No tomorrow

Išvykome anksti. GPS'as liepė važiuoti 30 kilometrų žvyrkeliu dar Lietuvoje. Su Einaru ėjome iš "pamarskomu" (Žemaitiškas vaskiči originalo kalba vaskihop) jei jis laimi, važiuojam normaliu keliu. Taigi žvyrkelis buvo puikus, padėjo atsibusti. Trumpas stabtelėjimas degalų, tada greitas patikrinimas muitinėje (naktį iš jaudulio nemiegojęs atrodžiau kaip ufonautas už vairo) ir mes jau Lenkijoje. Smagesniais keliais dar neteko važiuoti! Tikrai, labai nemėgstu magistralinių kelių, greit įsitempia kaklas, kai sustingsti ir važiuoji n kilometrų. O čia tai miestelis, tai posūkėlis, man labai patiko. Truputį gaila, kad nutariau taupyti kurui ir kelionei pasiskolinau iš brolio dyzeliuką. Nes Corrason būtų smagiai prilipus prie visų posūkių ir kelionė būtų buvus dar įsimintinesnė. Susitikom Gdanske su Barteku. Priėjom bendros išvados, kad reik keliaut į mažesnį miestelį Sopotą ir ten įsikurti. Pirmoji pasitaikiusi nuomininkė norėjo nuplėšt nuo mūsų neblogą pinigą ir taikė moralinį spaudimą aiškindama, kad už tiek nerasim nieko geriau nei jos smirdantis mikro-kambariukas su trim lovelėm pas kažkokią bobulytę namuose. Šiaip netaip ištrūkom iš jos pinklių ir radom didžiausią kambarį su didžiausiom lovom, teliku, virtuve ir visais kitais privalumais. Pigiau. Negana to, šeimininkė - bobulytė gerietė. Vakare nuėjom prie jūros ant "Palangos tilto", kuris daug didesnis ir ilgesnis ir iki 2012 ten bus pastatyta prieplauka Jachtoms, taigi dar plėsis. Vėliau pavaikščiojom po centrą, kuriame smarkiai jaučiamas pasibaigęs sezonas, vietinėj užeigėlėj pasivaišinom alaus taure.

Traukinuku patraukėme į Gdanską. Pasivaikščioję pagrindinėmis gatvėmis ir papietavę grįžome į Sopotą. Kol miegojau, kolegos paruošė vakarienę. Jaučiausi pavargęs, tad sutarėme - vakarienė jų, o indus plaunu ir virtuvę tvarkau aš. Bet gerietė šeimininkė bobulytė neleido man to daryti ir pati suplovė indus, sutvarkė virtuvę:)
Tądien pastebėjau pora dalykų - Lenkija yra gerai. Geros kainos, didelė rinka, daug smulkaus verslo - visi gyvena nei blogai, nei per daug gerai, tačiau pozityviom nuotaikom.

Šepečio veislės Gdansko gyventojas.

Pusryčiams buterbrodai su Lietuviška dešra, po to vėl į traukinuką, važiuojam į Gdynią. Daug vaikščiojom, truputį ne ten nuėjom, didelis uostas. Po to susiprotėjom pažiūrėti į žemėlapį ir viską radom lengvai. Pasėdėjome pajūrio vėjyje, užmetėme akį į laivus, įvaldėme po vaflį, spardėm kamuolį vienoje iš pagrindinių gatvių. Vakare žiūrėjom How I Met Your Mother serialą, kuris primena Erasmus, nes ten žiūrėjom ir tuo pačiu yra labai geras serialas. Po to per teliką rodė keletą "viral" filmukų. Aš juos buvau matęs, bet nė nenutuokiau, kad tai užslėpta reklama, skatinanti apsilankyti Gdanske! O tą serialą kai žiūrėjom, tai serija vadinosi "no tomorrow", kažkaip šią frazę pasigavė lėkėme į miestą pasitūsinti.

Pasirodo šis video filmuotas Gdansko apylinkėse.

Atsisveikinam su gerąja bobulyte ir važiuojame, nes ruošiamės važiuoti į Jestarnią, miestelį, esantį "Lenkiškoj Kuršių nerijoj". Lengvai randam kur gyventi, einam į pliažą lošti futbolo, vėliau ragaujam Lenkiško, šnekamės.

Iškėliau "Tautos regreso" teoriją. Jau išrastas dviratis, bet visvien. Tai šiuo metu vyksta Lietuvoje. Kai leidiesi iki kito lygio, pvz dviratininką automobilis prispaudė prie šalikelio, dėl to dviratininkas ant šviesoforo užlenda prieš mašiną (tik pavyzdys). Taip darant vairuotojas nesupranta blogai padaręs, nepalikęs erdvės kitam eismo dalyviui, o tik mano, kad šis elgiasi savanaudiškai ir bendras rezultatas - padidėjusi neigiamų emocijų koncentracija kelyje. Kai tuo tarpu galima ieškoti kitų žmonių elgesyje geresnio elgesio pavyzdžio ir siekti jo. Tokiu būdu regresas virstų progresu. Lenkai šitą problemą jau įveikė. Ir tai ne tik apie eismą kelyje, jie apskritai daug vakarietiškesnė tauta, pvz. ieškanti ne kaip kuo mažiau išleisti pinigų bei nesumokėti, o priešingai - kaip jų uždirbti. Žinoma, jie ir neleidžia pinigų veltui - visi rengiasi kaip gariūnų prekeiviai - na ne treningais, bet kuo paprasčiau. Kad būtų šilta ir patogu. Nemačiau nė vieno stileivos! Veidrodis nesiskaito, juokauju :)

Dar viena šilta, saulėta diena, vykstame į Helį, tolimiausią "Lekijos neringos" miestelį. Apžiūrėjom karinius pabūklus, kurie 25km atstumu į jūrą šaudė atvykstančius nekviestus laivus, visai įdomu. Paskui braidžiojom po jūrą, kuri išties šilta, Bartekas net maudėsi. Grįžus į Jestarnią praplepėjom ilgą vakarą prie jūros, buvo gan šilta ir dauuug žvaigždžių. Išklausiau poziciją apie Lenkijos politiką, kuri radikaliai skiriasi nuo to, ką mums suformavo žiniasklaida Lietuvoje.

Susipakavom, dar išbandėm Wranglerį, atsisveikinom su Bartu, užsukom į prekybcentrį, kad apsilankyčiau savo mėgstamiausioj H&M pardėj, na o po to ilga kelionė namo ir jau Lietuvoje - tuščias kelias, nes visi žiūrėjo krepšinį. Vualia.