Kaip susigrąžinti laiką

Prasta diena?* Nieko nesinori veikti? Tau depresija? Tokia diena yra "tuščia diena", bent aš taip vadinu. Bet pala, esi jaunas, stiprus, šviesaus proto, gal net sutaupęs kokį litą. Tai kaip išsivaduoti iš pančių?

Ramiai.

Išsivirk kavos, praskiesk pienu, kad greičiau atauštų (su pienu ir skaniau, žiubsnelis cinamono taip pat pagardina gėrimą). Siurbčiok kavą žiūrėdamas tolyn pro langą. Gali sėstis ant kėdės arba pasiremti pečiu į balkono durų staktą. Minkštas fotelis netinka, nes skatina čilinimą ir tingėjimą.

Dabar įsivaizduok save seną, veik mirties tiesiojoj (galiu pasakoti apie maistą per šiaudelį, vystyklus, bet kam visa tai). Turi laiko ir jėgų tik galvoti. Galvoti - vienintelis būdas stumti laiką, kuris slenka varginančiai lėtai, bet ir tą gaila prarasti. Viską atiduotum už jauną dieną, tiesa?

Begalvodamas apie tai prisimeni šiandieną. Prisiminei kaip buvo nuobodu, kaip paskaitei Zarembos blog'ą ir nutarei išsivirti kavos kaip liepiama (tinka ir kitas šiltu vandeniu užpilamas gėrimas). Taigi, būdamas senas ir prisiminęs tai, pradedi svajoti ką būtum nuveikęs.

Įsileisk tą senuką, kuris esi tu, padovanok jam dar vieną dieną jaunystės.

Tarp kitko, senuko įsileidimo metodas padeda spręsti ryžto reikalaujančius klausimus, pamėginkite.

*Įrašo tema neatitinka dabartinės autoriaus nuotaikos. Autorius viso labo perkelia bei papildo kadaise prieš miegą į mobileką surinktą tekstą.

We don't need no water

Pristatau penktąjį akustinį video. Days Of Eclipse - Burn. Filmuota Vilniaus mažajame teatre.

Tą dieną baisiai snigo. Baisiai gražiai, bridau per pusnis apsikrovęs įranga, kapišonas užkritęs ant akių, kliudžiau turbūt visus praeivius. Kai atėjau muzikantai jau buvo įsikūrę ant laiptų. Susidėliojau stovus, lempą, skėtį, kamerą, mikrofoną ir gan greitai susisukom. Tik buvau kažkoks nesavas. Vienas dublis - pamiršau įjungt mikrofoną, antras dublis - pamiršau įjungt garsą įrašinėjančią kamerą, trečias dublis - pabaigoj suskambo mano telefonas! Pakartojom, bet šis dublis išėjo už visus geriausias ir kadangi melodija toli gražu ne koks "I gotta feeling" ar "memories", o smagi vaikiška dainelė, nutarėm taip ir palikti, kaip džiouką:)
Dėkoju Aleksui, Stasui ir Mortai (ir DOE apskritai) už parodytą iniciatyvą ir idėjos palaikymą, Rokiui už tai, kad varė su manim į filmavimą, pafotkino ir taip pat yra idėjų žmogus bei Einarui, kuris skolina objektyvą noriai.


Cituoju Mortos post'ą (pilnas post'as čia):

"Įrašinėjant naują albumą atsirado daina Burn. Kiek vėliau supratome, kad dainos pagrindinė idėja idealiai atitinka Zarembos projekto idėją. Burn – tai daina apie momentą, kai jauti, kad tavo viduje gimsta kažkoks stiprus jausmas – atspalviai gali būti įvairūs: ir nenumaldomas pyktis, ir svaigulys, ir noras šokti ir rėkti iš džiaugsmo ar nevilties – tas nesuprantamas jausmas, kurį gal kai kas pavadintų drive‘u, tas drive‘as kuris priverčia tave degti iš vidaus. "

nuotraukos autorė Anna Ozerova

"Šį kartą nusprendėme sugroti kuo minimaliau, atsižvelgiant į tai, kad dainą reikėjo filmuot vienu dubliu, nusprendėme net nerepetuot – laikėmės Martyno idėjos iki galo: gyvas, spontaniškas atlikimas, kaip jausmai kurie gimsta vienai akimirkai, trapūs ir netobuli."

No taxi

Penktadienį atsidūriau gana keblioje situacijoje. Buvau aiškiai suplanavęs grįžti iš Plėjaus antrą... vakaro. Takso prisikviesti neįmanoma, galų gale be perstojo skambinėti kaip į kokią radijo stotį senais laikais paprasčiausiai šalta. Lendi vidun (kur neprisiskambinsi dėl triukšmo), sušyli, eini laukan, vėl bandai, po kelių mėginimų pasidaro aišku - eiti vidun ir lošti stalo fūlę. Penktą ryto prisiskambinti nepavyksta, už tai viena kolegė, kuriai reikia į Grigiškes (toli), džiaugiasi išsikvietus Martoną (brangiausią vežėją). Galiausiai pamatau žmones IŠlaipinantį taksą ir pajamu jį. Ratais parveža namo. Nevažiuosiu į miestą be mašinos vakarais iki Trijų karalių. Nebent Rokis bus su mašina. Arba Einaras su Rokio mašina. Šeštadienį dauuug miego, sutvarkomi keli reikaliukai ir skaitoma knyga.

Už tai man labai patiko sekmadienis. Saldžiai išmiegojęs bei skaniai papusryčiavęs ėjau lošti stalo teniso. Tiesą pasakius seniai užsiėmiau su draugais kokia nors išties prasminga pramoga. (nuotraukos feisbuke). Užėmiau trečią vietą. Niekaip nepavyko aplošti Giedrės, todėl finalo ragauti neteko, už tai bronza irgi džiugino - aplošiau tikrą žemaitį. :)

Sugalvojau dar keletą pramogų, kurios nekainuoja labai daug, o atsisakius vieno kito bokalo alelio išvis atsiperka arba dar geriau, linksmintis tampa pelninga!

Čiuožinėti ant ledo, žiemos nusileidimų nuo kalvų pramogos (rogutės, slidės, snieglentės, padangos, linoleumas, kiti pašikniukai), laipiojimas alpinizmo salėje, flashmob'as, išvyka traukiniu vardan išvykos traukiniu, leisti aitvarus, vestuvės (tik ne mano) ir t.t. - pramogas galima tęsti ir tęsti. Jeigu žinote daugiau originalių pramogų, galite pasidalinti komentaruose :)

Ieškau antro filmuotojo

Naujųjų metų naktį filmuosiu renginį Kaune. 3D projekcijas ant miesto rotušės. Reikia antro filmuotojo iš Vilniaus arba Kauno. Pats šou vyks 10 minučių ir tik vieną kartą, taigi įamžinimas yra svarbu. Filmuojama nuomotais Canon fotoaparatais. Esminė užduotis - gaudyti žmonių reakcijas (veidus/per petį/per telefoną kuriuo filmuojama ir t.t.) Bus skirtas apsauginis, kuris sekios, kad nieko neplanuoto neatsitiktų kontaktuojant su didele minia. Dieną važiuotume į Kauną, iki 3 nakties jau būtume Vilniuje. Patirtis filmuojant fotoaparatu būtų privalumas, kaip žinia rankinis fokusavimas - įvaldymo reikalaujantis dalykas. Jeigu pasiūlymas pasirodė įdomus, rašykite zamartis@gmail.com arba skambinkite 868785251 - atsakysiu į visus pranešime neaptartus klausimus.

Martynas

Šis video nėra analogas, bet irgi su 3D projekcijom. Video kūriau ne aš, bet 3D projekcijas tie patys, kur ir bus Kaune per Naujuosius.

Kaip mokiausi dirbti komandoje

Dalyvavau "darbo komandoje" mokymuose. Kaip didysis komandos narys Zaremba susitvarkė su užduotimi, štai pavyzdys, prisipažinsiu, ir pats truputį nustebau: po pietų pertraukos atėjau pavėlavęs, grupė, kuriai buvau priskirtas, jau aktyviai tarėsi kaip geriausia atlikti neseniai gautą užduotį ir aiškus lyderis jau matėsi - viena pana reiškė savo idėjas aktyviausiai. Aš tik klausausi, nesikišu, nebent užduodu klausimus, nes nežinau visų "taisyklių" kaip čia kas turi būti. Ant žemės išdėlioti tokie popieriukai, jie apibraukti balta linija visi bendrai, reikia paeiliui tuos lapelius paliesti, nesuklystant, nusistatyti komandai laiką ir per tą laiką tai padaryti, neliesti vienu metu dviejų lapelių, bla bla bla. Na savo ruožtu vaikštau aplink tuos popierėlius, žiūriu kaip jie sudėlioti, klausinėju vadovės viską ką tik įmanoma išpešti. Surinkęs pakankamai informacijos (komanda toliau chaotiškai tariasi) paprašau komandos narės lapelio ir tušinuko. Nupiešiu "aikštelės" schemą, suskirstau į šešias teritorijas (mūsų septyni), kai jaučiuosi viską parengęs, prieinu prie grupelės ir sakau ramiausiu balsu "norėčiau pateikti pasiūlymą, gal jums bus įdomu". Pats netikėjau. Staiga visi sukluso. Suskirsčiau kuris žmogus po kurio turi kokius skaičiukus paliesti, visiems tiko, o pats tik stovėjau kampe su schemute rankose ir vadovavau. Mūsų komanda parodė geriausią rezultatą. Po to vyko "įspūdžių" dalinimasis. Komandos nariai paklausti ar nesijautė blogai dėl to, kad vienas žmogus jiems vadovauja, atsakė, kad jautėsi puikiai! O vadovė pripažino, kad mano elgesys jai buvo keistas, kad atėjau pavėlavęs ir tik tryniausi už viso būrio stebėdamas skaičiukus ir klausinėdamas įvairiausių dalykų, o po to per kelias minutes ėmiau vadovauti.