FotoNEnaujiena HDR

Vienas buvęs klasiokas Rička gamino (gal tebegamina) labai gražias nuotraukas, peizažus. Kažką lyg ir mėginau klaust kaip jis tai padaro, kažką lyg ir paaiškino, bet tuokart per daug nesigilinau. Štai šiandien brolis atsiuntė nuotraukų, darytų tuo pačiu paslaptinguoju principu. Manau, daugeliui fotografuoti mėgstančių žmonių tai anokia naujiena, bet man tai visai smagus atradimas, juolab ir programėlę, su kuria apjungti nuotraukas tas pats, kas vairuoti mašiną su automatine pavarų dėže, gavau, dar viską pasakė, tad oplia - paėmiau fotiką į miestą, stabtelėjau ant balto tilto, ant turėklo pasidėjau fotiką, per daug nežaisdamas kelias tos pačios pozicijos fotkes skirtingais išlakymais padariau, sukėliau grįžęs namo į programėlę, pastumdžiau kelis nustatymus ir va. Esmė tai, kaip suprantu tame, kad nėra nieko visiškai juodo ar visiškai balto nuotraukoje. T.y. viiiskas matosi. Tiek.

Decode

Martynas Zaremba
Tel. +37062157268
El. paštas: zamartis@gmail.com
skype: zamartis
http://www.facebook.com/martynaszaremba
http://www.facebook.com/zarembapictures

Pristatau savo draugų, šokių grupės "Decode" spontanišką video klipą. O žemiau papasakosiu kaip buvo.

Per Naujuosius Kaune filmavau renginį. Tam reikalui išsinuomojau nemažai filmavimo įrangos. O buvo savaitgalis. O už kameras sumokėta, o jau sekmadienis, rytoj reikės atiduoti. Parašiau Dimai ar nenorėtų pašokti ant sniego, jis sutiko, ne gana to, ir visa jo grupė galėjo (ir norėjo)! Dar prikalbinau draugelį Tomą filmuoti kartu. Suprantate, visi šie žmonės sutiko, už ačiū, savo malonumui, nors lauke spaudė šaltukas, joks šokėjas nesiims tokio reikalo, gi šąla kvėpavimo takai, susirgs, po kojom grynas ledas, nugrius, susižeis - negalima! Griaunam šitą nesąmoningą mitą. Taigi, susitkom aikštelėj prie Siemenso, apsišvietėm automobilių lempom, kelis kartus pasifilmavom ir vualia.

2010 review

Gyvenimo universitetas. Įstojau į mokamą.

Nesveikinu Jūsų su Naujais. Nenoriu nieko įžeisti, visus myliu ir gerbiu. Džiaugiuosi šiais metais sulaukęs nedaug sveikinimų. Džiaugiuosi tokių nedaug išdalinęs. Suprantate, visus pasveikinti užtrunka. Bet gi reikia parodyti, kad rūpiniesi, paskambinti, nusiųsti žinutę, ar teisingai? Aš sakau: nereikia rodyti, kad rūpiniesi. Reikia rūpintis! Visur ir visada.

Žinote posakį "same shit, different day"? Taigi, same year. Nėra ko tikėtis. Nėra ko žadėti. Nuo kitų metų pradėsiu bėgioti? Nuo kitų metų kelsiuosi sulig pirmu žadintuvu? Kitais metais daug dirbsiu, gerai mokysiuos, neviršysiu greičio, neisiu į Makdonaldą, sukonstruosiu elektromobilį? Nejuokinkit. Žadėkit, jei norit. Žadėkit tyliai. Nes ką žadat garsiai, tą turit ir daryti. O gal pažadėjai, bet vidury vasaros pamatei, kad tavęs tai nejaudina, kad viską meti ir imiesi naujos idėjos? Viskas gerai, jei žadėjai tyliai, nes niekas negirdėjo, niekas neklaus kitų metų pradžioj "tai kaip, ar įvykdei viską 2011-aisiais"? Neklauskit manęs apie ateities planus. Kuo noriu būti, kur noriu būti. Aš nieko nežinau. Nežinoti - gerai. Paskutinės perskaitytos knygos autorius Timothy Ferriss apie nežinojimą sako maždaug taip, kad svarbu ne kalorijų kiekis, o jų šaltinis (jei kalbėtume apie maistą). O kalbant apie informaciją galioja tas pats.

Ko tikiuosi iš 2011-ųjų? Nieko! Ką pasižadu? Išvis nežadu.

2010-ųjų apžvalga:
Grįžau iš Erasmus, spontaniškai nusipirkau Corrado, rengiau roko festivalį, baigiau mokslus, ėmiausi ir mečiau "Ashtrey" vadybos, išmokau normaliai plaukti, įsiliejau į riedutininkų bendruomenę, įgijau draugų, sukūriau pirmą oficialų muz. klipą, įgijau ryšių, atradau "Plėjų" (daug stalo futbolo), įgijau naujų draugų, sutikau žmogų, kuris idealiai įvaldęs mano principams neprieštaraujantį verslo modelį, (tokio modelio ir aš norėčiau, Audrius toks, a vdrug perskaitys), ėmiau filmuoti akustinius video, pakeičiau šukuoseną, išnaršiau Lenkijos Baltijos jūros pakrantę, sudalyvavau hip-hop'o šokių dvikovoj!, maliausi LNK televizijojs virtuvėje. Patiko man šie metai, senukas bus patenkintas :)

Gerų 2011-ųjų.