Dviem dienom aukštyn kojom

Šiame įraše pasakoju apie smagią kelionę į Briuselį. Tikiuosi beskaitydami pasijusite ten buvę net nebuvę, buvę - sugrįžę, esantys - esantys dar labiau!

Penktadienį prieš eidamas miegoti susiruošiau planą chuliganą - ryte kelsiuos aštuntą ir skambinu Gintarei ar nenorėtų pavedžioti po Briuselį.
Pramiegu.
Bet 11 ryto pažadina gauta žinutė. Iš Gintarės! Ragina atvažiuoti ir dar vakarėlį su vyresniais, bet labai įdomiais žmonėm pažada. (dauguma jų - stažuotojai ES institucijose)
Šoku kaip kulka, nes šaltas dušas atrodo kaip vasaros lietus, viens du (valanda, dvi...) aš jau pasiruošęs.
Traukinys atvažiavo ne iš karto, tad nusipirkau iš Indės sausainių paskanauti. Traukiny pradariau - sulipę į vieną gumulą (pasenę) - pradžia ne kokia.
Bet kaip gera važiuoti traukiniu po visų tų mėnesių besikratančiuose autobusuose... Sėdižiu sau su kažkokiais keistuoliais traukiny:
bet už tai labai komfortabilu, vietos kojom iki soties, paltui su taše irgi. Netrukus paaiškėja kodėl gi man taip patinka tame traukinyje! Atėjusi kontrolierė paaiškina, kad mano bilietas antros klasės keleiviams, o aš esu pirmoje. Ups :)
autorius leidžia sau nuklysti į apmąstymą: Kontrolieriai, paštininkai, autobusų vairuotojai - visi tokie pasitempę, paslaugūs, toks įspūdis, kad kiekvienas iš jų dirba savo svajonių darbą! O bulvyčių "Fri" pardavėjai? Dirba sau laimingi, padažą drebia, išsinešimui pakuoja, šypsosi, atrodo kiekvienas klientas tai šventė. Štai Indas, 'načnyko' savininkas, rimtas vyras. Kaip povas sėdi, bet ir atrodo kaip pilies valdovas, tik pilis iš alaus skardinių ir šokoladukų plytų. Už tai Koletė nepatenkinta savo darbu nuolat bumba. Hm. Gal ir Lietuvoj dažnesnis darbas svajonių darbu vadinamas būtų jei daugiau pinigų mokėtų.
Į vagoną įlipo keturios damos, atsisėdo gerokai tolėliau. Ir viena nosį suraukus kažką kitom Lietuvikai "...man nesvarbu, man visai nesvarbu!..". Po to aš turėjau išlipt anksčiau nei jos, tai praeidamas "skanaus" pasakiau tai sulaukiau keturių džiugių Ačiū :)
Stoty iš minios žmonių Martynu mane šaukė Gintarė. Su ja susipažinau vos atvykęs į Belgiją, ji paklausė ar žinau kur pirkti bilietus traukiniui ir tada, prieš daugiau nei tris mėnesius, pavažiavome kartu vieną stotelę. Tiek nedaug reikia puikiais draugais patapti :)
Pirmas dalykas, kurį pamačiau - milžinišką paradą su tikrais milžinais!
Prasiėjom centre per Kalėdų mugę. Radau dovaną savo sunėnui. Anksčiau laiko nesakysiu kokią:) Mėginau Prancūziškai nusiderėti, bet šįkart neišdegė.
Kadangi vakare turėjome eiti į rimtą šventę, nulėkiau į H&M parduotuvę, kuri yra mano mėgstamiausia ir kurios Lietuvoje nėra, nusipirkau staigiai marškinius ir kojines be skylutės. Ir visa laimė, kad Lietuvoje tos parduotuvės nėra, nes rūbai fantastiški, nebrangūs, sakyčiau kokybiški, visi tik ten pirkų ir vaikščiotų kaip klonai.
Metas valgyti. Gardžiavausi skaniausiomis Prancūziškomis bulvytėmis visame Briuselyje. Skanumėlis :) Dar tokį milžinišką sumuštinį valgiau, ausys linko.
Pasivaikščioję nulėkėm į Gintarės apartamentus, pasidėjau daiktus, pasipuošiau ir pirmyn.
Važiavom metro ir tramvajum. Ir niekur nereikia talonėlių mušti ir kontrolė ten tikra retenybė! Na bauda būtų 85 eurai, bet aš turiu nuolatinį pagerintą.
Suradom vakarėlį. Nė vieno pažįstamo, gražus erdvus butas, kaip kotedžas - per du aukštus, antrame gyvenamieji kambariai, o apačioje miiilžiniška svetainė su aukštomis lubomis. Publika susirinko iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Škotijos, Bulgarijos, Turkijos ir t.t. Visi turėjo atsinešti kažką nacionalinio ar vietoje pagaminti. Iš Lietuviškų man labiausiai patiko sausainiai "Gaidelis" o iš užsienietiškų didžiausią įspūdį paliko Prancūziškos sraigės. Pirmą kartą ragavau. Ne taip jau baisu, tik sraigės gaila. Ką gali žinot, gal iš tikro Lietuviška, mūsiškės kokybiškos!
Viena panelė buvo neapsakomai panaši į mano mėgstamiausios grupės "The Do" vokalistę. Ne ne, nesidžiaukite, tai nebuvo ji. Bet parodžiau jai ką ji man primena, taip pat tapo "The Do" fane.
Vakarėlis baigėsi nei per anksti, nei per vėlai. Advokatas iš Bulgarijos net į apartamentus parvežė.
Kitą dieną pramiegojau iki pirmos dienos. Pasimėgavau velniškai gardžiais pusryčiais
ir sėdėjom po stoglangiu ir prapliurpėm kiaurą popietę kai lauke pliaupė lietus.
Debesim pradžiuvus ėjome į centrą. Parodė man Briuselio berniuką. Tik Kalėdų seneliu buvo aprengtas tai neįdomu.
Po to ragavom Belgiškus vaflius su karameliniu glajumi, braškėmis, bananais ir šokoladu!
Vėlyvas vakaras artinosi nepastebimai, tad nuėjome į stotį ir tik tik pražioplinom traukinį. Bet jis vėlavo! Taigi po minutės atvažiavo ir jau dardėjau Hasselto link.
autorius vėl pasineria į apmąstymus: 100% pailsėjau, prasiblaškiau, visokiausių temų priplepėjau (LIETUVIŠKAI!). Kiti erasmusai važiavo į vakarėlį Leuven'e ir kaip jau supratau, pasirinkdamas Briuselį ne tik nieko nepraradau, bet galima sakyti išlošiau visą aukso puodą. Ei, tą vakarą tik 10 dienų buvo belikę iki kelionės į Lietuvą Kalėdoms. Greitai.
Mano apmąstymus pertraukė kontrolierius, vėl gavau pasiūlymą pereiti į kitą vagoną :)
O pirmadienį buvau visas atsigavęs, idėjų kupinas, o dar ir toliau Lietuviškai bešnekantis, nes pietavau su vietiniu Lietuviu, išeivių sūnumi. Manau žodį Lietuva jo dėka pasaulis dar palinksniuos :)