TermosiukasGeras mano termosiukas,
Tilptų ten stambus peliukas.
Arba koks kačiukas mažas,
Bet dabar kava ten rąžos
Šilumą jis laiko puikiai,
Nenusiplikyki, mulki!
Nors su juo ne viskas kieta...
Baigus gerti gurgšnis lieka.
M.Z.
2010 m. lapkričio 23 d., antradienis
Odė termosui, beveik
TermosiukasGeras mano termosiukas,
Tilptų ten stambus peliukas.
Arba koks kačiukas mažas,
Bet dabar kava ten rąžos
Šilumą jis laiko puikiai,
Nenusiplikyki, mulki!
Nors su juo ne viskas kieta...
Baigus gerti gurgšnis lieka.
M.Z.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
eilerascio lyrinis herojus yra draskomas dvilypiu jausmu. viena vertus, jis yra apimtas didels ekstazes ir idealizuoja savo termosa. kita vertus, kartu ji kankina frustracija, kad termosas neatiduoda jam visos silumos. matyti, kad termosas tera lyrinio herojaus meiles objekto atitkmuo. tai matyti is to, kad i termosa (meiles objekta) telpa labai daug jausmu - lyrinis herojus net lygina juos su peliuku ar kaciuku (kas is karto asocijuojasi su siltais jausmais). taciau kartu parodoma, kad meiles objektas nera iki galo dekingas ir visos meiles lyriniam herojui neatiduoda, nes dali savo jausmu pasilieka sau (neatiduoda visu skysciu). taip pat akivaizdu, kad lyrinis herojus pavydi kitiems savo meiles objekto, nes grasina pasalieciams fiziniu susidorijimu (eilerastyje tai puikiai pavaizduojama per nusiplikymo alegorija), taip pat pasalieciai menkinamai vadinami "mulkiais", tokiu budu iskeliant save pati auksciau ju. taigi eilerascio autorius, pasitelkdamas termoso simboli, nuostabiai parodo taip daznai gyvenime pasitaikancius jausmu verpetus. tai eilerastis, vertas nobelio premijos!
Po tokio komentaro bet koks kitas nublanks :)
Rašyti komentarą