Grimerinė

Turiu porą šviežių video. Netikėtai internete atradęs ankstesnius mano darbus Markas iš grupės "Grim City" susisiekė su manimi ir pasisiūlė, kad nufilmuočiau ir jį. Gavęs tokį laišką pasukau galvą į kairę, kur ant sienos kabo lapas su pretenduojančių grupių sąrašu - kaip tik jie :) Valio. Labai greit susiorganizavom iš tikro, be jokių kliūčių. Pirmoji daina vadinasi "Jazz". Paklausiau Marko, kad papasakotų apie ką yra daina, kad žinočiau kur link einame. Tikiuosi nesupyks, jei pacituosiu iš laiško: "tas "jazz" tai visai ne džiaziškas muzikine prasme, jis toks ramus, ale įsukantis į kažkokius apmąstymus... ne-muzikinė mintis ("žinutė") gana panaši - tai, kad džiazas yra kaip nuolatinis ritmas, įsukantis į kažkokį gyvenimo būdą, kai žmonėm nerūpi niekas tik "padžiazuot" visom prasmėm (linksmintis, gerti ir t.t.) tai štai, o kontrastas tokiai "žinutei" yra, kaip minėjau, gana rami instrumentinė nuotaika". Citatos pabaiga. Bendrai sutarėm, kad aplinka turi būti "džiazova" nors daina visai nėra tokia. Kaip tik tuo metu susirašinėjau su kolege Greta, ant bajerio sakau "gal žinai kur tokia aplinka?" ir ji pasiūlė "Veneto" vyninę, tokią naujai atsidariusią. Nuvykau sykį apžiūrėt tos vietos, puikiai sutarėm su administracija. Man iškart patiko siena prie kurios ir filmavom :) Truputį girdėti peiliai ir šakutės, nes tuo metu buvo lankytojų. Gal jau pasiklausom:

Gražu, išties. Tuomet dar Markas nutarė, kad atliks kitą dainą (beje, jos abi naujos, šviežiai kurtos). Apie antrą dainą nelabai ką išsiklausinėjau, bet juk svarbu, kad ir ji graži, dar tokia energingesnė, nors pirmoji, tiesa, turi daugiau, kaip čia pasakyt, "magijos" :) Ir mes turėjom, galima sakyti, po vieną dublį kiekvienai dainai, kadangi ėmė fotikas kaisti filmuojant (na su savo fotiku kariauju jau senokai), tad jei dar nesugalvojot ką dovanosite man Kalėdoms, norėčiau Canon 60D filmuojančio fotoaparato ir kelių šviesių objektyvų, che che. Na o jei rimtai, na gal aš čia tik bandau pateisint savo "chaltūrą", bet man tikrai įdomiau, kai priemonės yra apribotos, kai turi tris flomasterius vietoje viso rinkinio, vieną lapą vietoj sąsiuvinio. Reikia nukirpti tinkamos spalvos laiduką ir kažkokiais stebuklingais būdais visai pavyksta, ne? :)

Falling down

Šįkart trumpai, mat skauda akis, negaliu piktnaudžiaut kompu. Trečiasis video iš mano ypatingosios akustinių pasirodymų serijos. Aleksas iš Obscure. Ši grupė grojo mano organizuotam "Rock My Precious" festivaliukyje ir štai dabar Grunge stiliaus atstovui Aleksui patiko idėja su akustiniais video, atvykau pas jį į repeticijų salytę/kambarėlį, pakeliui Senukuose nusipirkau statybinį šviestuvą už 25lt ir vualia. Gero klausymo.

Daugiau jų kūrybos Feisbukėje http://www.facebook.com/#!/pages/Obscure/176898214736

Jamiroquai

Skiriu šį įrašą žmonėms, kurie skundžiasi, kad retai rašau blog'ą. Tokių yra, ne šimtai, bet ir ne vienas, tikrai, ir tai man didžiausias įvertinimas!

Tokį dangų sykį mačiau kely iš kaimo, tegu formuoja įrašo nuotaiką:)

Įrašo pavadinimas tai viso labo atlikėjas, kurio dabar klausausi. Ne, tikrai nefilmavau jų akustinio pasirodymo. Ir tie akustiniai video mažumėlę pastrigo. Na dabar jau šalta, lauke nepafilmuosi, reik organizuotis rimčiau, visi su savo reikalais, tų reikalų ir pas mane retsykiais atsiranda. Bet pažadu, dar bus. Nors, štai noriu pasidalinti savo pastebėjimu, parašysiu kursyvu net "Tikimybė, kad kažkas NEnutiks, visada yra didesnė, negu kad nutiks". Atsiprašau už sakinio struktūrą, bet ką šiais žodžiais aiškinu, tai kaip žmonės būna prisižada visko, o po to niekas nesipildo. Mano draugas Dima, tik jis kaip sako, taip ir daro, bet Dima yra iš kitos planetos ir jam mano išvedžiojimai negalioja.

Kadangi pradėjom taip filosofiškai, nors nieko naujo ir nepasakyta, tik kitais žodžiais perpasakota citata iš knygos (pavadinimo neįvardinsiu, nes man iš knygų subyra galvon po trupinėlį ir gaunasi išminties tešlos gumulas, kurio atgnybiu ir va, tai blog'ą parašau, tai kam patarimą duodu, vis kepu ką nors galvoj) aha, tai toj knygoj sakoma, kad pasakoti, ką žadi veikti, tai kaip didžiuotis paveikslais, kurių dar nenutapei (ojoi, jau ne sakinys, o bardakas!!!), norėčiau dabar pakalbėti apie laiką, kuriuo mes gyvename. Vieni gyvena prisiminimais (dažniausiai tai labai seni žmonės, kurie turi daug laiko (nors tas "daug laiko" skamba dvipasmiškai ) ), kiti žiūri į priekį ir atsisako šiandienos džiaugsmų, kad jais, ar kitais, galėtų mėgautis ateityje, o treti sako "ai man niekas neįdomu, gyvenu šiandiena, galiu bet kada mirti ir t.t.". Ir be mano apmąstymų aišku, kad reikia balansuoti tarp trijų iš karto. Bet kažkaip anksčiau maniau, kad reikia gyventi šiandiena. O gal tiesiog atėjo laikas, kai reikia keisti mąstyseną. Iki šiol mane gyvenimas, mano vertinimu, labai sėkmingai nešė kur reikia, pačiam nedaug ir daryti tereikėjo. Štai dabar atėjo didysis "Stop". Taip, aš dar toli nuo savo sentencijos, taigi teleportuojamės į mano mobiliojo išsaugotus įrašus, kuriuos prieš miegą, būna, suspaudalioju: Kai kurie galvoja, kad gyvena šiandiena. Taip nėra. Daugybė dalykų, kuriuos darai šiandien, turės atoveiksmį ateityje ir tame atoveiksmyje tu gyvensi. Vadinasi, apie ateitį reikia galvoti. Galvoti apie ateitį tai nereiškia papunkčiui laikytis "plano" ir atsisakyti šiandienos, o tik mažumėlę galvoti apie savo gyvenimą.

Dar galiu pakalbėti apie tai, kaip sugrąžinti laiką ir apie baimę klysti. Dvi skirtingos temos, tebūnie pagaminsiu du įrašus iš jų. Dėkoju už dėmesį :)

No Country For Old Man

Pristatau antrą seriją, šįkart - Justinas iš Freaks On Floor!

Prieš kelias dienas sutikau jį vienam mėgstamam klubely, pasiūliau, sutiko, rodos paprasčiau ir būti negali. Beje nedažnai pamatysite Justiną grojantį akustine gitara (paprastai groja elektrine), todėl pavadinkime šį video ypatingu.
Ankstesniame įraše minėjau koks blogas tas mano Pentaxas, nieko nefilmuoja, stringa, t.t. Šįkart dalį tų piktų žodžių atsiimu. Nusipirkau gerokai spartesnę SD kortelę (nors pagal gamintojo nurodymus turėjo pakakti ir jau turimos) ir nebenutrūksta įrašymas. Tačiau kita bėda - procesorius užkaista, įsijungia indikatorius, įspėjantis apie perkaitimą ir reikia nutraukti filmavimą arba šis nutruks pats. Tai vooos vos nufilmavau šitą. Antras dublis gal jau nebūtų išėjęs. Tuo tik įdomiau :)
Galiu išsiduoti, kad yra atlikėjų, labai rimtai pažvelgusių į mano pasiūlymą ir ruošiančių kai ką gero :) Ou jė.

Angeluotė

Šiandien filmavau kolegą Maksą, sceniniu slapyvardžiu "My dead planes", atliekantį savos kūrybos dainą "Angeluotė". Būkite atlaidūs, tai tik pasibandymas.

Autorius apie dainą "Angeluotė": ji yra apie kūrybą, arba tiksliau santykį tarp kūrėjo ir kūrinio: apie tai, kaip vaizduotės ir kūrybos vaisiai pasmerkti būti nevisaverčiais ir nesavarankiškais, ne iki galo gyvais, ne iki galo tikrais. tam tikra prasme tai taikytina ir tam, ką kiekvienas iš mūsų galvojam apie save, nors žinome, kad tai nebūtinai atitinka tikrovę.

Norėjau išsiaiškinti ko reikia norint nufilmuoti atlikėją, akustiškai atliekantį kūrinį - ar mano techninės galimybės pakankamos, kokie laiko resursai ir t.t.
Užsiropštėm ant devynaukščio namo stogo Pašilaičiuose. Buvo žvarbu, siaubingai šalome.
Ant stovo pastačiau HD kamerą, uždėjau "Rode" mikrofoną. Nors naudojau kailį, saugantį nuo vėjo keliamo ūžesio, nepavyko pilnai jo išvengti. Be to, kailio plaukai lindo į vaizdą, dėl to negalėjau panaudoti nė sekundės iš tos kameros medžiagos galutiniam rezultatui. Iš rankos filmavau Pentax k-7 fotoaparatu. Mane visai tenkina gaunamas vaizdas, atkuriamos spalvos, tačiau šis, po velnių, po dviejų minučių užkaista. Na fotikas ir nebuvo pirktas filmavimui, bet kad jau turi tokią funkciją, galėtų ir pasistengti. Norėjau nufilmuoti video iš vieno kadro, bet kadangi kaito, teko klijuoti pirmojo įrašo pradžią bei pabaigą ir įklijuoti antrojo įrašo vidurį. Tikrai nelengva tai padaryti, kadangi gyvai daina niekada nebūna atlikta identiškai. Turėjau vargo sujunginėdamas, gal dar jaučiasi tie "sujungimai", dovanokite.
Gal kam įdomu kodėl aš tai darau. Galiu pasakyt, kad man tai tiesiog labai patinka, koks energijos užtaisas, kai tau vienam (na tikiuosi ateity keletas draugų prijungs į filmavimus) atlikėjas dainuoja kūrinį, kurio koncerto metu klauso dešimtys, šimtai? Nežinau kaip jums, bet kai stovėjau ten, ant stogo, tikrai apėmė geras jausmas Makso beklausant, esu tikras, kad ši muzika nesuvaidinta ir tai yra tiesioginė transliacija iš jo dūšios.
Daugiau apie šį projekčiuką papasakosiu tolimesniuose įrašuose, prie kitų video. Kad išsakytų žodžių ir nuveiktų darbų balansas nebūtų neigiamas :)

Sezzy ft. Donatas Montvydas - Ring The Bells

Martynas Zaremba
Tel. +37062157268
El. paštas: zamartis@gmail.com
skype: zamartis
http://www.facebook.com/martynaszaremba
http://www.facebook.com/zarembapictures

Galite atsisiųsti dainą nemokamai / FREE download Ring The Bells:
http://www.mediafire.com/?ck622nudfvshlhk

Pagaliau. Kaip ilgai laukiau, maniau nusprogsiu. Gero apetito!

Klipas baigtas kurti prieš tris savaites, todėl tos bangos, ant kurios lėkiau, nebeliko. Visos intrigos, įtampos ir neramumai pasimiršo. Bet pamėginsiu kuo tiksliau atkurti įvykius bei paminėti kokios gyvenimiškos patirties įgijau.
Dar kai atlikinėjau praktiką "Starwoks lt" praeitą vasarą, Seziui mane rekomendavo tuometinis bendradarbis Justas, dabar viso labo - puikus draugas. Praeitą rudenį susitikau ir su Seziu, svarstėme klipo kūrimo galimybes, bet netrukus išvykau į Belgiją pusmečiui, taigi viskas nutrūko. Vasaros pradžioje Sezis vėl mane susirado.

Susiklostė eilė palankių aplinkybių. Prieš tai Sezzy į interneto eterį išleido klipą dainai "Pockets full" ir šis buvo sutiktas taip priešiškai, kad sunku net žodžiais apsakyti - remiuosi komentarais internete, draugų atsiliepimais ir asmeniniu vertinimu. Taigi vyliausi, kad ką besukurčiau, bus geriau. Be to, pasirinkau dainą, kurioje jis dainuoja ne apie save. Mano pastebėjimu tai nėra būdinga jo kūrybai, todėl pamaniau, kad turiu progą atskleisti kitą atlikėjo pusę. Ne gana to, daina atliekama su Donatu Montvydu. Visi, išskyrus mano kolegę Mildą, myli Donatą. Ir galiausiai man patinka muzikiniai klipai ir priešingai nei klipas, kurį dariau diplominiam, šiuo atveju atlikėjais tikrai norėjo klipo ir tai velniškai jautėsi! Todėl darbas buvo nepalyginamai lengvesnis ir malonesnis.

Kita porcija palankių aplinkybių - žmonės, sutikę bendradarbiauti. Nekalbu apie patį Sezį, kuris sugebėjo per dvi valandas gauti automobilį kitos dienos filmavimui nuo 4 ryto ir visa kita. Brigita buvo meno direktorė, žiūrėjo, kad visi gražiai atrodytų, viskas būtų sudėliota vietoje - ji padėjo aprengti Montvydą, pusryčių scenoje sudėliojo indus, net iškepė blynelių, sudėliojo šilauoges ir t.t. Alina Skripkienė fotografavo (jos nuotraukomis papuošiau įrašą), bet tuo pačiu šios dvi merginos visada padėdavo man, kai mano galvoje atsirasdavo oro plyšys ir reikėdavo staigiai nutart "kaip čia darom". Na ir technika, jos pasikausčiusios 7D ir 5D Canon fotoaparatais, kuriais patikėjo man filmuoti. Ne gana to, merginos aukojo išties daug laiko ir net mažumėlę asmeninio gyvenimo tam, kad padėtų ir aš esu jom be galo dėkingas ir tikiuosi, kad būsiu netoliese, kai joms reikės mano pagalbos. O draugelis Tomas išgelbėjo paskutinę dieną, kai turėjom filmuoti naktinę sceną. Išties turėjom filmuoti lauke, naktį, miesto fone, tačiau akimirksniu susiklosčius jau nebepalankių aplinkybių virtinei (kuri, mano manymu, visai į naudą), teko staigiai ieškoti išeities ir teko filmuoti šampano sceną klube. Ir pavyko tikrai neblogai, juolab Tomas puikiai sušvietė kadrą. Ir Vytenis bėgius savadarbius paskolino, nors manęs nepažįsta beveik, taigi atsirado keletas gražių kadrų, kai kamera važiuoja pirmyn atgal.

Filmavimai truko tris dienas. Bet jau arėm kaip reikalas. Keltis 03:20, kad surinkti žmones ir 4-ą ryto susitikti prie upės. Žinoma, pats filmavimas prasidėjo gerokai vėliau - vis dėlto pati pradžia, ne viskas pavyksta, bet vadinamoji "magic hour" buvo apie septynias.
Kita diena filmavimui atrodė taip: 11 vakaro tinkamės naktinio miesto scenos (vėliau, aplinkybėm susiklosčius, veiksmas persikėlė į klubą), filmuojam ten. Rima Triškutė, mergina, nusifilmavusi klipe, ji supermodelis. Visą dieną iki vakaro buvo fotosesijoj ir iškart po jos vyko į klipo filmavimą. O po to važiavom į naktinį restoranėlį naktipiečių, tada važiavom už miesto, kur iš ryto filmavom pusryčių sceną. Šaunuolė Rima, ji vis dar buvo nemiegojusi! Na, visi kiti - irgi. Laimei prie mūsų prisijungė Edmundas iš Fresco, kuris norėjo matyti, kaip vyksta šio klipo filmavimas, jis tikrai linksmino ir budino snūduriuoti bandžiusius.
Galiausiai ankstų rytą nufilmavome paskutinę sceną Pilies gatvėje. Irgi neapsieita be nuotykių. Susirinkom, o kur Donatas. Sezis skambina jam, o šis sako "aaaa..... maniau penktą dienoooos.....". Nepatikėsit, po 20-ies minučių jis jau buvo pas mus pasiruošęs darbui!
Dar viena palanki aplinkybė - oras. Nelijo, ir kada reikėjo - buvo giedra ir švietė saulė (scena prie sienos), o kada reikia - debesys sklaidė saulės spindulius ir naikino nereikalingus šešėlius.

Po to Sezis išvyko trim savaitėm į turą Turkijoj. Man reikėjo montuoti klipą. Nelabai montavosi, taigi ir pats neskubėjau, buvo laiko iki rugsėjo. Na ir po truputį, po truputį, pavyko sumontuoti ir vualia. Paprastas klipukas, nieko stebuklingo, bet kaip bebūtų, tai pirmasis mano sukurtas oficialus muzikinis klipas. Žinoma, be draugų pagalbos tai būtų ne klipas, o parodija, bet aš tikrai labai stengiuosi, kad turėčiau tokių draugų ir kad būčiau jiems ne ką mažiau geras draugas.
Taigi, tikiuosi klipas patiko, jis man yra svarbus, kadangi įdėjau darbo, atsisakiau nemažai vasaros pramogų, tačiau esu įsitikinęs, kad geriau, jog padariau šį klipą nei būčiau nedaręs. Ir trys savaitės iki klipo pasirodymo internete padėjo man suprasti, kaip svarbu yra valdyti emociją. Nieko blogo turėti emocijų, bet blogai nesuvokti, jog duotuoju momentu atlieki veiksmą vedinas jos.

Atrodo pasakiau viską ką norėjau kiek įmanoma neišsiplėsdamas. Dar daug vardų, kuriuos galėčiau minėti ir smulkmenų, bet palikim tai kitiems kartams:)

No tomorrow

Išvykome anksti. GPS'as liepė važiuoti 30 kilometrų žvyrkeliu dar Lietuvoje. Su Einaru ėjome iš "pamarskomu" (Žemaitiškas vaskiči originalo kalba vaskihop) jei jis laimi, važiuojam normaliu keliu. Taigi žvyrkelis buvo puikus, padėjo atsibusti. Trumpas stabtelėjimas degalų, tada greitas patikrinimas muitinėje (naktį iš jaudulio nemiegojęs atrodžiau kaip ufonautas už vairo) ir mes jau Lenkijoje. Smagesniais keliais dar neteko važiuoti! Tikrai, labai nemėgstu magistralinių kelių, greit įsitempia kaklas, kai sustingsti ir važiuoji n kilometrų. O čia tai miestelis, tai posūkėlis, man labai patiko. Truputį gaila, kad nutariau taupyti kurui ir kelionei pasiskolinau iš brolio dyzeliuką. Nes Corrason būtų smagiai prilipus prie visų posūkių ir kelionė būtų buvus dar įsimintinesnė. Susitikom Gdanske su Barteku. Priėjom bendros išvados, kad reik keliaut į mažesnį miestelį Sopotą ir ten įsikurti. Pirmoji pasitaikiusi nuomininkė norėjo nuplėšt nuo mūsų neblogą pinigą ir taikė moralinį spaudimą aiškindama, kad už tiek nerasim nieko geriau nei jos smirdantis mikro-kambariukas su trim lovelėm pas kažkokią bobulytę namuose. Šiaip netaip ištrūkom iš jos pinklių ir radom didžiausią kambarį su didžiausiom lovom, teliku, virtuve ir visais kitais privalumais. Pigiau. Negana to, šeimininkė - bobulytė gerietė. Vakare nuėjom prie jūros ant "Palangos tilto", kuris daug didesnis ir ilgesnis ir iki 2012 ten bus pastatyta prieplauka Jachtoms, taigi dar plėsis. Vėliau pavaikščiojom po centrą, kuriame smarkiai jaučiamas pasibaigęs sezonas, vietinėj užeigėlėj pasivaišinom alaus taure.

Traukinuku patraukėme į Gdanską. Pasivaikščioję pagrindinėmis gatvėmis ir papietavę grįžome į Sopotą. Kol miegojau, kolegos paruošė vakarienę. Jaučiausi pavargęs, tad sutarėme - vakarienė jų, o indus plaunu ir virtuvę tvarkau aš. Bet gerietė šeimininkė bobulytė neleido man to daryti ir pati suplovė indus, sutvarkė virtuvę:)
Tądien pastebėjau pora dalykų - Lenkija yra gerai. Geros kainos, didelė rinka, daug smulkaus verslo - visi gyvena nei blogai, nei per daug gerai, tačiau pozityviom nuotaikom.

Šepečio veislės Gdansko gyventojas.

Pusryčiams buterbrodai su Lietuviška dešra, po to vėl į traukinuką, važiuojam į Gdynią. Daug vaikščiojom, truputį ne ten nuėjom, didelis uostas. Po to susiprotėjom pažiūrėti į žemėlapį ir viską radom lengvai. Pasėdėjome pajūrio vėjyje, užmetėme akį į laivus, įvaldėme po vaflį, spardėm kamuolį vienoje iš pagrindinių gatvių. Vakare žiūrėjom How I Met Your Mother serialą, kuris primena Erasmus, nes ten žiūrėjom ir tuo pačiu yra labai geras serialas. Po to per teliką rodė keletą "viral" filmukų. Aš juos buvau matęs, bet nė nenutuokiau, kad tai užslėpta reklama, skatinanti apsilankyti Gdanske! O tą serialą kai žiūrėjom, tai serija vadinosi "no tomorrow", kažkaip šią frazę pasigavė lėkėme į miestą pasitūsinti.

Pasirodo šis video filmuotas Gdansko apylinkėse.

Atsisveikinam su gerąja bobulyte ir važiuojame, nes ruošiamės važiuoti į Jestarnią, miestelį, esantį "Lenkiškoj Kuršių nerijoj". Lengvai randam kur gyventi, einam į pliažą lošti futbolo, vėliau ragaujam Lenkiško, šnekamės.

Iškėliau "Tautos regreso" teoriją. Jau išrastas dviratis, bet visvien. Tai šiuo metu vyksta Lietuvoje. Kai leidiesi iki kito lygio, pvz dviratininką automobilis prispaudė prie šalikelio, dėl to dviratininkas ant šviesoforo užlenda prieš mašiną (tik pavyzdys). Taip darant vairuotojas nesupranta blogai padaręs, nepalikęs erdvės kitam eismo dalyviui, o tik mano, kad šis elgiasi savanaudiškai ir bendras rezultatas - padidėjusi neigiamų emocijų koncentracija kelyje. Kai tuo tarpu galima ieškoti kitų žmonių elgesyje geresnio elgesio pavyzdžio ir siekti jo. Tokiu būdu regresas virstų progresu. Lenkai šitą problemą jau įveikė. Ir tai ne tik apie eismą kelyje, jie apskritai daug vakarietiškesnė tauta, pvz. ieškanti ne kaip kuo mažiau išleisti pinigų bei nesumokėti, o priešingai - kaip jų uždirbti. Žinoma, jie ir neleidžia pinigų veltui - visi rengiasi kaip gariūnų prekeiviai - na ne treningais, bet kuo paprasčiau. Kad būtų šilta ir patogu. Nemačiau nė vieno stileivos! Veidrodis nesiskaito, juokauju :)

Dar viena šilta, saulėta diena, vykstame į Helį, tolimiausią "Lekijos neringos" miestelį. Apžiūrėjom karinius pabūklus, kurie 25km atstumu į jūrą šaudė atvykstančius nekviestus laivus, visai įdomu. Paskui braidžiojom po jūrą, kuri išties šilta, Bartekas net maudėsi. Grįžus į Jestarnią praplepėjom ilgą vakarą prie jūros, buvo gan šilta ir dauuug žvaigždžių. Išklausiau poziciją apie Lenkijos politiką, kuri radikaliai skiriasi nuo to, ką mums suformavo žiniasklaida Lietuvoje.

Susipakavom, dar išbandėm Wranglerį, atsisveikinom su Bartu, užsukom į prekybcentrį, kad apsilankyčiau savo mėgstamiausioj H&M pardėj, na o po to ilga kelionė namo ir jau Lietuvoje - tuščias kelias, nes visi žiūrėjo krepšinį. Vualia.