Dulkių siurblys dulkėtas

Beveik visą laiką skendžiu savo mintyse. Šį savaitgali taip pat labai daug mąsčiau. Ir pagaliau tai prie kažko privedė. Supratau kokią didelę įtaką menininko kūrybai daro pakylimai ir nuosmūkiai, kad niekas negali suteikti daugiau pasitikėjimo savimi kaip aš pats, kad prieš tvarkant su mama namus net dulkių siurblys buvo dulkėtas, kokios visos smulkmenos yra reikšmingos ir NAU-DIN-GOS net jei ir ne pačios maloniausios, kad sugalvojus ką nors naujo privalu tą idėją kaipmat įgyvendinti, nes kitame pasaulio krašte atsiras žmogus, sugalvojęs tą patį ir padaręs pirmiau, kiek aplinkui daug absurdo, kaip viskas žmonių bendravimo ypatumuose yra aišku ir kaip tą aiškumą blokuoja vidinės, patikėti neleidžiančios asmenybes.

Savaitgalis, kurį aprašau blog'e, prasidėjo ketvirtadienį po paskaitų, kadangi penktadienį laukė mažai reikšmingas susitikimas su dėstytoju Gaižausku. Ketvirtadienio vakarą buvau "Skalvijos" kino centre su labai gera kompanija. Žiūrėjome filmą "Kritimas". Ir ką aš jame pamačiau - pavogtą mano idėją! Aš tikrai pirmesnis sugalvojau filmavimu perteikti žmogaus mirksėjimą akimis pakaitomis, tuo vaizdą paslenkant kairiau ar dešiniau. Na, pats filmas visai neblogas, bet "Adomo obuoliai" išmokė daugiau:)

Penktadienis ramus ir darbingas, o šeštadienį aplankiau bendradarbį Emilį. Svečiavausi jo barake drauge su Donatu. Neblogai sutvarkytas edrvus kambarys, daug tuščių alaus skardinių ir nė vienos vienodos. Iš ten ėjome į Bix'us ir klausėmės ANBO pasirodymo. Emka su Donce taškėsi kaip už tėvynę, o aš stebėjau koncertą iš aukšto ir galvojau kaip turėtų judėti filmavimo kamera, jei tai būtų muzikinis klipas. Nemažai prigalvojau :) Beje, ryte, prabusdamas, irgi sugalvojau vieną idėją muzikiniam klipui. Kaip ir reikėtų ją įgyvendinti iki kam nors pavogiant, bet labai jau sudėtinga...