Filmavau filmą paskaitom. Ir labai reikėjo miesto panoramą nusiflmuoti. Tik kad visi pastatai čia tokie žemi... Yra tik du ponaujai pastatai (Hasselto mastu tikri dangoraižiai) ir trys bažnyčių bokštai. Sėdau ant dviračio, važiavau prie vieno - nieko neradau, prie kito - neįmanoma pakliūti, galų galiausiai susiradau bažnyčios, tiksliau Katedros, į kurios bokštą labiausiai ir norėjau papulti, kunigą. Bet bokštas savivaldybės, klebonas rakto neturi. Nuvariau į savivaldybę, nukreipė į turizmo informaciją, ten nukreipė į Hasselto muziejų. Ten supažindino su Nikias, susitarėm penktadienį 11 valandą kilt į bokštą. Atėjus penktadieniui taip ir padarėme. Taigi viskas priešingai nei mano bendrabučio reikaluose vyko nepaprastai sklandžiai. Ką jau kalbėti apie tai, kad ten pakliūti galima tik su išankstine rezervacija sudarius 15-os žmonių grupę ekskursijai... Dar tas vyrukas aprodė visus bokšto vidurius, medines konstrukcijas, laikančias varpus, kurių svoris iki 9 tonų ir t.t. Taigi nufilmavau miesto panoramą. Kai jau turėjau tinkamų kadrų, išsitruakiau fotiką ir taip pat nufotkinau panoramą (paspauskite ant paveikslėlio norėdami matyti didesnį vaizdą)
Taigi kaip jau laikas būtų lipti žemyn, bet sutikau kažkokį vyruką, o, sakau, jūs turbūt prižiūrite varpus, sako taip, dar ir groju sako. Nu ir pasisekė. Taigi jis netrukus turėjo groti. Leido nufilmuoti, taip pat noriai dalinosi žiniomis apie šį instrumentą, kantriai atsakinėjo į kiekvieną klausimą ir grojo grojo grojo. Dar Bartekas, kurį pasiėmiau į kompaniją, pianiną išmanantis, protingai galva linksėjo ir rodomas natas pažinojo. Štai trupmas reportažiukas:
O būtume ėję ten kokią dešimtą valandą ar jau antrą, nebūtume sutikę stebūklingo muzikanto. Bet sutikome ir dar kontaktais apsikeitėme :) A maža kas.
Neatsakau už straipsnio struktūrą. Mintys labai padrikos, bus matyt kaip seksis jas dėstyti.
Lūžta piršai kaip negaliu rašyt. Bet galvoj tiek pilna norisi išsirėkt. Tik kad aš nerėkiu. Užknisa nesveikai barako bardakas. Taip taip, žinau, kad palyginus su lietuviškais barakais čia tikras rojus, nu bet common! Gali džiaugtis, kad kažkam yra blogiau arba gali stengtis, kad būtų dar geriau! Brangiausias barakas mieste, o tooookios nesąmonės, nu kad baisu. Geriausias bajeris tai užrašas tūlike ant kiekvienų durų "prašome netriukšmauti po 23 valandos":D Koks užrašas pasitinka praveriant centrines duris? "Move your bikes!!!" (neždinkit dviračius). Yra pritaikyta vieta priešais pastatą dviračiam. Chebra juos taip palieka - užrakina galinį ratą ir pastato. Tai porą kartų visi dviračiai buvo dingę - administracija paryčiais sunešioja visus dviračius ~80 metrų už pastato! Tai šįryt apsimiegojęs išeinu į lauką - nė vieno dviračio! Tik mano! Nes aš tai prirakinau prie dviračių laikiklio! Raaagas! Dingo radija iš virtuvės. Niekas nežino kur. Netikėtai sutikau bosų bosą - pasakiau, sako gerai, pasakysiu Koletei (pagrindinė boba). Vakare sutikau gerąjį vyruką, sakau dingo radijas, sako keista, sako pasakysiu Koletei. Kitą dieną sutinku Koletę, klausiu mandagiai kur radija, ta kad pradės knist protą (visada į vatą vynioja, meluoja, miglą į akis pučia). Na na na, kad šneka, o aš ausis ištempęs klausau analizuoju, narplioju jos tą nesamonių voratinklį. Galų gale sako "gerai gerai, aš pašnekėsiu". Sakau "su kuo?" Sako "aš pašnekėsiu...". Sakau gerai, bet su kuo? Kad išpūs akis!! "Diiiink iš čia, gana, kad nematyčiau, eik iš čia! Ar jau gali eiti??? Viskas, EIK!". Nu gerai, ponia Leikaite nr.2, sakau "ačiū ir iki". O virtuvė, ar žinot, kad ją 11 savaičių įrenginėjo?? Šita savaitė pirmoji kaip galime ja naudotis. Nauji šaldytuvai. Trim žmonėm vienas. Dydis kaip... Nu dviejų žmonių maistą šiaip netaip sutalpinom, gerai, kad dabar šalta, galima dalį ir ant palangės laikyti. O šaldiklis toks "didelis", kad telpa abu mano kumščiai! Apie šaldytą picą galima pamiršti, atėjo metas maitintis sveikai. Išjungė koridoriuj naktines lempas palei žemę. Studentai vietinės šviesos lipdami laiptais ir nejungdavo, viskas ir tiap puikiai matėsi, dabar tamsu aklinai. Vienas mačiau jau su kaklo įtvaru vaikšto. Nu tikėkimės ne dėl to. O studentai tarpusavy kad diskutuoja, kad dėjuoja kaip viskas blogai, ajajai, o kai galima eit ir šnekėt su valdžia tai aš vienas tik, kiti tyli į kelnes prisikrovę. Tai ką aš vienas galiu padaryt? Nu bet galiu, jei sugebėjau "stalo futbolą pralaimėdamas 1:9 laimėt 10:9" - čia perkeltinė prasmė apie beveik neįmanomą, susiję su mano triumfu Multimediamanagement paskaitoje - tai galiu ir šitai. Nemažai papyliau tai paslieku kitiem įrašam rezervo. Galėčiau dabar turbūt kasdien pilt ir po daugiau dar. Dar va pridedu video kas nematė paskaitom darytą
Dar va prisiminiau. Gi pas mus virtuvę užrakina 11:30. Raulis toks nuėjo į administraciją, sako "tai ką man dabar daryti, jei aš naktį noriu valgyti?" (beje Ispanų tokie mitybos įpročiai), sako "išsinuomok apartamentus senamiestyje". Nu maladec chebra, spėju ten vaikų nė vienas neturi. Nes babkes lupa ir mūsų poreikių mažiausiai žiūri. Nu gaaal kas galvojat, kad aš čia neteisus, bet aptikėkit manim aš ir juos suprast bandau, ir kitus studentus, ir pats save ir puikiai suprantu kiekvieną. O dar nuotraukų įkrausiu ta proga iš to paties "Multimedia management'o", mūsų grupelė Sekit mano blogą, nes dabar laiko atsirado, ruošiuosi pristatyti video kaip vienas vyrukas miestelio Katedros bokšte vaprais grajina (netikėtai teko su juo susidurti, jei būsit kada Hasselt'e ir girdėsit varpų muziką skambant po 12-os iki 2-os valandos dienos, žinokitės - čia mano kaliega). Ir dar kitam įrašui kažkuriam vieną video darytą Nataryvo (istorijos, siužeto) paskaitai. Toks man bent jau visai patinka, lyriškas darbelis. Ei! Ir kas dar nežino - aš - dėdė! Tik nesakykit, kad blogai susiskaitė
Taigi kaip jau laikas būtų lipti žemyn, bet sutikau kažkokį vyruką, o, sakau, jūs turbūt prižiūrite varpus, sako taip, dar ir groju sako. Nu ir pasisekė. Taigi jis netrukus turėjo groti. Leido nufilmuoti, taip pat noriai dalinosi žiniomis apie šį instrumentą, kantriai atsakinėjo į kiekvieną klausimą ir grojo grojo grojo. Dar Bartekas, kurį pasiėmiau į kompaniją, pianiną išmanantis, protingai galva linksėjo ir rodomas natas pažinojo. Štai trupmas reportažiukas:
