Jamiroquai

Skiriu šį įrašą žmonėms, kurie skundžiasi, kad retai rašau blog'ą. Tokių yra, ne šimtai, bet ir ne vienas, tikrai, ir tai man didžiausias įvertinimas!

Tokį dangų sykį mačiau kely iš kaimo, tegu formuoja įrašo nuotaiką:)

Įrašo pavadinimas tai viso labo atlikėjas, kurio dabar klausausi. Ne, tikrai nefilmavau jų akustinio pasirodymo. Ir tie akustiniai video mažumėlę pastrigo. Na dabar jau šalta, lauke nepafilmuosi, reik organizuotis rimčiau, visi su savo reikalais, tų reikalų ir pas mane retsykiais atsiranda. Bet pažadu, dar bus. Nors, štai noriu pasidalinti savo pastebėjimu, parašysiu kursyvu net "Tikimybė, kad kažkas NEnutiks, visada yra didesnė, negu kad nutiks". Atsiprašau už sakinio struktūrą, bet ką šiais žodžiais aiškinu, tai kaip žmonės būna prisižada visko, o po to niekas nesipildo. Mano draugas Dima, tik jis kaip sako, taip ir daro, bet Dima yra iš kitos planetos ir jam mano išvedžiojimai negalioja.

Kadangi pradėjom taip filosofiškai, nors nieko naujo ir nepasakyta, tik kitais žodžiais perpasakota citata iš knygos (pavadinimo neįvardinsiu, nes man iš knygų subyra galvon po trupinėlį ir gaunasi išminties tešlos gumulas, kurio atgnybiu ir va, tai blog'ą parašau, tai kam patarimą duodu, vis kepu ką nors galvoj) aha, tai toj knygoj sakoma, kad pasakoti, ką žadi veikti, tai kaip didžiuotis paveikslais, kurių dar nenutapei (ojoi, jau ne sakinys, o bardakas!!!), norėčiau dabar pakalbėti apie laiką, kuriuo mes gyvename. Vieni gyvena prisiminimais (dažniausiai tai labai seni žmonės, kurie turi daug laiko (nors tas "daug laiko" skamba dvipasmiškai ) ), kiti žiūri į priekį ir atsisako šiandienos džiaugsmų, kad jais, ar kitais, galėtų mėgautis ateityje, o treti sako "ai man niekas neįdomu, gyvenu šiandiena, galiu bet kada mirti ir t.t.". Ir be mano apmąstymų aišku, kad reikia balansuoti tarp trijų iš karto. Bet kažkaip anksčiau maniau, kad reikia gyventi šiandiena. O gal tiesiog atėjo laikas, kai reikia keisti mąstyseną. Iki šiol mane gyvenimas, mano vertinimu, labai sėkmingai nešė kur reikia, pačiam nedaug ir daryti tereikėjo. Štai dabar atėjo didysis "Stop". Taip, aš dar toli nuo savo sentencijos, taigi teleportuojamės į mano mobiliojo išsaugotus įrašus, kuriuos prieš miegą, būna, suspaudalioju: Kai kurie galvoja, kad gyvena šiandiena. Taip nėra. Daugybė dalykų, kuriuos darai šiandien, turės atoveiksmį ateityje ir tame atoveiksmyje tu gyvensi. Vadinasi, apie ateitį reikia galvoti. Galvoti apie ateitį tai nereiškia papunkčiui laikytis "plano" ir atsisakyti šiandienos, o tik mažumėlę galvoti apie savo gyvenimą.

Dar galiu pakalbėti apie tai, kaip sugrąžinti laiką ir apie baimę klysti. Dvi skirtingos temos, tebūnie pagaminsiu du įrašus iš jų. Dėkoju už dėmesį :)