II vieta išlošta

Keturiais įrašais žemiau pasakojau apie atsitiktinį dieduką. Priėjau, pafotkinau, padėkojau. Tuo viskas nesibaigė. Išryškinau visas 12 nuotraukų, kurias įkėliau į picasą, sudėjau į voką, mama nuvažiavus į kaimą nubėgo į bažnyčiios zakristiją, parodė nuotraukas, sako "aaaa, čia tas, kur neseniai palaidojom!". "Ne ne" - paprieštaravo mama - "čia prieš keletą savaičių fotografuota". Zakristijonas įsižiūrėjo ir pasakė kuriam kaime ir name gyvena. Aš paėmiau nuotraukas, nuvažiavau iki to kaimo, nuėjau prie namo, pamačiau dieduką pievutėj kažką dirbantį, priėjau, sakau "prisimenat ponas?" Sako "prisimenu..", įvardino iš kur, sakau "čia Jums nuotraukos". Nustebo diedukas, sako "už ką jūs man ponas dabar tokį gerą darbą darote?" Sakau "šiaip, patinka :)", "gal čia pinigus reikia mokėti?" klausia,  sakau "ne, tikrai ne, ačiū, geros dienos" :) Jis buvo toks laimingas, rodės tuoj apsiverks:)

Penktadienį kėliausi anksti, nes važiavau į Šakius kartu su Karoliu, Mindaugu, Egle, Aneta, Austėja, Aivaru ir Tadu. Vyko badmintono turnyras. Iš pradžių buvo žaidžiama vyrų ir moterų dvejetais, kadangi vėlavome, atvykus burtai buvo jau ištraukti (žaidėjų porų). Kaip žinia man su porininkais visada sekasi. Šįkart komandą sudarė Zaremba ir Zabrovskis. Pradžioj sekėsi gana gerai... Beveik nieko daryti nereikėjo, Zabrovskis visą aikštelę už mane sulakstydavo, bet ir mano prisilietimai buvo meistriški. Vėliau laimingos kulkos baigėsi... Prapylėme vieną kovą, bet tai nesutrudė nueiti iki finalo. Aš nujaučiau, kad nelaimėsime, būtų tiesiog nesąžininga. Pagalvokite, ateina Zaremba bim bam ir išlošia pirmą vietą, o kiti stengiasi, metų metus žaidžia ir antri lieka. Taip jau išėjo. Finale žaidžiau lyg kojas medines turėčiau, o vietoj raketės tarytum kas būtų drugelių gaudyklę įstatės. Juokauju, kad jeigu ne aš, būtume pirmą vietą paėmę. Kai pralaimėjom Zabrovskis labai susinervino, paleido į sieną raketę, nusikeikė gal net, mane aišku irgi grūzas paėmė, kad per mane čia šitaip, bet blemba, ką aš pagalvojau: mes, nors ir du žmonės, buvom komanda. Jo siekis - pirma vieta, mano - gerai praleisti laiką, pasižaisti, užsimiršti. Taip ir gavos, tegu porininkas parinasi. Paskui, žinoma, padėkojo, pagyrė, kad gerai žaidžiau. Gal ir gerai žaidžiau, kas ten žino, bet mišriuose dvejetuose sekėsi prasčiau, už tai gavau pažaisti! Tai va, ką aš primąsčiau  - galima būtų pamanyti, kad diplomą gavau nepelnytai, bet grąžinti aš jo tikrai nesiruošiu, kiek kartų yra buvę kai likau neįvertintas kitose gyvenimo srityse. Tas ant to išeina. Vienur iš tavęs atima, kitur gauni kai nesitiki. Džiaugtis reikia!

Pliūška

Sveikinu visus sulaukusius Šventų Velykų!Savaitgalį buvau kaime, teko nedaug padirbti. Nešiojau tėvui betoną kibirais ir vis matydavau šalia bažnyčios sėdintį dieduką. Iki mišių buvo likusi gera valanda, dėdė atvyko per anksti. Palikau kibirus, užbėgau namo, pasiėmiau fotiką, paklausiau dieduko ar galima jį pafotografuoti, jis sutiko, pafotkinau, padėkojau, grįžau namo, akimirką pagalvojau... pasikeičiau objektyvą ir vėl grįžau jo pafotkint. Daugiau nuotraukų picasoj.Seniai buvau sumąstęs pafotografuoti su kuo nors ankstų rytą. Dėl įvykių pastarąsias savaites man reikia labai daug būti su savimi. Tokia kompanija man tiko. Tiesa, apie įvykius? Niekas fiziškai nenukentėjo, visi patenkinti ir laimingi išskyrus kelis žmones kurie ant manęs labai pyksta ir niekaip nesugalvoju kaip tą košę išsrėbti (nėra jos tiek daug, tik nelabai gardi). Ir apskritai, gavau tokių antausių, kaip čia pasakyt, moralių antausių (?) dėl kurių džiaugiuosi vėl nusileidęs ant žemės. Nes pastaruoju metu jau buvau toooks erelis, kad ką tu ką tu. Dar nusvilau apie kai ką blogai manydamas vien dėl to, jog taip sakė kažkas kitas (nors garsiai teigiau, jog susidarysiu asmeninę nuomonę - susidariau po laiko). Ir iš to galiu tokią sentenciją suskelti: "blogai galvodami apie kitus žmones mes atiduodame jiems savo energiją ir patys tampame tokiais". Tolau tolau ir nutolau nuo temos, o pastraipos paskirtis yra papasakoti kaip 6-ą ryto kaime lipau iš lovos, važiavau fotografuoti ir nepasirodė pakilusi saulė, kadangi buvo debesuota. Na bet tusčiomis negrįžau, daugiau picasoj.

Dar picasoj albume "pabirutis" įkėliau keletą naujų nuotraukų: seniausią draugą ne pagal metus Paulių, už badmintnono aikštelės gyvenantį žaltį ir dar gal kokią vieną kitą fotkę.