Atvykau labai sklandžiai. Lėktuvas beveik nesivėlino, turbulencijų kaip ir nebūta. Po to ir traukinio ilgai laukti nereikėjo, o kai perlipinėjau į kitą traukinį vėlavau į jį, nes uždelsė pirmasis. Tačiau sekasi gi man - vėlavo ir antrasis, tad spėjau kaip tik. Bet nepaminėjau vieno siaubingo fakto - nežinau kodėl, bet tuo pačiu lėktuvu skrido kalnas jaunų šeimų. O su jais ir visi mažvaikiai, kurie tris valandas žviegė, davėsi pirmyn atgal, o mamos visą laiką "šššššš, šššššššš", "debesų pabaisa ateis ir išpers kailį", "ateis teta iš priekio ir lieps išlipt iš lėktuvo". Ai, ir dar, nežinau kodėl man taip sekasi, bet po to kai atsisėdau, prisistatė moteriškė ir ėmė francūziškai šprechinti, kad aš jos vietoj sėdžiu. Ir turėjo bilietą su tos pačios vietos numeriu. Valio... Bet teta iš priekio ją kažkur nuvedė, paskui dar mano bilietą pasiėmė, žiūrinėjo jį iš visų pusių ir galiausiai grąžino.
Hasseltas truputį pasikeitė. Čia nemažai sniego, dar pernakt naujo iškrito. Ir sniegas čia visai nedera! Atrodo kažkaip... nelabai gražiai. Neturi jie skarotų eglių ir tankių pušų kaip Lietuvoj, nulinkusių nuo sniego sunkumo. Tik kažkokie bruzgynai, pliki lapuočiai ir pseudopušys.
Taigi už lango palikau kairesnį vaizdą, o grįžęs matau dešinįjį.Eiii ir dar! Vakar Belgijoje buvo pasiektas nacionalinis rekordas. Gedimas buvo pašalintas per mažiau nei pusę valandos! Neįtikėtina. Mano kambaryje sugedo didžioji lempa. Bartekas jau mėnesį laukia, kol bus surasta nauja lemputė jo kambariui virš kriauklės, o štai aš vakar nuėjau į administraciją, gerajam žmogeliui pasakiau, kad man reikia mokytis ir didžioji lempa strobuoja, tas pasiėmė naujas, atėjo ir pakeitė. Lietuviškąjį "Jovarą" už gerą darbą pasiūliau, o jis tik išdidžiai atsakė "ačiū, bet aš čia tam ir esu". Dedu didelį pliusą savo barakui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą