Šian vyko piešimo paskaitos peržiūra. Pamačiusi iškabintus darbus dėstytoja pasakė: "o kur tavo visi darbai, 40 akademinių valandų? Gausi skolą". O aš, su šypsena nuo ausies iki ausies, durnelio veidą išmetęs: "dėstytoja, negausiu:D". Nu ir negavau :)
Važiavom šiandien prie seimo su Julium pasiimt kamerą iš žurnalisto, kuris mitingą filmavo. Tai ne aš sugalvojau, bet jei būčiau pagalvojęs gal ir pats išmąstyčiau: riaušes suorganizavo slaptosios rusijos tarnybos, tam, kad visas pasauls manytų, jog esame avigalvių kraštas. Tas pats neseniai įvyko ir pas kaimynus latvius bei prieš keletą metų Estijoje verčiant sovietinę ar kokią ten statulą. Net prezidentas puse lūpų apie tai užsiminė. Nepraraskim budrumo. Per 18 metų niekas nepasikeitė. Labai laukiu išganingos minties, idėjos, pagal kurią sukurčiau patriotiškumą skatinantį trumpametražį filmą.
Galutinai atsiskaičiau mėgstamiausius dalykus, kurių mokoma studijuojant interaktyvųjį dizainą - tai kūno kulrtūrą ir vadybą. Vadybos dėstytoja prieš pasirašydama po dešimtuku pasakė "dar nesu turėjus šitaip savimi pasitikinčio studento:)". Ačiū jai už komplimentą. Palinkėjo nepaslyti. Nepaslysiu. O iš kitų dalykų pareina ragas, užburtas ratas, "kitą semestrą tai jau mokysiuos...". Pažadu po šio semestro taip nebesakyti.
Apslinakciau www.cbc.lt ir radau foto reportažą apie 6-adienį vykurias varžybas. Papuoliau į pirmąja kompoziciją! Viršuje, išsižiojėlis raudona maike ir mano naparnikas.
Įdomi statistika, kurią taip pat radau www.cbc.lt , įrodanti, kad badmintonas ne tik lengvas pasimušinėjimas šeimyninėje išvykoje į mišką, "Badmintonas yra daug greitesnis ir daug daugiau ištvermės reikalaujantis sportas, palyginus su kitomis, raketėmis žaidžiamomis, sporto šakomis". Dviejų pasaulio čempionatų (teniso ir badmintono) palyginimai čia.
Jeigu esate suinteresuoti tik Zarembos mintimis, pirmąją pastraipą praleiskite. Pasaulyje yra trys žmonių grupės - tai aklieji, vienaakiai ir su dviem akimis. Aklieji yra neturintys įžvalgos, padedančios įgyti turtų ar padidinti jau turimą turtą. Negana to, jie neturi ir įžvalgos, kuri padėtų jiems sužinoti, kurie veiksmai duoda teigiamų rezultatų, o kurie ne. Vienaakiai turi pakankamai įžvalgos įgyti turtus, bet visais kitais atvejais jie tokie patys kaip ir aklieji. O dviakiai žmonės turi įžvalgos, padedančios įgyti turtus ir juos paversti kapitalu, jie turi įžvalgos, padedančios jiems suvokti, kurie veiksmai duoda teigiamų rezultatų, o kurie ne, kas yra smerktina, o kas ne, kas vulgaru, o kas subtilu, kas gera, o kas bloga.
Jei praleidote pirmąją pastraipą, tą patį padarykite ir su antrąja. Aklą žmogų nelaimės persekioja iš dviejų pusių: jis neturi turto ir nedaro jokių gerų darbų. Vienaakiai siekia įgyti turtų bet kokiais būdais, nesvarbu, ar gerais, ar blogais. Jų turtai gali būti įgyti ir vagystėmis, apgaule, suktybėmis. Jie mėgaujasi savo pojūčių teikiamais malonumais, gautais iš sugebėjimų įgyti turtų. Dėl savo netinkamų poelgių jie patiria ir atitinkamų kančių. Geriausi yra dviakiai žmonės, kurie dalį savo turto, pelnyto uoliu darbu, atiduoda kitiems. Tokiems žmonėms būdingos kilnios mintys, ryžtingas protas, jie nepatirs vidinių kančių. Tad venkite aklųjų ir vienaakių, bendraukite su dviakiais žmonėmis.
Iškraipiau taip ir nesuprantu kieno žodžius, atrodo, Budos, bet esmės, garbės žodis, nekeičiau, viso labo trumpinau.
Minėdamas turtus neturiu omenyje "Sennheiser" ausiunių ar "Olympus" fotoaparato, kalbu apie žmogiškąsias vertybes. Tai daug kartų apkalbėta ir aprašyta tema, bet kaskart pajutęs kaip žmonės po vieną išsiduria sau akis, norisi apie tai kalbėti ir kalbėti. Liūdna, bet neturiu ką pasakyti. Tiesiog, jeigu esate vienaakis, linkiu pradėti matyti ir antrąja akimi, jeigu Jūs aklas, linkiu praregėti abiejomis. Mano rega irgi nėra pavydėtina. Nors akinių ir nenešioju, bet pasitaiko atvejų, kai per daug sureikšminu savo turtą, jo gailiu arba nesidalinu. Žinoma, reikia žinoti kam tą savo turtą patiki. O dėl to, kad patartina nebendrauti su vienaakiais arba viena akim aklais, nepritariu, svarbiausia išmokti tokius atskirti. Kaip? Ankčiau būčiau pasakęs "gi iš snukio matosi" bet dabar aš pats nebežinau.
Ar nebūna Jums, kad ryte skubate, norite išeiti, o arbata nespėja ataušti? Man dažnai pasitaiko, aš tuomet perpilu ją į kitą puodelį ir truputį atvėsta. Procedūra pakartoju dar kokius tris kartus ir galiu greitai išgerti. Nuostabu, tiesa? Spėju nebe pirmas šitą dviratį išrandu.
Pažiūrėkite kokį smagų filmuką radau Meinardo blog'e, apsilankytite, rasite dar kalną filmukų
Kaip jau supratote iš straipsnio pavadinimo, šiandien rašau apie badmintoną. Vyko CBC (Capital badminotn club) turnyras. Žaidėme vienetais ir dvejetais. Iškart perėjau į antrą turą, kadangi neatvyko pirmasis mano varžovas. Po to keturias serijas iš eilės gavau kruopų. Įdomu - vis mažesniu skirtumu. Tarp kitko, šis turnyras man pirmasis. Tikrai nesitikėjau tokio aukšto žaidėjų lygio. Kapoja chebra. Tai nieko nelaimėjau vienetuose, bet dvejetuose sekėsi kiek geriau. Mane paskyrė žaisti su dešimt metų badmintoną žaidžiančiu vyruku traumuota ranka, bet tai, kaip buvo galima matyti iš jo žaidimo, nė kiek netrukdė. O kai šalia toks profas tai ir man ėmė geriau sektis. Baigėsi tuo, kad kovojome dėl trečiosios vietos. Prapylėme. O stengiausi labai. Už tai mūsų paskutinioji partija buvo pati gražiausia ir plojimų susilaukėme daugiausiai. Nemažai jų (dėl fuksų) atiteko ir man. O iš tikrųjų plojimų nusipelnė mano treneris Mantas, kad pakvietė sudalyvaut ir suteikia sąlygas užsiimti šiuo sportu bei turnyro organizatoriai, kurie už starto mokestį pripirko skaniausių sausainių ir saldžiausių cukraus kubelių kurie ir suteikė man jėgų. Paskui viskas pasibaigė, tad prieš paskutinę kovą pasivaišinau teisėjų stalelio "bompari" saldainiu. Tikras energijos užtaisas! Neabejoju, kad mūsų varžovai, kai niekas nematė, irgi valgė "bompari".
Dar nukrypstant į šalį. Perklausiau naujausią Madonos albumą. Nuo ko dauguma pradeda (šūdo) tai tuo ji užbaigia. Atsiprašau jei Jūsų skonį įžeidžiau :)
Prisvilo man veidrodinis fotoaparatas. Išpurčiau savo taupyklę, išreketavau tėvus ir va nusipirkau. O kaip įdomiai buvo: jau vieną dieną buvau pasirįžęs paimt ir nusipirkt, bet staiga tokia nuojauta suėmė, kad ei davai gal aš nepirksiu... Ir ką Jūs manote, vakare, nors ir buvo šokiai, dar nulėkiau ir į badmintono treniruotę 'dasimušt'. Ėjau ten tikėdamasis sutikti vieną vyruką, pasakojusį, kad baigė fotografiją kolegijoje, kur aš studijuoju interaktyvujį dizainą. Pasitarsiu maniau. Sakau 'tu baigei fotografiją, tuo ir užsiimi?'. Sako 'nu... aš prekiauju fotoaparatais' ;D Sekasi gi man sutikti žmones. Pasirodo jis yra Olympus tiekėjas ir pasiūlė man geriausią kainą. Taigi gavau du objektyvus ir dar pirkau blykstę. Žinoma, po to reikėjo nusipirkti ir šį atsuktuvą tam atvejui, jei kesintumėtės į mano turtą, pradurčiau Jūsų smilkinį ir šį šiaudelį, kad išsiurbčiau Jūsų smegenis bei stiklainį uogienės, kad supilčiau vietoje jų.
Manau turiu neblogą techninę bazę, mano galimybės beveik beribės. Jeigu Jums arba Jūsų pažįstamiems reikėtų kokybiškų operatoriaus arba fotografo paslaugų, kreipkitės į Zarembą.
Likau be pinigų. Nežinau kas bus, kai benzas baigsis. Na dar turiu 10Lt badmintono varžybų starto mokesčiui. Jos rytoj.
Sveikinu savo gerą draugę Dalią šeimos pagausėjimo proga. Kalėdoms draugai jai padovanojo džiungarijos žiurkėną (patinėlį), kuris Švarcnegerio nepadedamas ėmė ir atsivedė keturis, kaip teigiama Dalios laiške, vaikučius. Kaip dar anksčiau jos laiške minima - Kalėdos be stebuklų būtų ne Kalėdos:) Jeigu ir Jūs norite savo lėkštėje* turėti džiungalijos žiurkėną, kreipkitės į mane, o aš sujungsiu Jus su Dalia. *džiungalijos žiurkėnas naudojamas kaip lėkštės papuošimas ir nėra skirtas valgyti, nebent esate gyvatė. Naminiai gyvūnai mažiną galimybę susidaryti stresinėms situacijoms, gerina savijautą, išklauso, užjaučia, atsidėkoja už rūpestį ir meilę.
Šiandien supratau, kad aš, kaip a la meninykas, niekuomet nepristatau savo pirkinių. Na, tarkim įsigyjau planšetą kadaise, filmavimo kamerą prieš keletą mėnesių pirkau, po to fish-eye'ų, tokie, sakyčiau, įdomūs įrenginiai su kuriais galima nemažai nuveikti, o štai jų pristatymo, kaip "visi daro", nėra. Todėl sraipsnio pabaigoje būsiu toks, kaip "visi normalūs žmonės".
Apturėjau nepaprastai darbingą dieną. Iš vakar vakaro susidariau sąrašą darbų, kuriuos reikia atlikti. Kėliausi anksti ryte pagal 'Zarembos metodą', puoliau viską daryti, ryte truputėlį atsilikinėjau nuo grafiko, dieną buvau jį aplenkęs, kadangi atsivėrė langas tarp paskaitų, kurio metu išspręndžiau pradurto rato problemą. O dabar... atsilieku kokiom trim valandom. Tai dėl darbų, kuriais papildžiau darbotvarkę dienos metu, o iš vakar numatytų darbų neįvykdžiau tik "knygos skaitymas".
Gerai, nusipirkau ausines, tokias, kokias turi Einaras, mano grupiokas. "Sennheiser HD 215". Dabar klausau muzikos per jas. Anksčiau neturėjau tokio tipo ausinių. Jausmas puikus - ausinės apgaubia visą ausį, užgožia nuo pašalinių triukšmų (kompo ūžesio, maistuo ruošimo virtuvėje, automobilių eismo už lango..) ir groja TIK kokybišką muziką. Labai malonu. Kalbant apie technines charakteristikas ausinės neturi žaidimų, GPS sistema neintegruota, bet stereo garsas tobulas, baltasis triukšmas išvis negirdimas (tas lėvas ūžesys, kai kolonėlės įjungtos, o niekas negroja), ausinės pasisuka, kad gali vaidinti, jog esi Dj Martini ir klausai muzikos tik viena ausimi ir t.t. Vardink ir vardink taip sakant :) Jie man moka už tai...
Važiavom šiandien prie seimo su Julium pasiimt kamerą iš žurnalisto, kuris mitingą filmavo. Tai ne aš sugalvojau, bet jei būčiau pagalvojęs gal ir pats išmąstyčiau: riaušes suorganizavo slaptosios rusijos tarnybos, tam, kad visas pasauls manytų, jog esame avigalvių kraštas. Tas pats neseniai įvyko ir pas kaimynus latvius bei prieš keletą metų Estijoje verčiant sovietinę ar kokią ten statulą. Net prezidentas puse lūpų apie tai užsiminė. Nepraraskim budrumo. Per 18 metų niekas nepasikeitė. Labai laukiu išganingos minties, idėjos, pagal kurią sukurčiau patriotiškumą skatinantį trumpametražį filmą.
