Nuo paskutinio blog'o įrašo nemažai įvykių ir naujienų. Gaila, beveik nieko neprisimenu. Nors... šis tas atmintyje išliko. Šiuo metu man sesija. Su Šaru juokavom, kad sesija galėtų būti kasdien. Neįtikėtina, pusę metų nelankiau animacijos paskaitų ir pasiruošiau peržiūrai per dvi paras. Gal nelabai gerai, kad darbo gynimosi akimirką buvo trisdešimtoji nemiegojimo valanda, tačiau buvo verta, 10 negavau, bet praslydau. Maratonas tęsiasi, bet dabar aš tyngiu. Gal rytoj nebetingėsiu. Kaip esu sakęs porą kartų - aš visą gyvenimą ilsėjausi, bet dabar man sesija. Reikėjo labai greitai sugalvoti apipavidalinimą darbų DVD, staigiai nusifotkinau 'prasvietą' ir užsirašiau:)
Jomajo kokį gerą filmą žiūrėjau Jomajo dieną. "Žmogus, kuris sako TAIP". Man filmas geras yra tada, kai per kūną nubėga šiurpuliukai. Pusę filmo bėgiojo! Trubūt pirmą kartą taip įsijaučiau į filmą, į komediją, nekeista? Tai va, jei galvojate kokį fimlą šįvakar pasižiūrėti, pamėginkite ir "Yes man".
Visai neblogai pavakarojom pas Meinardą, gerai turėti draugų, kurie visuomet pasiruošę priimti svečius ir pasirūpinti, kad jie nenuobodžiautų :)
O kuo sisijęs straipsnio pavadinimas su turiniu? Nežinau. Kompensuosiu tai dar viena sentencija ne į temą: Indrė užklausė 'kokia gyvenimo prasmė'. Atsakiau 'atsakymą į šį klausimą, manau, visi savyje nešiojasi, man toks klausimas niekada nebuvo kilęs'
2 komentarai:
Žadu pažiūrėt yes man. Reikia tiesiog jį pažiūrėt.
Žinai, Martynai, labai gera buvo pabūti pas tave nors ir šiek tiek buvau nuvargęs. Toks bendrumo jausmas apėmė, kai tu man darei mano darbą ir jau nebuvo svarbu ar padarysi, ar ne, tiesiog norėjau būti.
Rašyti komentarą