Sezzy ft. Donatas Montvydas - Ring The Bells

Martynas Zaremba
Tel. +37062157268
El. paštas: zamartis@gmail.com
skype: zamartis
http://www.facebook.com/martynaszaremba
http://www.facebook.com/zarembapictures

Galite atsisiųsti dainą nemokamai / FREE download Ring The Bells:
http://www.mediafire.com/?ck622nudfvshlhk

Pagaliau. Kaip ilgai laukiau, maniau nusprogsiu. Gero apetito!

Klipas baigtas kurti prieš tris savaites, todėl tos bangos, ant kurios lėkiau, nebeliko. Visos intrigos, įtampos ir neramumai pasimiršo. Bet pamėginsiu kuo tiksliau atkurti įvykius bei paminėti kokios gyvenimiškos patirties įgijau.
Dar kai atlikinėjau praktiką "Starwoks lt" praeitą vasarą, Seziui mane rekomendavo tuometinis bendradarbis Justas, dabar viso labo - puikus draugas. Praeitą rudenį susitikau ir su Seziu, svarstėme klipo kūrimo galimybes, bet netrukus išvykau į Belgiją pusmečiui, taigi viskas nutrūko. Vasaros pradžioje Sezis vėl mane susirado.

Susiklostė eilė palankių aplinkybių. Prieš tai Sezzy į interneto eterį išleido klipą dainai "Pockets full" ir šis buvo sutiktas taip priešiškai, kad sunku net žodžiais apsakyti - remiuosi komentarais internete, draugų atsiliepimais ir asmeniniu vertinimu. Taigi vyliausi, kad ką besukurčiau, bus geriau. Be to, pasirinkau dainą, kurioje jis dainuoja ne apie save. Mano pastebėjimu tai nėra būdinga jo kūrybai, todėl pamaniau, kad turiu progą atskleisti kitą atlikėjo pusę. Ne gana to, daina atliekama su Donatu Montvydu. Visi, išskyrus mano kolegę Mildą, myli Donatą. Ir galiausiai man patinka muzikiniai klipai ir priešingai nei klipas, kurį dariau diplominiam, šiuo atveju atlikėjais tikrai norėjo klipo ir tai velniškai jautėsi! Todėl darbas buvo nepalyginamai lengvesnis ir malonesnis.

Kita porcija palankių aplinkybių - žmonės, sutikę bendradarbiauti. Nekalbu apie patį Sezį, kuris sugebėjo per dvi valandas gauti automobilį kitos dienos filmavimui nuo 4 ryto ir visa kita. Brigita buvo meno direktorė, žiūrėjo, kad visi gražiai atrodytų, viskas būtų sudėliota vietoje - ji padėjo aprengti Montvydą, pusryčių scenoje sudėliojo indus, net iškepė blynelių, sudėliojo šilauoges ir t.t. Alina Skripkienė fotografavo (jos nuotraukomis papuošiau įrašą), bet tuo pačiu šios dvi merginos visada padėdavo man, kai mano galvoje atsirasdavo oro plyšys ir reikėdavo staigiai nutart "kaip čia darom". Na ir technika, jos pasikausčiusios 7D ir 5D Canon fotoaparatais, kuriais patikėjo man filmuoti. Ne gana to, merginos aukojo išties daug laiko ir net mažumėlę asmeninio gyvenimo tam, kad padėtų ir aš esu jom be galo dėkingas ir tikiuosi, kad būsiu netoliese, kai joms reikės mano pagalbos. O draugelis Tomas išgelbėjo paskutinę dieną, kai turėjom filmuoti naktinę sceną. Išties turėjom filmuoti lauke, naktį, miesto fone, tačiau akimirksniu susiklosčius jau nebepalankių aplinkybių virtinei (kuri, mano manymu, visai į naudą), teko staigiai ieškoti išeities ir teko filmuoti šampano sceną klube. Ir pavyko tikrai neblogai, juolab Tomas puikiai sušvietė kadrą. Ir Vytenis bėgius savadarbius paskolino, nors manęs nepažįsta beveik, taigi atsirado keletas gražių kadrų, kai kamera važiuoja pirmyn atgal.

Filmavimai truko tris dienas. Bet jau arėm kaip reikalas. Keltis 03:20, kad surinkti žmones ir 4-ą ryto susitikti prie upės. Žinoma, pats filmavimas prasidėjo gerokai vėliau - vis dėlto pati pradžia, ne viskas pavyksta, bet vadinamoji "magic hour" buvo apie septynias.
Kita diena filmavimui atrodė taip: 11 vakaro tinkamės naktinio miesto scenos (vėliau, aplinkybėm susiklosčius, veiksmas persikėlė į klubą), filmuojam ten. Rima Triškutė, mergina, nusifilmavusi klipe, ji supermodelis. Visą dieną iki vakaro buvo fotosesijoj ir iškart po jos vyko į klipo filmavimą. O po to važiavom į naktinį restoranėlį naktipiečių, tada važiavom už miesto, kur iš ryto filmavom pusryčių sceną. Šaunuolė Rima, ji vis dar buvo nemiegojusi! Na, visi kiti - irgi. Laimei prie mūsų prisijungė Edmundas iš Fresco, kuris norėjo matyti, kaip vyksta šio klipo filmavimas, jis tikrai linksmino ir budino snūduriuoti bandžiusius.
Galiausiai ankstų rytą nufilmavome paskutinę sceną Pilies gatvėje. Irgi neapsieita be nuotykių. Susirinkom, o kur Donatas. Sezis skambina jam, o šis sako "aaaa..... maniau penktą dienoooos.....". Nepatikėsit, po 20-ies minučių jis jau buvo pas mus pasiruošęs darbui!
Dar viena palanki aplinkybė - oras. Nelijo, ir kada reikėjo - buvo giedra ir švietė saulė (scena prie sienos), o kada reikia - debesys sklaidė saulės spindulius ir naikino nereikalingus šešėlius.

Po to Sezis išvyko trim savaitėm į turą Turkijoj. Man reikėjo montuoti klipą. Nelabai montavosi, taigi ir pats neskubėjau, buvo laiko iki rugsėjo. Na ir po truputį, po truputį, pavyko sumontuoti ir vualia. Paprastas klipukas, nieko stebuklingo, bet kaip bebūtų, tai pirmasis mano sukurtas oficialus muzikinis klipas. Žinoma, be draugų pagalbos tai būtų ne klipas, o parodija, bet aš tikrai labai stengiuosi, kad turėčiau tokių draugų ir kad būčiau jiems ne ką mažiau geras draugas.
Taigi, tikiuosi klipas patiko, jis man yra svarbus, kadangi įdėjau darbo, atsisakiau nemažai vasaros pramogų, tačiau esu įsitikinęs, kad geriau, jog padariau šį klipą nei būčiau nedaręs. Ir trys savaitės iki klipo pasirodymo internete padėjo man suprasti, kaip svarbu yra valdyti emociją. Nieko blogo turėti emocijų, bet blogai nesuvokti, jog duotuoju momentu atlieki veiksmą vedinas jos.

Atrodo pasakiau viską ką norėjau kiek įmanoma neišsiplėsdamas. Dar daug vardų, kuriuos galėčiau minėti ir smulkmenų, bet palikim tai kitiems kartams:)

No tomorrow

Išvykome anksti. GPS'as liepė važiuoti 30 kilometrų žvyrkeliu dar Lietuvoje. Su Einaru ėjome iš "pamarskomu" (Žemaitiškas vaskiči originalo kalba vaskihop) jei jis laimi, važiuojam normaliu keliu. Taigi žvyrkelis buvo puikus, padėjo atsibusti. Trumpas stabtelėjimas degalų, tada greitas patikrinimas muitinėje (naktį iš jaudulio nemiegojęs atrodžiau kaip ufonautas už vairo) ir mes jau Lenkijoje. Smagesniais keliais dar neteko važiuoti! Tikrai, labai nemėgstu magistralinių kelių, greit įsitempia kaklas, kai sustingsti ir važiuoji n kilometrų. O čia tai miestelis, tai posūkėlis, man labai patiko. Truputį gaila, kad nutariau taupyti kurui ir kelionei pasiskolinau iš brolio dyzeliuką. Nes Corrason būtų smagiai prilipus prie visų posūkių ir kelionė būtų buvus dar įsimintinesnė. Susitikom Gdanske su Barteku. Priėjom bendros išvados, kad reik keliaut į mažesnį miestelį Sopotą ir ten įsikurti. Pirmoji pasitaikiusi nuomininkė norėjo nuplėšt nuo mūsų neblogą pinigą ir taikė moralinį spaudimą aiškindama, kad už tiek nerasim nieko geriau nei jos smirdantis mikro-kambariukas su trim lovelėm pas kažkokią bobulytę namuose. Šiaip netaip ištrūkom iš jos pinklių ir radom didžiausią kambarį su didžiausiom lovom, teliku, virtuve ir visais kitais privalumais. Pigiau. Negana to, šeimininkė - bobulytė gerietė. Vakare nuėjom prie jūros ant "Palangos tilto", kuris daug didesnis ir ilgesnis ir iki 2012 ten bus pastatyta prieplauka Jachtoms, taigi dar plėsis. Vėliau pavaikščiojom po centrą, kuriame smarkiai jaučiamas pasibaigęs sezonas, vietinėj užeigėlėj pasivaišinom alaus taure.

Traukinuku patraukėme į Gdanską. Pasivaikščioję pagrindinėmis gatvėmis ir papietavę grįžome į Sopotą. Kol miegojau, kolegos paruošė vakarienę. Jaučiausi pavargęs, tad sutarėme - vakarienė jų, o indus plaunu ir virtuvę tvarkau aš. Bet gerietė šeimininkė bobulytė neleido man to daryti ir pati suplovė indus, sutvarkė virtuvę:)
Tądien pastebėjau pora dalykų - Lenkija yra gerai. Geros kainos, didelė rinka, daug smulkaus verslo - visi gyvena nei blogai, nei per daug gerai, tačiau pozityviom nuotaikom.

Šepečio veislės Gdansko gyventojas.

Pusryčiams buterbrodai su Lietuviška dešra, po to vėl į traukinuką, važiuojam į Gdynią. Daug vaikščiojom, truputį ne ten nuėjom, didelis uostas. Po to susiprotėjom pažiūrėti į žemėlapį ir viską radom lengvai. Pasėdėjome pajūrio vėjyje, užmetėme akį į laivus, įvaldėme po vaflį, spardėm kamuolį vienoje iš pagrindinių gatvių. Vakare žiūrėjom How I Met Your Mother serialą, kuris primena Erasmus, nes ten žiūrėjom ir tuo pačiu yra labai geras serialas. Po to per teliką rodė keletą "viral" filmukų. Aš juos buvau matęs, bet nė nenutuokiau, kad tai užslėpta reklama, skatinanti apsilankyti Gdanske! O tą serialą kai žiūrėjom, tai serija vadinosi "no tomorrow", kažkaip šią frazę pasigavė lėkėme į miestą pasitūsinti.

Pasirodo šis video filmuotas Gdansko apylinkėse.

Atsisveikinam su gerąja bobulyte ir važiuojame, nes ruošiamės važiuoti į Jestarnią, miestelį, esantį "Lenkiškoj Kuršių nerijoj". Lengvai randam kur gyventi, einam į pliažą lošti futbolo, vėliau ragaujam Lenkiško, šnekamės.

Iškėliau "Tautos regreso" teoriją. Jau išrastas dviratis, bet visvien. Tai šiuo metu vyksta Lietuvoje. Kai leidiesi iki kito lygio, pvz dviratininką automobilis prispaudė prie šalikelio, dėl to dviratininkas ant šviesoforo užlenda prieš mašiną (tik pavyzdys). Taip darant vairuotojas nesupranta blogai padaręs, nepalikęs erdvės kitam eismo dalyviui, o tik mano, kad šis elgiasi savanaudiškai ir bendras rezultatas - padidėjusi neigiamų emocijų koncentracija kelyje. Kai tuo tarpu galima ieškoti kitų žmonių elgesyje geresnio elgesio pavyzdžio ir siekti jo. Tokiu būdu regresas virstų progresu. Lenkai šitą problemą jau įveikė. Ir tai ne tik apie eismą kelyje, jie apskritai daug vakarietiškesnė tauta, pvz. ieškanti ne kaip kuo mažiau išleisti pinigų bei nesumokėti, o priešingai - kaip jų uždirbti. Žinoma, jie ir neleidžia pinigų veltui - visi rengiasi kaip gariūnų prekeiviai - na ne treningais, bet kuo paprasčiau. Kad būtų šilta ir patogu. Nemačiau nė vieno stileivos! Veidrodis nesiskaito, juokauju :)

Dar viena šilta, saulėta diena, vykstame į Helį, tolimiausią "Lekijos neringos" miestelį. Apžiūrėjom karinius pabūklus, kurie 25km atstumu į jūrą šaudė atvykstančius nekviestus laivus, visai įdomu. Paskui braidžiojom po jūrą, kuri išties šilta, Bartekas net maudėsi. Grįžus į Jestarnią praplepėjom ilgą vakarą prie jūros, buvo gan šilta ir dauuug žvaigždžių. Išklausiau poziciją apie Lenkijos politiką, kuri radikaliai skiriasi nuo to, ką mums suformavo žiniasklaida Lietuvoje.

Susipakavom, dar išbandėm Wranglerį, atsisveikinom su Bartu, užsukom į prekybcentrį, kad apsilankyčiau savo mėgstamiausioj H&M pardėj, na o po to ilga kelionė namo ir jau Lietuvoje - tuščias kelias, nes visi žiūrėjo krepšinį. Vualia.

E-portfolio

Tel. +37062157268

El. paštas: zamartis@gmail.com
skype: zamartis
http://www.facebook.com/martynaszaremba
Šiuo metu kuriama Zaremba pictures svetainė. Tai bus mažytis portfolio internete su kontaktine informacija, atliktų darbų pavyzdžiais. Kol kas duomenis pateikiu aukščiau, kad galėtumėte susisiekti su manimi asmeniškai. Taip, rašau todėl, kad spaudoje po truputį pasirodo pranešimai su mano pavarde, apie klipą, kurtą reperio Sezio dainai, kurią pastarasis atlieka kartu su Donatu Montvydu bei klipe laumės vaidmenį atlieka modelis Rima Triškutė, gaudau vėją. Pasirodžius klipui įkelsiu ir jį bei aprašysiu plačiau, paminėsiu ir asmenis, kurie man labai padėjo ir buvo kiekviename žingsnyje :) Kol kas galiu tik pakviesti apsilankyti klipo pristatyme šį šeštadienį Vilniuje, klube "Salento".

Krikštynų laikraštukas

Sykį Brolienė pasiteiravo ar pažįstu ką nors, kas galėtų sumaketuoti Krikštynų laikraštuką. Net nežinojau, kad tokie būna, bet išsiaiškinęs kas tai yra, supratau, kad galiu aš. Paprastai tokie laikraštukai būna labai neskoningai primarginti, visokių ornamentų, soskių, tragiškų šriftų prifarširuota, taigi pasiūliau šį tą naujo - krikštynų žurnalą. Toliau apžvelgsiu maketą, bet pradžiai paminėsiu, kad galutinis variantas, t.y. leidinys, nepaliko abejingų ir praturtino krikštynų šventę kaip reikalas. Beveik paraudau nuo liaupsių :) "Čia Martynas darė!", "maniau bus toks šiaip, du lapai nespalvoti, o čiaaaaa.." "nu šaunuolis, tikrai".

Jeigu Jums reikia kokia ypatinga proga kažko panašaus, rašykite zamartis@gmail.com , tarsimės, kartu generuosime naują idėją, gal net duosiu žurnalo originalą pavartyti:)
Atsiprašau už taip vadinamus "water marks'us", bet kadangi daug kūdikio nuotraukų, nenoriu, kad kas jas iškirpinėtų ir naudotų kur nors. Atsarga gėdos nedaro.

Viso užsakiau 8-ias kopijas, spauda kainavo ~150Lt, bet išliekamoji vertė didesnė. Įsivaizduojate, Jūs jau suaugęs, atsidarote kokią prisiminimų skrynią, o ten - Jūs pats, visai mažytis, prifotografuotas ir apie Jus visko prirašyta.

Spauskite ant viršelio ir atsidarys albumas su visu leidinio maketu.

Amazing jenga flick

Kilo mintis pateikti brolio nufilmuotą momentą, kur sprigtu išmušu "Jenga" žaidimo kaladėlę, šmaikščiau. Čia kaip ir bandžiau sukurti "viral'ą", pats labai jais žaviuosi. Nesitikiu daug peržiūrų, bet tikiuosi kas gaus pažiūrėti, tam patiks :) Beje gal kas nežinote ir nepaspaudėte nuorodos, "vairalas" tai toks video, kuris plinta internete vartotojams dalinantis, (persiunčiant el. paštu, skype, facebook) dažniausiai šmaikštaus turinio, dauguma tokių filmukų neturi didelio biudžeto, bet dėl savo unikalumo, netikėtos kuliminacijos ar netradicinio pateikimo pasiekia didžiulę auditoriją.

Pionierių stovykla 3

Senas minkštas fotelis lauke šalia pirties. Priešais tyvuliuoja ežeras, šnara medžių lapai. Naudojuosi „Pionierių stovyklos“ laisvu laiku iki vakarienės. Per metus šis tas pasikeitė – man iš dešinės išdygus nauja sodyba su puikiais poilsiautojais, garsutėliausiai leidžiančiais Lietuvos estrados hitus.

Labai noriu atostogauti. Šią vasarą niekur nebuvau išvykęs savo malonumui – a nei jokio festivalio, nors ir nelabai jų mėgstu, niekur. Buvau kaime, buvau prie jūros kai koncertavo „Ashtrey“. Dabar atvykau į „Pionierių stovyklą“. Noriu į Gdanską, penkiom dienom, bet nėra kada. Atsiranda visokių smulkmenų, neleidžiančių normaliai susiplanuoti net savaitės į priekį. Kaip dingčiau iš čia... Gal pavyks rudenį iki Gdansko nulėkti. Ten susitiksiu su geriausiu Erasmus draugu Barteku, jis važiuos ten iš kito Lenkijos krašto. Su Barteku turime susitarimą, kad važiuosime senais automobiliais – nevalia nepaisyti. Jis 93-iųjų Wrangleriu, o aš – 93-iųjų automobiliu, apie kurį blog‘e dar nepasakojau. Taigi kuro bus suvartota daug. Bartekas minėjo, kad paskui dar kažkur patrauksime. Šiaip noriu važiuoti vienas, bet jei atsirastų žmogus, pasirįžęs mestis per pusę už kurą didelius pinigus ir negana to tas žmogus galėtų tverti kelionę su manimi (jei tverčiau kelionę su tuo žmogumi ir aš – privalumas), būtų fun.

Apturėjau skanią vakarienę. Stovykla įgijo du papildomus pavadinimus: „Gurmanų stovykla“ ir „Formos atstatymo stovykla“.

Labai noriu nemiegoti ir būti lauke. Sėdėti ir mąstyti, bet taip, kad nekąstų parazitai. Kaimynai įsidrąsino ir Lietuviškus hitus iškeitė į rusiškas „tuk tuk“ (bum-čik) melodijas, pagardintas „davai dzidžėj“ vokaliniais motyvais.

Rytoj bus anksti kylančių žvejoti. Nors nesu vegetaras, niekada nesupratęs medžioklės dėl malonumo, nebeprijaučiu ir tokios paskirties žvejybai. Pas mus, „Pionierių stovykloje“, gausu maisto. Be žuvies išgyvensime taip pat puikiai, kaip ir jos turėdami. Gamta ant mūsų pyksta, nematote?

Beje, šiandien mano giminaičiui kibo nebloga lydeka, tačiau nutrūko ir šis ištraukė tik dantenų gabalą su iltimi joje :)

---

Šiandien žvejams užkibo lydekaitė. Labai giliai įrijo kablį, Audrius bandė ištraukt ir tik AM už piršto kad sukando.

---

Vakare žaidėm „Jenga“. Išradau sprigto metodą. Yra nufilmuota, gal įkelsiu į Feisbuką. Dėja sugrioviau irgi aš, kai buvo likus viena galimybė, ir tas pagaliukas prispaustas smarkiai, ir tik krenta krenta krenta..! Sugriuvo bestatant 31-ą aukštą.

Su Audrium paturbinom aitvarus, įdėjom žvejybinius suktukus, dabar siūlas nebesusisuka. Vakar tiek laidėm aitvarus, kad net erelis atskrido pasižiūrėti.

Stovykla finito, dėkoju organizatoriams už renginį.

Pasaka apie piemenį

Šiandien prisiminiau pasaką, kurią vaikystėje brolis sekė gal tuziną kartų. Mažiausiai. Na bent pakankamai sykių, kad jos auklėjamoji paskirtis įaugtų man į kraują. Nebuvau jos prisiminęs gal dešimt metų ir štai ji vėl mano galvoje, taigi skubu dalintis, kol dar esu "ant bangos".

Piemuo ganė avis. Staiga ėmė šaukti "vilkas, vilkas!". Visas kaimas su šakėm, su deglais subėgo, o piemuo sako "cha cha, pajuokavau, nėra jokio vilko:)".

Kitą dieną piemuo vėl nutarė pajuokauti, "vilkas vilkas!" šaukia jis. Kaimas subėgo su šakėm, su deglais, o piemuo sako "cha cha, vėl išdūriau, nėra jokio vilko:)".

Trečią dieną, kaip ir galima įtarti, atėjo vilkas. Piemuo ėmė šauktis kaimo gyventojų pagalbos, bet, žinodami apie piemens pomėgį pokštauti, niekas neatėjo. Vakare kaimo gyventojai pasigedo avių ir nuėjo ieškoti. Vilkas suvalgė ne tik avis, bet ir piemenį.