Čia toks atsiskaitymas rytdienai, dirbom grupelėse, kas ką nuveikė ir šiaip papasakot... Gal kam bus įdomu. O apie Paryžių vėliau parašysiu, dabar fiziškai nera laiko. Ir taip grieką darau, kad blog'ą pildau, o ne multiką animuoju. Ir paveikslėlį gal vėliau įmesiu kokį.
Pirmą dieną pasiryžau iškelti save į režisierius. Susirasti manimi pasitikinčių žmonių nebuvo sunku. Jau po akimirkos buvome keturiese – aš, Eduardas, Einaras ir komados siela Natalija.
Sugalvoti scenarijų ir nupiešti preliminarią kadruotę taip pat netrukome. Pasirinkome puikią pasaką „Giltinės liežuvis“ ir idėjos pasipylė lyg iš gausybės rago. Skaičiau pasaką po sakinį, grupės nariams pasakojau kokie vaizdiniai mane aplanko ir, kadangi visiems tiko, nutarėme apsistoti prie tokio siužeto, kurį dabar ir turime.
Vėliau tą dieną gynėme savo kątik sugalvotą siužetą ir buvome visaip kaip iškoneveikti, nuolatos tikinami, kad mes nesugebėsime, kad mums nepavyks, bet iš visų jėgų stengiausi pakelti nuoširdžiai sunerimusių komandos narių ūpą ir man pavyko. Truputį pasinervinę vėl sėdome į bendrą diskusiją, kurios metu nutarėme susitikti kitą dieną, taip pat pasiskirstėme darbais (kiekvienas paraše savo darbus asmeniniuose aplankuose). Maniškis – parašyti smulkų scenarijų. Beje, neabejoju, kad Eduardas savo aplanke pamiršo paminėti, jog buvo paskirtas sausainių prie arbatos ministru.
Kadangi vadovo patirties neturiu, iš pradžių sekėsi Dievaži nekaip. Sunkiai suprasdavome vienas kitą, interesai nevisuomet sutapdavo, nuolatos jaučiau spaudimą, buvau kaltinamas, kad neskiriu darbo, o paskyręs susilaukdavau daugybės argumentų, kodėl asmuo darbų atlikti negali (ne apie visus). Susitikdavome kasdien išskyrus pirmos savaitės antradienį ir penktadienį, taip pat savaitgalius ir antros savaitės ketvirtadieni ir penktadienį, kai buvau išvykęs.
Laukė pirmosios savaitės ketvirtadienio susitikimas su dėstytojais, tad nusiteikiau labai karingai, galvoje šimtus kartų permąsčiau kaip reaguosiu ar atsakysiu į vieną ar kitą neadekvataus bendravimo išraišką, bet, mano nuostabai, susitikimas praėjo be pakelto tono, gavome naudingos informacijos (ką reikia pataisyti ir t.t.). Pavyzdžiui, surašiau „time‘ing‘ą, kurio prieš tai neturėjome“.
Antrąją savaitę horizonte ėmė matytis fonai, nuspalvinti personažai, girdėtis Einaro parinktos melodijos bei garso efektai. Vis dėlto dar neturėjome veikėjų įgarsinimų, kadangi dėl nežinomų priežasčių įrašas neišsisaugojo. Beje, Karolį ir Šarūną įgarsinti ekspresyvųjį veikėją ir senuką užverbavau aš. Be to surašiau veikėjų tekstus. (čia nesigiriu, tik užduotis parašyt ka padariau asmeniškai)
Dar susidurdavau su didele problema – dalis komandos narių nuolatos nukreipinėjo savo jėgas ne ten, kur reikia, tuo apsikraudami bereikalingu darbu.
Vienas didžiausių darbų, kuriuos nudirbau – atsakinėjau į visus klausimus ir mėginau komandos narius išmokyti ieškoti atsakymų ir priimti sprendimus patiems. Pasikartosiu, sekėsi prastai.
Laiko stoka didino įtampą, vis labiau jautėsi bereikalingas stresas. Tai pastumėjo susimąstyti ir atlikti savianalizę, kurios metu ne ieškojau kaltų, o stengiausi suvokti ką aš, kaip vadovas, dariau netaip, kad situacija tapo tokia komplikuota. Ir supratau. Bet tai per daug didelis atradimas, kad su visais dalinčiausi. Gal aš ir nebuvau geru vadovu, gal ne per geriausiai atlikau režisieriaus pareigas, galite sakyti, kad aš susimoviau ir nusitempiau į prarają su savimi tris niekuo dėtus žmones, bet patikėkite manimi – kitą kartą aš žinosiu ką dariau netaip ir eisiu į priekį aukštai iškelta galva. Turbūt tuo mano tekstas turėtų ir pasibaigti, bet pridursiu: ...ir eisiu į priekį aukštai iškelta galva, nes nebijau pripažinti savo klaidų, o kas pripažįsta savo klaidas – niekada nepralaimi.
P.S. Animavau dalį scenų, atlikau montažą, gavau nuotraukas gyvųjų analogų, t.y. žmonių, kurie mus įkvėpė personažams sukurti (Karolis, Andrius ir Driežis).
P.S. Paskutinis darbas, kurį užsibrėžiau atlikti – po peržiūros padėkoti „Žalčių“ komandai (būtent taip mes ir pasivadinome) ir atsiprašyti už viską, kas iš mano pusės buvo atlikta neteisingai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą