstremalios parduotuvės tokių nebeturi ir nežada užsakinėti.
Vieną vakarą eksperimentavome su išlaikymu. Pateikiu keletą variantų. Galima būtų ir daugiau, bet prožektorius nusėdo... Fantazija po ilgos dienos taipogi.
Vasara tiptopais eina į pabaigą, bet man atrodo, kad ji nejuokais užsitęsė. Taip būna kai ko nors neišpasakytai lauki. Tada laikas eina truputį lėčiau, o sulaukus malonumas būna dvigubas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą