Flashmob

Kovo 12 d. Vilniuje prekybos centre Panorama vyko didžiausias (ko gero) flashmob'as baltijos šalyse. Sako, buvo ~500 (gal net virš) šokėjų (dalyvių). Kaip pirmam blynui, manau, visai nieko.

Video buvo išimtas iš YouTube ir įkeltas per naują. T.y. neteko nemažo srauto peržiūrų.

Filmavau su fotiku iš apačios, kamera, kuri dominuoja, iš viršaus pastačiau kamerą, organizatoriai rado vieną žmogelį, kuris ją pasaugojo, truputį pasukiojo (ačiū jam!, nes žiūrovų buvo minios, "nuneštų" tą kamerą), dar filmavo Džiugas iš Skalvijos akademijos (taip pat nuo apačios) bei "įkrauk" reporteris iš 15min Dalius pasidalino medžiaga, kurios iškarpas naudojau.

Jeigu norėtumėte, kad filmuočiau Jūsų organizuojamą flashmob'ą, PRAŠAU, pasitarkite su manimi tą pačią dieną, kai imatės organizuoti:) Buvau Login konferencijoj, vienas pranešėjas skaitė paskaitą tema "Virusiniai video mirė, video tik gimė" ar kažkas panašaus. T.y. kad daryti bet kaip nebetinka. Geros idėjos nebe užtenka. Video turi būti kokybiškas ir jam turi būti gerai pasiruošta. Kaip gaila.

Dar vienas labai svarbus aspektas, šiuo klausimu diskutavau su kolega Tomu. "Teisingai" pavadinti video, "uždėti gerus tag'us" dar nieko nereiškia palyginti su tuo, kokiais kanalais video bus viešinamas. Kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių, reikia siųsti pranešimus spaudai, palaikyti gerus ryšius ne tik su didžiaisiais portalais, o taip pat ir su asmeniniais blog'ais, turėti jų savininkų kontaktus ir t.t. Žodžiu, visas menas, nieko nėra paprasto, tiesa? Tiesa.

Rato reklama

Susipažinau su pora linksmų vyrukų Kostia ir Andrej. Nutarėm pamėginti sukurti reklamą. Andrei pasiūlė idėją, kuriai negalėjau atsisakyti. Kitą dieną chebrytė iš dviračių parduotuvės už užstatą pasiskolino ratą, ėmėm ir nufilmavom. Reklama nėra tikra, bet įdomu tai, kad kiek teko ieškoti, taip ir neradau reklamos, kur reklamotų tiesiog... Ratą. O jį visi naudojame.. :)

Filmavom vieno universtiteto Vilniuje studijoje. Turėjom tris modeliuojančias šviesas (t.y. iš pažiūros per mažai ir per silpno apšvietimo), dėžių (ant kurių užtiesėm juodą medžiagą, uždėjom ratą), aklinai tamsią patalpą ir Dimai paskambinau, paklausiau ar galėtų paskolinti filmuojantį fotiką, nes turėjom problemų su savuoju, po 15 min jo fotikas jau buvo mano rankose. Vėliau dar užtruko teksto gryninimas, tekstą vyrukas iš "ruskoe radio" perskaitė ir atsiuntė, o brolienės draugė išvertė į anglų kalbą, kad skambėtų "reklamiškai".

Rebrand

Pristatau tokį naują dalyką, kurį, ko gero, jau daug kas iš pažįstamų ir matėte.

about.me/zaremba . Kaip pats pavadinčiau, tai elektroninė vizitinė kortelė internete. Nuoroda gali būti naudojama rašant el. laiškus po pavarde prie kontaktų. Manyčiau, galima ir ant popierinės vizitinės kortelės nuorodą spausdinti, kaip alternatyvą asmeninei svetainei, nes ten pateikiamos visos nuorodos į socialinius tinklus, o taip pat ir į šį blog'ą.

O parodė about.me man bičiulis Tomis. Tiksliau papasakojo. Kai svečiavausi pas jį, kuomet ir nufotografavo šitaip gražiai. Kalbant apie nuotrauką, tai abejoju ar galėjau tikėtis ko nors geresnio. Kažkaip visada norisi, na, pasąmoningai - arba būti kažkokioj "crazy" grimasoj, arba šypsotis "budinčia šypsena", kuri sakytų "man viskas sekasi, gyvenime nesusiduriu su sunkumais". Na dar yra "lyderio" nuotrauka irgi populiaru, kuomet asmuo yra "prigautas" ką nors dėstant prieš auditoriją, duodant interviu ir t.t. O štai, prašom, jokios emocijos, o tiek iškalbos.

P.S. Nelabai čia yra ko komentuoti, būsiu atviras, pats komentarus rašau ypač retai, bet visada malonu jų sulaukti. Taigi, jeigu ateityje norėtumėte laisva valia pridurti savo nuomonę apie įrašą, nuo šiol tai gali padaryti ir neregistruoti vartotojai, žodžiu, bet kas, pakeičiau vieną nustatymą...

Valentine's surprise

Filmukas iš Valentino dienos siurprizo Vilniaus oro uoste. Kažkaip, paprastai, bet man labai patinka. Nesakau, kad giriu, bet... Taip trumpai ir aiškiai. Ir tos širdelės lauke kur skrenda, jos taip lyg simbolizuoja, jog to krentančio konfeti kelionė nesibaigia ant oro uosto grindų.

FotoNEnaujiena HDR

Vienas buvęs klasiokas Rička gamino (gal tebegamina) labai gražias nuotraukas, peizažus. Kažką lyg ir mėginau klaust kaip jis tai padaro, kažką lyg ir paaiškino, bet tuokart per daug nesigilinau. Štai šiandien brolis atsiuntė nuotraukų, darytų tuo pačiu paslaptinguoju principu. Manau, daugeliui fotografuoti mėgstančių žmonių tai anokia naujiena, bet man tai visai smagus atradimas, juolab ir programėlę, su kuria apjungti nuotraukas tas pats, kas vairuoti mašiną su automatine pavarų dėže, gavau, dar viską pasakė, tad oplia - paėmiau fotiką į miestą, stabtelėjau ant balto tilto, ant turėklo pasidėjau fotiką, per daug nežaisdamas kelias tos pačios pozicijos fotkes skirtingais išlakymais padariau, sukėliau grįžęs namo į programėlę, pastumdžiau kelis nustatymus ir va. Esmė tai, kaip suprantu tame, kad nėra nieko visiškai juodo ar visiškai balto nuotraukoje. T.y. viiiskas matosi. Tiek.

Decode

Martynas Zaremba
Tel. +37062157268
El. paštas: zamartis@gmail.com
skype: zamartis
http://www.facebook.com/martynaszaremba
http://www.facebook.com/zarembapictures

Pristatau savo draugų, šokių grupės "Decode" spontanišką video klipą. O žemiau papasakosiu kaip buvo.

Per Naujuosius Kaune filmavau renginį. Tam reikalui išsinuomojau nemažai filmavimo įrangos. O buvo savaitgalis. O už kameras sumokėta, o jau sekmadienis, rytoj reikės atiduoti. Parašiau Dimai ar nenorėtų pašokti ant sniego, jis sutiko, ne gana to, ir visa jo grupė galėjo (ir norėjo)! Dar prikalbinau draugelį Tomą filmuoti kartu. Suprantate, visi šie žmonės sutiko, už ačiū, savo malonumui, nors lauke spaudė šaltukas, joks šokėjas nesiims tokio reikalo, gi šąla kvėpavimo takai, susirgs, po kojom grynas ledas, nugrius, susižeis - negalima! Griaunam šitą nesąmoningą mitą. Taigi, susitkom aikštelėj prie Siemenso, apsišvietėm automobilių lempom, kelis kartus pasifilmavom ir vualia.

2010 review

Gyvenimo universitetas. Įstojau į mokamą.

Nesveikinu Jūsų su Naujais. Nenoriu nieko įžeisti, visus myliu ir gerbiu. Džiaugiuosi šiais metais sulaukęs nedaug sveikinimų. Džiaugiuosi tokių nedaug išdalinęs. Suprantate, visus pasveikinti užtrunka. Bet gi reikia parodyti, kad rūpiniesi, paskambinti, nusiųsti žinutę, ar teisingai? Aš sakau: nereikia rodyti, kad rūpiniesi. Reikia rūpintis! Visur ir visada.

Žinote posakį "same shit, different day"? Taigi, same year. Nėra ko tikėtis. Nėra ko žadėti. Nuo kitų metų pradėsiu bėgioti? Nuo kitų metų kelsiuosi sulig pirmu žadintuvu? Kitais metais daug dirbsiu, gerai mokysiuos, neviršysiu greičio, neisiu į Makdonaldą, sukonstruosiu elektromobilį? Nejuokinkit. Žadėkit, jei norit. Žadėkit tyliai. Nes ką žadat garsiai, tą turit ir daryti. O gal pažadėjai, bet vidury vasaros pamatei, kad tavęs tai nejaudina, kad viską meti ir imiesi naujos idėjos? Viskas gerai, jei žadėjai tyliai, nes niekas negirdėjo, niekas neklaus kitų metų pradžioj "tai kaip, ar įvykdei viską 2011-aisiais"? Neklauskit manęs apie ateities planus. Kuo noriu būti, kur noriu būti. Aš nieko nežinau. Nežinoti - gerai. Paskutinės perskaitytos knygos autorius Timothy Ferriss apie nežinojimą sako maždaug taip, kad svarbu ne kalorijų kiekis, o jų šaltinis (jei kalbėtume apie maistą). O kalbant apie informaciją galioja tas pats.

Ko tikiuosi iš 2011-ųjų? Nieko! Ką pasižadu? Išvis nežadu.

2010-ųjų apžvalga:
Grįžau iš Erasmus, spontaniškai nusipirkau Corrado, rengiau roko festivalį, baigiau mokslus, ėmiausi ir mečiau "Ashtrey" vadybos, išmokau normaliai plaukti, įsiliejau į riedutininkų bendruomenę, įgijau draugų, sukūriau pirmą oficialų muz. klipą, įgijau ryšių, atradau "Plėjų" (daug stalo futbolo), įgijau naujų draugų, sutikau žmogų, kuris idealiai įvaldęs mano principams neprieštaraujantį verslo modelį, (tokio modelio ir aš norėčiau, Audrius toks, a vdrug perskaitys), ėmiau filmuoti akustinius video, pakeičiau šukuoseną, išnaršiau Lenkijos Baltijos jūros pakrantę, sudalyvavau hip-hop'o šokių dvikovoj!, maliausi LNK televizijojs virtuvėje. Patiko man šie metai, senukas bus patenkintas :)

Gerų 2011-ųjų.