2010 m. sausio 26 d., antradienis

Lygiai šimtas ir Paryžius

Tai yra šimtasis įrašas nuo to laiko, kai iš blogas.lt sistemos perėjau į blogger'į. Ačiū, kad skaitote ir esate su manimi. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kuriem įdomu ką nupiešiau, ką nufotografavau, kur lankiausi, o kartais ir tai, kaip šiandien jaučiuosi. Beje šiandien jaučiuosi gerai, tikiuosi Jūs irgi :)
Ačiū.
Pagarbiai, Martynas Zaremba

Toliau grįžtame į įprastas vėžias. Vykau į Paryžių porai dienų. Nuo mūsų Hasselto vos 390km, Gošios automobilyje dujų įranga. Ir žinote ką, tikrai tas Paryžius nieko stebūklingo. Bet... truputėlis pozityvo:
Man labai patiko, kad kelias pirmyn ir atgal visiškai neprailgo
Antra diena buvo saulėta ir iš Pompidou muziezaus Paryžius atrodė dailiai
Norint išvažiuoti gavom Francūziškai pasistumdyti
Mano svajonių motoroleris ten populiarus
Grįžau labai pavargęs ir praalkęs, bet radau tokį raštelį po kambario durim
Čia Rusiškai parašyta, kad šaldytuve laukia maistas.
Tai tiek Jubiliejinio įrašo proga :)

2010 m. sausio 17 d., sekmadienis

Atitirpti per dvi dienas

Visų pirma pasidžiaukime gaiviu baneriu svetainės viršuje. Tai ne visai mano autorinė kūryba, tai namų darbas - tutorialas (tokio paties ar panašaus objekto atkūrimas pagal pirmojo autoriaus paaiškinimus). Jeigu sumanytumėte pasidaryti sau, štai nuoroda:
Liko mažiau kaip dvi savaitės Belgijos pagal Marasmus mainų programą. Priešingai nei prieš Kalėdas noru iš čia išvažiuoti nedegu. Nors gerų dalykų ir būta, liko dar tiek daug galimybių neišnaudota. Kita vertus - geriau išvažiuot truputį alkanam nei visko persivalgius - bus motyvacijos sugrįžti ar pasimatyti su čia sutiktais žmonėm dar ir dar. Ir tikrai susitiksiu. Štai tą pačią dieną kai grįžtu, taip jau sutapo, kad į Vilnių kelionės po Europą metu užsuka keletas Ispanų. Ką tokiu oru reiks jiems parodyti? Va pas mus tai buvo sniego pusnys visur aplinkui, o per dvi dienas ėmė ir nutirpo. Dabar šilta. Šiandien švietė saulė ir buvo aštuoni laipsniai šilumos.

2010 m. sausio 11 d., pirmadienis

Karo pramonė

Dalinuosi gabaliuku vieno namų darbo. Reikėjo netradiciškai pažvelgti į karo pramonės problemą ir, jei iš tikro, tai ką nors sugalvoti. Ir rašyti daug reikėjo. Tai vakar tiek daug pripyliau, kad šian sunku tekstą rinkti, tad paprasčiausiai pasidalinsiu nuotraukomis ir pora žodžių pridėsiu.

Esmė ta, kad buvęs nelegalus ginklų prekybininkas dabar mato vaiduoklius, geba juos užfiksuoti juostoje ir dalijasi karo pramonės subtilybėmis savo dienoraštyje, mat žmogus jau senas ir nebeturįs ko prarasti, daug blogo per gyvenimą nuveikęs, o dėl jo kaltės žuvusių žmonių sielos nebeduoda jam ramybės.
Pasirinkau labai nestandartinį konceptą - vaiduoklius. Iš tikro mane įkvėpė Gošios, kurios siela ir užfiksuota nuotraukoje aukščiau, pasakojimai apie matytus vaiduoklius. Sėdėjom vakare ir ausis ištempę kalusėmės. Galbūt atrodo neįtikimai toks dalykas, bet panašu, kad pagalvojau apie viską. Kėliau sau klausimus, tokius kaip "kodėl, kas, kur, kada" ir t.t. Ir atsakiau be rūpesčių.
Nuotraukoms pozavo jau ištisą erasmusą su manimi noriai bendradarbiaujančių Gošios, Barteko ir Mašos sielos.
Reikėjo išsiųsti darbą dėstytojui iki sekmadienio pabaigos. Mygtuką "send" savo elektroniniame pašte paspaudžiau likus dviems minutėms iki vidurnakčio! Bus matyt ar pavyko apginti paskutinės minutės guru titulą, man dėstytojas dar nieko neatsakė. Kaip juokauju, šis paguldytas į ligoninę dėl šoko, kurį patyrė išvydęs ko pridirbau :)

Share

2010 m. sausio 7 d., ketvirtadienis

Debesų pabaisa

Šiame įraše dalinuosi kelionės atgal į Hasseltą įspūdžiais ir pirmaisiais pastebėjimais.

Atvykau labai sklandžiai. Lėktuvas beveik nesivėlino, turbulencijų kaip ir nebūta. Po to ir traukinio ilgai laukti nereikėjo, o kai perlipinėjau į kitą traukinį vėlavau į jį, nes uždelsė pirmasis. Tačiau sekasi gi man - vėlavo ir antrasis, tad spėjau kaip tik. Bet nepaminėjau vieno siaubingo fakto - nežinau kodėl, bet tuo pačiu lėktuvu skrido kalnas jaunų šeimų. O su jais ir visi mažvaikiai, kurie tris valandas žviegė, davėsi pirmyn atgal, o mamos visą laiką "šššššš, šššššššš", "debesų pabaisa ateis ir išpers kailį", "ateis teta iš priekio ir lieps išlipt iš lėktuvo". Ai, ir dar, nežinau kodėl man taip sekasi, bet po to kai atsisėdau, prisistatė moteriškė ir ėmė francūziškai šprechinti, kad aš jos vietoj sėdžiu. Ir turėjo bilietą su tos pačios vietos numeriu. Valio... Bet teta iš priekio ją kažkur nuvedė, paskui dar mano bilietą pasiėmė, žiūrinėjo jį iš visų pusių ir galiausiai grąžino.
Hasseltas truputį pasikeitė. Čia nemažai sniego, dar pernakt naujo iškrito. Ir sniegas čia visai nedera! Atrodo kažkaip... nelabai gražiai. Neturi jie skarotų eglių ir tankių pušų kaip Lietuvoj, nulinkusių nuo sniego sunkumo. Tik kažkokie bruzgynai, pliki lapuočiai ir pseudopušys.
Taigi už lango palikau kairesnį vaizdą, o grįžęs matau dešinįjį.
Eiii ir dar! Vakar Belgijoje buvo pasiektas nacionalinis rekordas. Gedimas buvo pašalintas per mažiau nei pusę valandos! Neįtikėtina. Mano kambaryje sugedo didžioji lempa. Bartekas jau mėnesį laukia, kol bus surasta nauja lemputė jo kambariui virš kriauklės, o štai aš vakar nuėjau į administraciją, gerajam žmogeliui pasakiau, kad man reikia mokytis ir didžioji lempa strobuoja, tas pasiėmė naujas, atėjo ir pakeitė. Lietuviškąjį "Jovarą" už gerą darbą pasiūliau, o jis tik išdidžiai atsakė "ačiū, bet aš čia tam ir esu". Dedu didelį pliusą savo barakui.
Share

2010 m. sausio 2 d., šeštadienis

Voverių kompanija

Jau 55 minutės kaip sausio 3-ioji. Netrukus senovinių laikrodžių turėtojai išgirs vieną dūžį. Ir nesupras ar čia pusė kažkelintos ar jau pirma. Tiką įveikiau knygą „Squirrel, Inc. arba kaip sužadinti pokyčius organizacijoje“. Autorius Stephen Denning. Tokių knygų specialiai neperku, bet retsykiais ši literatūra pakliūna į mano rankas ir po to gula į perskaitytų knygų lentyną.

Paprastai patikusias knygas, filmus, spektaklius blog‘eriai recenzuoja netaupydami raidžių. Aš pataupysiu. Man knyga patiko.

Nutariau paeksperimentuoti. Noriu pasidalinti tuo, kas man rūpi. Vos perskaitęs kažką, kas man atrodo gyvenimiškai naudinga, išmintinga ar tiesiog velnioniškai taiklu, strimgalviais puoliau ieškoti pieštuko ir kaipmat pasibraukdavau. Ir neabejoju, jog pateikiau ne visai tai , ką autorius norėjo akcentuoti. Taigi po šio įvado, nuo šiol knygų reziume Zarembos stiliumi:

„...turime panorėti atsisakyti to gyvenimo, kurį buvome susiplanavę, kad galėtumėm pradėti gyventi tą gyvenimą, kuris laukia mūsų“. Knygos gale paaiškinama iš kur tai paimta.

„Pašaipa nuginkluoja argumentą, parodydama jo gudravimus.“

„Kai galite juoktis iš ko nors, tai reiškia, kad jį įveikėte. O kai verkšlenate ir inkščiate, tai reiškia, kad jūs esate įveikti.“

„Tikras humoras – tai meilės ir tiesos mišinys“. Tuo norima pasakyti, kad humoras neturi tapti įžeidimu ar pasityčiojimu.

„Jei apsiribosite tik viena siaura sritimi, tai niekada nepasieksite ko nors daugiau už dalinį supratimą“ Trypdami išlūžusias plyteles ar šaknim išraizgytą taką nepabijokite pakelti akių :)

„Pasistenkite, kad žmonės geriau kalbėtų apie reikalą, o ne rašytų apie jį: nuo smegeninės iki lūpų juk arčiau negu nuo jos iki pirštų“ Yra galybė temų, diskutuotinų gyvai ir tik gyvai.

„Ji dirba veikiau uoliai, o ne sumaniai“. Nelabai nauja tiesa, galima interpretuoti kaip gudročiaus pranašumą prieš kaliką :)

„...kokie bejėgiški tie planai gali tapti ir kokie menki tų galimybių įgyvendinimo šansai, susidūrus su neišvengiamu netikėjimu jais!“ Tikra tiesa. Tenka susidurti. Laimei, ne taip jau dažnai.

„Nesame bejėgiai, esame tik silpni. Tačiau galime sustiprėti. Galime ne tik svajoti apie tai, kas tikra, teisinga, ko verta siekti, bet ir įgyvendinti tas svajones.“ Šiek tiek inspiruoja.

„Tikras lyderis yra žmogus, suprantantis, kas gyvenime gerai ir kas jame baisu, ir kuris tada drąsiai sutinka tai, ką atneš likimas.“

„...vyno taurėje yra ir lašas nuodų...“ Nu tikrai yra.

„Istorijų pasakojimas padeda lyderiams dirbti su kitais individais kaip su bendro reikalo dalyviais, o ne kaip vien tik su veiklos objektais ar su žemesniais už save vykdytojais.“

Ir tai toli gražu ne viskas, kas naudinga toje knygoje. Dar vienas klausimas kiek naudingos čios citatos be likusio knygos turinio.

Ačiū už dėmesį

Share