Vienas buvęs klasiokas Rička gamino (gal tebegamina) labai gražias nuotraukas, peizažus. Kažką lyg ir mėginau klaust kaip jis tai padaro, kažką lyg ir paaiškino, bet tuokart per daug nesigilinau. Štai šiandien brolis atsiuntė nuotraukų, darytų tuo pačiu paslaptinguoju principu. Manau, daugeliui fotografuoti mėgstančių žmonių tai anokia naujiena, bet man tai visai smagus atradimas, juolab ir programėlę, su kuria apjungti nuotraukas tas pats, kas vairuoti mašiną su automatine pavarų dėže, gavau, dar viską pasakė, tad oplia - paėmiau fotiką į miestą, stabtelėjau ant balto tilto, ant turėklo pasidėjau fotiką, per daug nežaisdamas kelias tos pačios pozicijos fotkes skirtingais išlakymais padariau, sukėliau grįžęs namo į programėlę, pastumdžiau kelis nustatymus ir va. Esmė tai, kaip suprantu tame, kad nėra nieko visiškai juodo ar visiškai balto nuotraukoje. T.y. viiiskas matosi. Tiek. 
1 komentaras:
Šitas reikalas vienu metu geroka mada pasidarė. Gaila tik, kad dažniausiai viskas susivesdavo į tavo iš dalies aprašytą veiksmų seką: pamačiau, paėmiau fotoaparatą, išėjau į balkoną, nusitaikiau į objektą X, papyškinau, parūkiau prie progos, grįžau, sujungiau ir jau self-proclaimed genious in 5 minutes :) Nors būdavo ir gerų kadrų.
Beje, tokia apsauga komentarams visiškai nevež :/ Žmogus iš šalies neturi šansų ką nors parašyt.
Rašyti komentarą