2009 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Belgija1

Kad jau sėdžiu čia trečia diena be interneto... Jaučiuosi toks... Švarus iš vidaus! Tik gyvas bendravimas su pirmą kartą matomais žmonėmis! Ir visi jie man malonūs, be to, esu svetimšalis. Bet niekas nepagalvoja, kad esu ateivis iki imu šnekėti angliškai. Tiesa, greitai prabilsiu ir olandiškai. Jau turiu 12-os svarbiausių žodžių bei išsireiškimų žodinėlį. Bet ir kiti po truputį mokosi lietuvių. Štai viena mergina iš mano aukšto sakėsi dirbanti kavinėje su lietuviu ir paprašė, kad išmokyčiau paragintį jį gimtąja kalba. Taigi užrašiau jai ant lapelio „judink subinę, lietuvi“.
Atvykau netikėtai sėkmingai ir labai greitai. Pirmą kartą skridau lėktuvu kurį pilotavo moteris. Dar niekada nusileidimas nebuvo toks švelnus. O ir traukiniai, kuriais nusigavau iki savo miesto Hasselt‘o riedėjo tyliai ir tolygiai. Persėdau į kitą traukinį ir bendravimas su lietuviais baigėsi. Nuo šiol tik angliškai. Iš stoties mane pasiėmė Jan‘as, kuris siuntė man labai oficialius informacinius laiškus, tad ir aš stengiausi atsakyti jam tokiomis pačiomis manieromis, tačiau kai jį sutikau – maniau nugriūsiu. Jis, suprantate, na jis yra... pooookštininkas! Bajeruoja ir bajeruoja. Mėgsta išdurinėti naivius atvykėlius, ko gero. Suskelia bajerį ir laukia reakcijos kepminiuko veidu.
Gyvenu gražiame mieste. Ir centras netoli. Ir centras nedidelis. Bet jis yra centras iš tikrųjų, kadangi jį supa žiedo formos kelias, kuris neleidžia pasiklysti. Centre beveik nėra automobilių. Centre beveik nėra šiukšliadėžių, tačiau nepamatysite nė vienos šiukšlės numerstos ant šaligatvio. Žmonės čia labai tvarkingi ir rūpinasi švara patys.
Aš čia jaučiuosi gerai. Tik brangu, bet aš pardaviau motorolerį, dabar galiu nusipirkti ką panorėjęs.

Komentarų nėra: