Sveikinu visus sulaukusius Šventų Velykų!
Savaitgalį buvau kaime, teko nedaug padirbti. Nešiojau tėvui betoną kibirais ir vis matydavau šalia bažnyčios sėdintį dieduką. Iki mišių buvo likusi gera valanda, dėdė atvyko per anksti. Palikau kibirus, užbėgau namo, pasiėmiau fotiką, paklausiau dieduko ar galima jį pafotografuoti, jis sutiko, pafotkinau, padėkojau, grįžau namo, akimirką pagalvojau... pasikeičiau objektyvą ir vėl grįžau jo pafotkint. Daugiau nuotraukų picasoj.
Seniai buvau sumąstęs pafotografuoti su kuo nors ankstų rytą. Dėl įvykių pastarąsias savaites man reikia labai daug būti su savimi. Tokia kompanija man tiko. Tiesa, apie įvykius? Niekas fiziškai nenukentėjo, visi patenkinti ir laimingi išskyrus kelis žmones kurie ant manęs labai pyksta ir niekaip nesugalvoju kaip tą košę išsrėbti (nėra jos tiek daug, tik nelabai gardi). Ir apskritai, gavau tokių antausių, kaip čia pasakyt, moralių antausių (?) dėl kurių džiaugiuosi vėl nusileidęs ant žemės. Nes pastaruoju metu jau buvau toooks erelis, kad ką tu ką tu. Dar nusvilau apie kai ką blogai manydamas vien dėl to, jog taip sakė kažkas kitas (nors garsiai teigiau, jog susidarysiu asmeninę nuomonę - susidariau po laiko). Ir iš to galiu tokią sentenciją suskelti: "blogai galvodami apie kitus žmones mes atiduodame jiems savo energiją ir patys tampame tokiais". Tolau tolau ir nutolau nuo temos, o pastraipos paskirtis yra papasakoti kaip 6-ą ryto kaime lipau iš lovos, važiavau fotografuoti ir nepasirodė pakilusi saulė, kadangi buvo debesuota. Na bet tusčiomis negrįžau, daugiau picasoj.
Savaitgalį buvau kaime, teko nedaug padirbti. Nešiojau tėvui betoną kibirais ir vis matydavau šalia bažnyčios sėdintį dieduką. Iki mišių buvo likusi gera valanda, dėdė atvyko per anksti. Palikau kibirus, užbėgau namo, pasiėmiau fotiką, paklausiau dieduko ar galima jį pafotografuoti, jis sutiko, pafotkinau, padėkojau, grįžau namo, akimirką pagalvojau... pasikeičiau objektyvą ir vėl grįžau jo pafotkint. Daugiau nuotraukų picasoj.
Seniai buvau sumąstęs pafotografuoti su kuo nors ankstų rytą. Dėl įvykių pastarąsias savaites man reikia labai daug būti su savimi. Tokia kompanija man tiko. Tiesa, apie įvykius? Niekas fiziškai nenukentėjo, visi patenkinti ir laimingi išskyrus kelis žmones kurie ant manęs labai pyksta ir niekaip nesugalvoju kaip tą košę išsrėbti (nėra jos tiek daug, tik nelabai gardi). Ir apskritai, gavau tokių antausių, kaip čia pasakyt, moralių antausių (?) dėl kurių džiaugiuosi vėl nusileidęs ant žemės. Nes pastaruoju metu jau buvau toooks erelis, kad ką tu ką tu. Dar nusvilau apie kai ką blogai manydamas vien dėl to, jog taip sakė kažkas kitas (nors garsiai teigiau, jog susidarysiu asmeninę nuomonę - susidariau po laiko). Ir iš to galiu tokią sentenciją suskelti: "blogai galvodami apie kitus žmones mes atiduodame jiems savo energiją ir patys tampame tokiais". Tolau tolau ir nutolau nuo temos, o pastraipos paskirtis yra papasakoti kaip 6-ą ryto kaime lipau iš lovos, važiavau fotografuoti ir nepasirodė pakilusi saulė, kadangi buvo debesuota. Na bet tusčiomis negrįžau, daugiau picasoj.
Dar picasoj albume "pabirutis" įkėliau keletą naujų nuotraukų: seniausią draugą ne pagal metus Paulių, už badmintnono aikštelės gyvenantį žaltį ir dar gal kokią vieną kitą fotkę.
4 komentarai:
Kiekvienas žmogus yra dovana mums. Ir nesvarbu, išgyvenam su juo ką gero ar blogo, dovanų gaunam patirtį. O ką su ja daryti- jau mūsų pasirinkimas; pasimokyti ar ne iš jos- taipogi.
Aš tai vis ruošiuosi pasidaryti ankstyvo ankstyvo ryto pikniką. Tik niekaip neatsikeliu. Bet reikės, heh.
Man seniukas ypatingai žavus 3, 4, 11 ir 12 foto..
Su Velykom!
Ačiū, Asta, už sveikinimą ir komentarą :) Kaip įdomu - skirtingiem žmonėm patinka skirtingos nuotraukos su dieduku
Kaip prijauciantis fotografijos menui, pasakysiu, kad tavo to dieduko nuotraukos man labai patiko, fantastiskos. Man dar toloka iki ju, bet manau pasivysiu ;]
Ačiū, Andriau! Nėra čia daug ko vytis, truputis įkvėpimo ir darbas savaime nusidirba :)
Rašyti komentarą