Kaip susigrąžinti laiką

Prasta diena?* Nieko nesinori veikti? Tau depresija? Tokia diena yra "tuščia diena", bent aš taip vadinu. Bet pala, esi jaunas, stiprus, šviesaus proto, gal net sutaupęs kokį litą. Tai kaip išsivaduoti iš pančių?

Ramiai.

Išsivirk kavos, praskiesk pienu, kad greičiau atauštų (su pienu ir skaniau, žiubsnelis cinamono taip pat pagardina gėrimą). Siurbčiok kavą žiūrėdamas tolyn pro langą. Gali sėstis ant kėdės arba pasiremti pečiu į balkono durų staktą. Minkštas fotelis netinka, nes skatina čilinimą ir tingėjimą.

Dabar įsivaizduok save seną, veik mirties tiesiojoj (galiu pasakoti apie maistą per šiaudelį, vystyklus, bet kam visa tai). Turi laiko ir jėgų tik galvoti. Galvoti - vienintelis būdas stumti laiką, kuris slenka varginančiai lėtai, bet ir tą gaila prarasti. Viską atiduotum už jauną dieną, tiesa?

Begalvodamas apie tai prisimeni šiandieną. Prisiminei kaip buvo nuobodu, kaip paskaitei Zarembos blog'ą ir nutarei išsivirti kavos kaip liepiama (tinka ir kitas šiltu vandeniu užpilamas gėrimas). Taigi, būdamas senas ir prisiminęs tai, pradedi svajoti ką būtum nuveikęs.

Įsileisk tą senuką, kuris esi tu, padovanok jam dar vieną dieną jaunystės.

Tarp kitko, senuko įsileidimo metodas padeda spręsti ryžto reikalaujančius klausimus, pamėginkite.

*Įrašo tema neatitinka dabartinės autoriaus nuotaikos. Autorius viso labo perkelia bei papildo kadaise prieš miegą į mobileką surinktą tekstą.

We don't need no water

Pristatau penktąjį akustinį video. Days Of Eclipse - Burn. Filmuota Vilniaus mažajame teatre.

Tą dieną baisiai snigo. Baisiai gražiai, bridau per pusnis apsikrovęs įranga, kapišonas užkritęs ant akių, kliudžiau turbūt visus praeivius. Kai atėjau muzikantai jau buvo įsikūrę ant laiptų. Susidėliojau stovus, lempą, skėtį, kamerą, mikrofoną ir gan greitai susisukom. Tik buvau kažkoks nesavas. Vienas dublis - pamiršau įjungt mikrofoną, antras dublis - pamiršau įjungt garsą įrašinėjančią kamerą, trečias dublis - pabaigoj suskambo mano telefonas! Pakartojom, bet šis dublis išėjo už visus geriausias ir kadangi melodija toli gražu ne koks "I gotta feeling" ar "memories", o smagi vaikiška dainelė, nutarėm taip ir palikti, kaip džiouką:)
Dėkoju Aleksui, Stasui ir Mortai (ir DOE apskritai) už parodytą iniciatyvą ir idėjos palaikymą, Rokiui už tai, kad varė su manim į filmavimą, pafotkino ir taip pat yra idėjų žmogus bei Einarui, kuris skolina objektyvą noriai.


Cituoju Mortos post'ą (pilnas post'as čia):

"Įrašinėjant naują albumą atsirado daina Burn. Kiek vėliau supratome, kad dainos pagrindinė idėja idealiai atitinka Zarembos projekto idėją. Burn – tai daina apie momentą, kai jauti, kad tavo viduje gimsta kažkoks stiprus jausmas – atspalviai gali būti įvairūs: ir nenumaldomas pyktis, ir svaigulys, ir noras šokti ir rėkti iš džiaugsmo ar nevilties – tas nesuprantamas jausmas, kurį gal kai kas pavadintų drive‘u, tas drive‘as kuris priverčia tave degti iš vidaus. "

nuotraukos autorė Anna Ozerova

"Šį kartą nusprendėme sugroti kuo minimaliau, atsižvelgiant į tai, kad dainą reikėjo filmuot vienu dubliu, nusprendėme net nerepetuot – laikėmės Martyno idėjos iki galo: gyvas, spontaniškas atlikimas, kaip jausmai kurie gimsta vienai akimirkai, trapūs ir netobuli."

No taxi

Penktadienį atsidūriau gana keblioje situacijoje. Buvau aiškiai suplanavęs grįžti iš Plėjaus antrą... vakaro. Takso prisikviesti neįmanoma, galų gale be perstojo skambinėti kaip į kokią radijo stotį senais laikais paprasčiausiai šalta. Lendi vidun (kur neprisiskambinsi dėl triukšmo), sušyli, eini laukan, vėl bandai, po kelių mėginimų pasidaro aišku - eiti vidun ir lošti stalo fūlę. Penktą ryto prisiskambinti nepavyksta, už tai viena kolegė, kuriai reikia į Grigiškes (toli), džiaugiasi išsikvietus Martoną (brangiausią vežėją). Galiausiai pamatau žmones IŠlaipinantį taksą ir pajamu jį. Ratais parveža namo. Nevažiuosiu į miestą be mašinos vakarais iki Trijų karalių. Nebent Rokis bus su mašina. Arba Einaras su Rokio mašina. Šeštadienį dauuug miego, sutvarkomi keli reikaliukai ir skaitoma knyga.

Už tai man labai patiko sekmadienis. Saldžiai išmiegojęs bei skaniai papusryčiavęs ėjau lošti stalo teniso. Tiesą pasakius seniai užsiėmiau su draugais kokia nors išties prasminga pramoga. (nuotraukos feisbuke). Užėmiau trečią vietą. Niekaip nepavyko aplošti Giedrės, todėl finalo ragauti neteko, už tai bronza irgi džiugino - aplošiau tikrą žemaitį. :)

Sugalvojau dar keletą pramogų, kurios nekainuoja labai daug, o atsisakius vieno kito bokalo alelio išvis atsiperka arba dar geriau, linksmintis tampa pelninga!

Čiuožinėti ant ledo, žiemos nusileidimų nuo kalvų pramogos (rogutės, slidės, snieglentės, padangos, linoleumas, kiti pašikniukai), laipiojimas alpinizmo salėje, flashmob'as, išvyka traukiniu vardan išvykos traukiniu, leisti aitvarus, vestuvės (tik ne mano) ir t.t. - pramogas galima tęsti ir tęsti. Jeigu žinote daugiau originalių pramogų, galite pasidalinti komentaruose :)

Ieškau antro filmuotojo

Naujųjų metų naktį filmuosiu renginį Kaune. 3D projekcijas ant miesto rotušės. Reikia antro filmuotojo iš Vilniaus arba Kauno. Pats šou vyks 10 minučių ir tik vieną kartą, taigi įamžinimas yra svarbu. Filmuojama nuomotais Canon fotoaparatais. Esminė užduotis - gaudyti žmonių reakcijas (veidus/per petį/per telefoną kuriuo filmuojama ir t.t.) Bus skirtas apsauginis, kuris sekios, kad nieko neplanuoto neatsitiktų kontaktuojant su didele minia. Dieną važiuotume į Kauną, iki 3 nakties jau būtume Vilniuje. Patirtis filmuojant fotoaparatu būtų privalumas, kaip žinia rankinis fokusavimas - įvaldymo reikalaujantis dalykas. Jeigu pasiūlymas pasirodė įdomus, rašykite zamartis@gmail.com arba skambinkite 868785251 - atsakysiu į visus pranešime neaptartus klausimus.

Martynas

Šis video nėra analogas, bet irgi su 3D projekcijom. Video kūriau ne aš, bet 3D projekcijas tie patys, kur ir bus Kaune per Naujuosius.

Kaip mokiausi dirbti komandoje

Dalyvavau "darbo komandoje" mokymuose. Kaip didysis komandos narys Zaremba susitvarkė su užduotimi, štai pavyzdys, prisipažinsiu, ir pats truputį nustebau: po pietų pertraukos atėjau pavėlavęs, grupė, kuriai buvau priskirtas, jau aktyviai tarėsi kaip geriausia atlikti neseniai gautą užduotį ir aiškus lyderis jau matėsi - viena pana reiškė savo idėjas aktyviausiai. Aš tik klausausi, nesikišu, nebent užduodu klausimus, nes nežinau visų "taisyklių" kaip čia kas turi būti. Ant žemės išdėlioti tokie popieriukai, jie apibraukti balta linija visi bendrai, reikia paeiliui tuos lapelius paliesti, nesuklystant, nusistatyti komandai laiką ir per tą laiką tai padaryti, neliesti vienu metu dviejų lapelių, bla bla bla. Na savo ruožtu vaikštau aplink tuos popierėlius, žiūriu kaip jie sudėlioti, klausinėju vadovės viską ką tik įmanoma išpešti. Surinkęs pakankamai informacijos (komanda toliau chaotiškai tariasi) paprašau komandos narės lapelio ir tušinuko. Nupiešiu "aikštelės" schemą, suskirstau į šešias teritorijas (mūsų septyni), kai jaučiuosi viską parengęs, prieinu prie grupelės ir sakau ramiausiu balsu "norėčiau pateikti pasiūlymą, gal jums bus įdomu". Pats netikėjau. Staiga visi sukluso. Suskirsčiau kuris žmogus po kurio turi kokius skaičiukus paliesti, visiems tiko, o pats tik stovėjau kampe su schemute rankose ir vadovavau. Mūsų komanda parodė geriausią rezultatą. Po to vyko "įspūdžių" dalinimasis. Komandos nariai paklausti ar nesijautė blogai dėl to, kad vienas žmogus jiems vadovauja, atsakė, kad jautėsi puikiai! O vadovė pripažino, kad mano elgesys jai buvo keistas, kad atėjau pavėlavęs ir tik tryniausi už viso būrio stebėdamas skaičiukus ir klausinėdamas įvairiausių dalykų, o po to per kelias minutes ėmiau vadovauti.

Odė termosui, beveik

Termosiukas

Geras mano termosiukas,
Tilptų ten stambus peliukas.
Arba koks kačiukas mažas,
Bet dabar kava ten rąžos

Šilumą jis laiko puikiai,
Nenusiplikyki, mulki!
Nors su juo ne viskas kieta...
Baigus gerti gurgšnis lieka.

M.Z.

Grimerinė

Turiu porą šviežių video. Netikėtai internete atradęs ankstesnius mano darbus Markas iš grupės "Grim City" susisiekė su manimi ir pasisiūlė, kad nufilmuočiau ir jį. Gavęs tokį laišką pasukau galvą į kairę, kur ant sienos kabo lapas su pretenduojančių grupių sąrašu - kaip tik jie :) Valio. Labai greit susiorganizavom iš tikro, be jokių kliūčių. Pirmoji daina vadinasi "Jazz". Paklausiau Marko, kad papasakotų apie ką yra daina, kad žinočiau kur link einame. Tikiuosi nesupyks, jei pacituosiu iš laiško: "tas "jazz" tai visai ne džiaziškas muzikine prasme, jis toks ramus, ale įsukantis į kažkokius apmąstymus... ne-muzikinė mintis ("žinutė") gana panaši - tai, kad džiazas yra kaip nuolatinis ritmas, įsukantis į kažkokį gyvenimo būdą, kai žmonėm nerūpi niekas tik "padžiazuot" visom prasmėm (linksmintis, gerti ir t.t.) tai štai, o kontrastas tokiai "žinutei" yra, kaip minėjau, gana rami instrumentinė nuotaika". Citatos pabaiga. Bendrai sutarėm, kad aplinka turi būti "džiazova" nors daina visai nėra tokia. Kaip tik tuo metu susirašinėjau su kolege Greta, ant bajerio sakau "gal žinai kur tokia aplinka?" ir ji pasiūlė "Veneto" vyninę, tokią naujai atsidariusią. Nuvykau sykį apžiūrėt tos vietos, puikiai sutarėm su administracija. Man iškart patiko siena prie kurios ir filmavom :) Truputį girdėti peiliai ir šakutės, nes tuo metu buvo lankytojų. Gal jau pasiklausom:

Gražu, išties. Tuomet dar Markas nutarė, kad atliks kitą dainą (beje, jos abi naujos, šviežiai kurtos). Apie antrą dainą nelabai ką išsiklausinėjau, bet juk svarbu, kad ir ji graži, dar tokia energingesnė, nors pirmoji, tiesa, turi daugiau, kaip čia pasakyt, "magijos" :) Ir mes turėjom, galima sakyti, po vieną dublį kiekvienai dainai, kadangi ėmė fotikas kaisti filmuojant (na su savo fotiku kariauju jau senokai), tad jei dar nesugalvojot ką dovanosite man Kalėdoms, norėčiau Canon 60D filmuojančio fotoaparato ir kelių šviesių objektyvų, che che. Na o jei rimtai, na gal aš čia tik bandau pateisint savo "chaltūrą", bet man tikrai įdomiau, kai priemonės yra apribotos, kai turi tris flomasterius vietoje viso rinkinio, vieną lapą vietoj sąsiuvinio. Reikia nukirpti tinkamos spalvos laiduką ir kažkokiais stebuklingais būdais visai pavyksta, ne? :)

Falling down

Šįkart trumpai, mat skauda akis, negaliu piktnaudžiaut kompu. Trečiasis video iš mano ypatingosios akustinių pasirodymų serijos. Aleksas iš Obscure. Ši grupė grojo mano organizuotam "Rock My Precious" festivaliukyje ir štai dabar Grunge stiliaus atstovui Aleksui patiko idėja su akustiniais video, atvykau pas jį į repeticijų salytę/kambarėlį, pakeliui Senukuose nusipirkau statybinį šviestuvą už 25lt ir vualia. Gero klausymo.

Daugiau jų kūrybos Feisbukėje http://www.facebook.com/#!/pages/Obscure/176898214736

Jamiroquai

Skiriu šį įrašą žmonėms, kurie skundžiasi, kad retai rašau blog'ą. Tokių yra, ne šimtai, bet ir ne vienas, tikrai, ir tai man didžiausias įvertinimas!

Tokį dangų sykį mačiau kely iš kaimo, tegu formuoja įrašo nuotaiką:)

Įrašo pavadinimas tai viso labo atlikėjas, kurio dabar klausausi. Ne, tikrai nefilmavau jų akustinio pasirodymo. Ir tie akustiniai video mažumėlę pastrigo. Na dabar jau šalta, lauke nepafilmuosi, reik organizuotis rimčiau, visi su savo reikalais, tų reikalų ir pas mane retsykiais atsiranda. Bet pažadu, dar bus. Nors, štai noriu pasidalinti savo pastebėjimu, parašysiu kursyvu net "Tikimybė, kad kažkas NEnutiks, visada yra didesnė, negu kad nutiks". Atsiprašau už sakinio struktūrą, bet ką šiais žodžiais aiškinu, tai kaip žmonės būna prisižada visko, o po to niekas nesipildo. Mano draugas Dima, tik jis kaip sako, taip ir daro, bet Dima yra iš kitos planetos ir jam mano išvedžiojimai negalioja.

Kadangi pradėjom taip filosofiškai, nors nieko naujo ir nepasakyta, tik kitais žodžiais perpasakota citata iš knygos (pavadinimo neįvardinsiu, nes man iš knygų subyra galvon po trupinėlį ir gaunasi išminties tešlos gumulas, kurio atgnybiu ir va, tai blog'ą parašau, tai kam patarimą duodu, vis kepu ką nors galvoj) aha, tai toj knygoj sakoma, kad pasakoti, ką žadi veikti, tai kaip didžiuotis paveikslais, kurių dar nenutapei (ojoi, jau ne sakinys, o bardakas!!!), norėčiau dabar pakalbėti apie laiką, kuriuo mes gyvename. Vieni gyvena prisiminimais (dažniausiai tai labai seni žmonės, kurie turi daug laiko (nors tas "daug laiko" skamba dvipasmiškai ) ), kiti žiūri į priekį ir atsisako šiandienos džiaugsmų, kad jais, ar kitais, galėtų mėgautis ateityje, o treti sako "ai man niekas neįdomu, gyvenu šiandiena, galiu bet kada mirti ir t.t.". Ir be mano apmąstymų aišku, kad reikia balansuoti tarp trijų iš karto. Bet kažkaip anksčiau maniau, kad reikia gyventi šiandiena. O gal tiesiog atėjo laikas, kai reikia keisti mąstyseną. Iki šiol mane gyvenimas, mano vertinimu, labai sėkmingai nešė kur reikia, pačiam nedaug ir daryti tereikėjo. Štai dabar atėjo didysis "Stop". Taip, aš dar toli nuo savo sentencijos, taigi teleportuojamės į mano mobiliojo išsaugotus įrašus, kuriuos prieš miegą, būna, suspaudalioju: Kai kurie galvoja, kad gyvena šiandiena. Taip nėra. Daugybė dalykų, kuriuos darai šiandien, turės atoveiksmį ateityje ir tame atoveiksmyje tu gyvensi. Vadinasi, apie ateitį reikia galvoti. Galvoti apie ateitį tai nereiškia papunkčiui laikytis "plano" ir atsisakyti šiandienos, o tik mažumėlę galvoti apie savo gyvenimą.

Dar galiu pakalbėti apie tai, kaip sugrąžinti laiką ir apie baimę klysti. Dvi skirtingos temos, tebūnie pagaminsiu du įrašus iš jų. Dėkoju už dėmesį :)

No Country For Old Man

Pristatau antrą seriją, šįkart - Justinas iš Freaks On Floor!

Prieš kelias dienas sutikau jį vienam mėgstamam klubely, pasiūliau, sutiko, rodos paprasčiau ir būti negali. Beje nedažnai pamatysite Justiną grojantį akustine gitara (paprastai groja elektrine), todėl pavadinkime šį video ypatingu.
Ankstesniame įraše minėjau koks blogas tas mano Pentaxas, nieko nefilmuoja, stringa, t.t. Šįkart dalį tų piktų žodžių atsiimu. Nusipirkau gerokai spartesnę SD kortelę (nors pagal gamintojo nurodymus turėjo pakakti ir jau turimos) ir nebenutrūksta įrašymas. Tačiau kita bėda - procesorius užkaista, įsijungia indikatorius, įspėjantis apie perkaitimą ir reikia nutraukti filmavimą arba šis nutruks pats. Tai vooos vos nufilmavau šitą. Antras dublis gal jau nebūtų išėjęs. Tuo tik įdomiau :)
Galiu išsiduoti, kad yra atlikėjų, labai rimtai pažvelgusių į mano pasiūlymą ir ruošiančių kai ką gero :) Ou jė.

Angeluotė

Šiandien filmavau kolegą Maksą, sceniniu slapyvardžiu "My dead planes", atliekantį savos kūrybos dainą "Angeluotė". Būkite atlaidūs, tai tik pasibandymas.

Autorius apie dainą "Angeluotė": ji yra apie kūrybą, arba tiksliau santykį tarp kūrėjo ir kūrinio: apie tai, kaip vaizduotės ir kūrybos vaisiai pasmerkti būti nevisaverčiais ir nesavarankiškais, ne iki galo gyvais, ne iki galo tikrais. tam tikra prasme tai taikytina ir tam, ką kiekvienas iš mūsų galvojam apie save, nors žinome, kad tai nebūtinai atitinka tikrovę.

Norėjau išsiaiškinti ko reikia norint nufilmuoti atlikėją, akustiškai atliekantį kūrinį - ar mano techninės galimybės pakankamos, kokie laiko resursai ir t.t.
Užsiropštėm ant devynaukščio namo stogo Pašilaičiuose. Buvo žvarbu, siaubingai šalome.
Ant stovo pastačiau HD kamerą, uždėjau "Rode" mikrofoną. Nors naudojau kailį, saugantį nuo vėjo keliamo ūžesio, nepavyko pilnai jo išvengti. Be to, kailio plaukai lindo į vaizdą, dėl to negalėjau panaudoti nė sekundės iš tos kameros medžiagos galutiniam rezultatui. Iš rankos filmavau Pentax k-7 fotoaparatu. Mane visai tenkina gaunamas vaizdas, atkuriamos spalvos, tačiau šis, po velnių, po dviejų minučių užkaista. Na fotikas ir nebuvo pirktas filmavimui, bet kad jau turi tokią funkciją, galėtų ir pasistengti. Norėjau nufilmuoti video iš vieno kadro, bet kadangi kaito, teko klijuoti pirmojo įrašo pradžią bei pabaigą ir įklijuoti antrojo įrašo vidurį. Tikrai nelengva tai padaryti, kadangi gyvai daina niekada nebūna atlikta identiškai. Turėjau vargo sujunginėdamas, gal dar jaučiasi tie "sujungimai", dovanokite.
Gal kam įdomu kodėl aš tai darau. Galiu pasakyt, kad man tai tiesiog labai patinka, koks energijos užtaisas, kai tau vienam (na tikiuosi ateity keletas draugų prijungs į filmavimus) atlikėjas dainuoja kūrinį, kurio koncerto metu klauso dešimtys, šimtai? Nežinau kaip jums, bet kai stovėjau ten, ant stogo, tikrai apėmė geras jausmas Makso beklausant, esu tikras, kad ši muzika nesuvaidinta ir tai yra tiesioginė transliacija iš jo dūšios.
Daugiau apie šį projekčiuką papasakosiu tolimesniuose įrašuose, prie kitų video. Kad išsakytų žodžių ir nuveiktų darbų balansas nebūtų neigiamas :)

Sezzy ft. Donatas Montvydas - Ring The Bells

Martynas Zaremba
Tel. +37062157268
El. paštas: zamartis@gmail.com
skype: zamartis
http://www.facebook.com/martynaszaremba
http://www.facebook.com/zarembapictures

Galite atsisiųsti dainą nemokamai / FREE download Ring The Bells:
http://www.mediafire.com/?ck622nudfvshlhk

Pagaliau. Kaip ilgai laukiau, maniau nusprogsiu. Gero apetito!

Klipas baigtas kurti prieš tris savaites, todėl tos bangos, ant kurios lėkiau, nebeliko. Visos intrigos, įtampos ir neramumai pasimiršo. Bet pamėginsiu kuo tiksliau atkurti įvykius bei paminėti kokios gyvenimiškos patirties įgijau.
Dar kai atlikinėjau praktiką "Starwoks lt" praeitą vasarą, Seziui mane rekomendavo tuometinis bendradarbis Justas, dabar viso labo - puikus draugas. Praeitą rudenį susitikau ir su Seziu, svarstėme klipo kūrimo galimybes, bet netrukus išvykau į Belgiją pusmečiui, taigi viskas nutrūko. Vasaros pradžioje Sezis vėl mane susirado.

Susiklostė eilė palankių aplinkybių. Prieš tai Sezzy į interneto eterį išleido klipą dainai "Pockets full" ir šis buvo sutiktas taip priešiškai, kad sunku net žodžiais apsakyti - remiuosi komentarais internete, draugų atsiliepimais ir asmeniniu vertinimu. Taigi vyliausi, kad ką besukurčiau, bus geriau. Be to, pasirinkau dainą, kurioje jis dainuoja ne apie save. Mano pastebėjimu tai nėra būdinga jo kūrybai, todėl pamaniau, kad turiu progą atskleisti kitą atlikėjo pusę. Ne gana to, daina atliekama su Donatu Montvydu. Visi, išskyrus mano kolegę Mildą, myli Donatą. Ir galiausiai man patinka muzikiniai klipai ir priešingai nei klipas, kurį dariau diplominiam, šiuo atveju atlikėjais tikrai norėjo klipo ir tai velniškai jautėsi! Todėl darbas buvo nepalyginamai lengvesnis ir malonesnis.

Kita porcija palankių aplinkybių - žmonės, sutikę bendradarbiauti. Nekalbu apie patį Sezį, kuris sugebėjo per dvi valandas gauti automobilį kitos dienos filmavimui nuo 4 ryto ir visa kita. Brigita buvo meno direktorė, žiūrėjo, kad visi gražiai atrodytų, viskas būtų sudėliota vietoje - ji padėjo aprengti Montvydą, pusryčių scenoje sudėliojo indus, net iškepė blynelių, sudėliojo šilauoges ir t.t. Alina Skripkienė fotografavo (jos nuotraukomis papuošiau įrašą), bet tuo pačiu šios dvi merginos visada padėdavo man, kai mano galvoje atsirasdavo oro plyšys ir reikėdavo staigiai nutart "kaip čia darom". Na ir technika, jos pasikausčiusios 7D ir 5D Canon fotoaparatais, kuriais patikėjo man filmuoti. Ne gana to, merginos aukojo išties daug laiko ir net mažumėlę asmeninio gyvenimo tam, kad padėtų ir aš esu jom be galo dėkingas ir tikiuosi, kad būsiu netoliese, kai joms reikės mano pagalbos. O draugelis Tomas išgelbėjo paskutinę dieną, kai turėjom filmuoti naktinę sceną. Išties turėjom filmuoti lauke, naktį, miesto fone, tačiau akimirksniu susiklosčius jau nebepalankių aplinkybių virtinei (kuri, mano manymu, visai į naudą), teko staigiai ieškoti išeities ir teko filmuoti šampano sceną klube. Ir pavyko tikrai neblogai, juolab Tomas puikiai sušvietė kadrą. Ir Vytenis bėgius savadarbius paskolino, nors manęs nepažįsta beveik, taigi atsirado keletas gražių kadrų, kai kamera važiuoja pirmyn atgal.

Filmavimai truko tris dienas. Bet jau arėm kaip reikalas. Keltis 03:20, kad surinkti žmones ir 4-ą ryto susitikti prie upės. Žinoma, pats filmavimas prasidėjo gerokai vėliau - vis dėlto pati pradžia, ne viskas pavyksta, bet vadinamoji "magic hour" buvo apie septynias.
Kita diena filmavimui atrodė taip: 11 vakaro tinkamės naktinio miesto scenos (vėliau, aplinkybėm susiklosčius, veiksmas persikėlė į klubą), filmuojam ten. Rima Triškutė, mergina, nusifilmavusi klipe, ji supermodelis. Visą dieną iki vakaro buvo fotosesijoj ir iškart po jos vyko į klipo filmavimą. O po to važiavom į naktinį restoranėlį naktipiečių, tada važiavom už miesto, kur iš ryto filmavom pusryčių sceną. Šaunuolė Rima, ji vis dar buvo nemiegojusi! Na, visi kiti - irgi. Laimei prie mūsų prisijungė Edmundas iš Fresco, kuris norėjo matyti, kaip vyksta šio klipo filmavimas, jis tikrai linksmino ir budino snūduriuoti bandžiusius.
Galiausiai ankstų rytą nufilmavome paskutinę sceną Pilies gatvėje. Irgi neapsieita be nuotykių. Susirinkom, o kur Donatas. Sezis skambina jam, o šis sako "aaaa..... maniau penktą dienoooos.....". Nepatikėsit, po 20-ies minučių jis jau buvo pas mus pasiruošęs darbui!
Dar viena palanki aplinkybė - oras. Nelijo, ir kada reikėjo - buvo giedra ir švietė saulė (scena prie sienos), o kada reikia - debesys sklaidė saulės spindulius ir naikino nereikalingus šešėlius.

Po to Sezis išvyko trim savaitėm į turą Turkijoj. Man reikėjo montuoti klipą. Nelabai montavosi, taigi ir pats neskubėjau, buvo laiko iki rugsėjo. Na ir po truputį, po truputį, pavyko sumontuoti ir vualia. Paprastas klipukas, nieko stebuklingo, bet kaip bebūtų, tai pirmasis mano sukurtas oficialus muzikinis klipas. Žinoma, be draugų pagalbos tai būtų ne klipas, o parodija, bet aš tikrai labai stengiuosi, kad turėčiau tokių draugų ir kad būčiau jiems ne ką mažiau geras draugas.
Taigi, tikiuosi klipas patiko, jis man yra svarbus, kadangi įdėjau darbo, atsisakiau nemažai vasaros pramogų, tačiau esu įsitikinęs, kad geriau, jog padariau šį klipą nei būčiau nedaręs. Ir trys savaitės iki klipo pasirodymo internete padėjo man suprasti, kaip svarbu yra valdyti emociją. Nieko blogo turėti emocijų, bet blogai nesuvokti, jog duotuoju momentu atlieki veiksmą vedinas jos.

Atrodo pasakiau viską ką norėjau kiek įmanoma neišsiplėsdamas. Dar daug vardų, kuriuos galėčiau minėti ir smulkmenų, bet palikim tai kitiems kartams:)

No tomorrow

Išvykome anksti. GPS'as liepė važiuoti 30 kilometrų žvyrkeliu dar Lietuvoje. Su Einaru ėjome iš "pamarskomu" (Žemaitiškas vaskiči originalo kalba vaskihop) jei jis laimi, važiuojam normaliu keliu. Taigi žvyrkelis buvo puikus, padėjo atsibusti. Trumpas stabtelėjimas degalų, tada greitas patikrinimas muitinėje (naktį iš jaudulio nemiegojęs atrodžiau kaip ufonautas už vairo) ir mes jau Lenkijoje. Smagesniais keliais dar neteko važiuoti! Tikrai, labai nemėgstu magistralinių kelių, greit įsitempia kaklas, kai sustingsti ir važiuoji n kilometrų. O čia tai miestelis, tai posūkėlis, man labai patiko. Truputį gaila, kad nutariau taupyti kurui ir kelionei pasiskolinau iš brolio dyzeliuką. Nes Corrason būtų smagiai prilipus prie visų posūkių ir kelionė būtų buvus dar įsimintinesnė. Susitikom Gdanske su Barteku. Priėjom bendros išvados, kad reik keliaut į mažesnį miestelį Sopotą ir ten įsikurti. Pirmoji pasitaikiusi nuomininkė norėjo nuplėšt nuo mūsų neblogą pinigą ir taikė moralinį spaudimą aiškindama, kad už tiek nerasim nieko geriau nei jos smirdantis mikro-kambariukas su trim lovelėm pas kažkokią bobulytę namuose. Šiaip netaip ištrūkom iš jos pinklių ir radom didžiausią kambarį su didžiausiom lovom, teliku, virtuve ir visais kitais privalumais. Pigiau. Negana to, šeimininkė - bobulytė gerietė. Vakare nuėjom prie jūros ant "Palangos tilto", kuris daug didesnis ir ilgesnis ir iki 2012 ten bus pastatyta prieplauka Jachtoms, taigi dar plėsis. Vėliau pavaikščiojom po centrą, kuriame smarkiai jaučiamas pasibaigęs sezonas, vietinėj užeigėlėj pasivaišinom alaus taure.

Traukinuku patraukėme į Gdanską. Pasivaikščioję pagrindinėmis gatvėmis ir papietavę grįžome į Sopotą. Kol miegojau, kolegos paruošė vakarienę. Jaučiausi pavargęs, tad sutarėme - vakarienė jų, o indus plaunu ir virtuvę tvarkau aš. Bet gerietė šeimininkė bobulytė neleido man to daryti ir pati suplovė indus, sutvarkė virtuvę:)
Tądien pastebėjau pora dalykų - Lenkija yra gerai. Geros kainos, didelė rinka, daug smulkaus verslo - visi gyvena nei blogai, nei per daug gerai, tačiau pozityviom nuotaikom.

Šepečio veislės Gdansko gyventojas.

Pusryčiams buterbrodai su Lietuviška dešra, po to vėl į traukinuką, važiuojam į Gdynią. Daug vaikščiojom, truputį ne ten nuėjom, didelis uostas. Po to susiprotėjom pažiūrėti į žemėlapį ir viską radom lengvai. Pasėdėjome pajūrio vėjyje, užmetėme akį į laivus, įvaldėme po vaflį, spardėm kamuolį vienoje iš pagrindinių gatvių. Vakare žiūrėjom How I Met Your Mother serialą, kuris primena Erasmus, nes ten žiūrėjom ir tuo pačiu yra labai geras serialas. Po to per teliką rodė keletą "viral" filmukų. Aš juos buvau matęs, bet nė nenutuokiau, kad tai užslėpta reklama, skatinanti apsilankyti Gdanske! O tą serialą kai žiūrėjom, tai serija vadinosi "no tomorrow", kažkaip šią frazę pasigavė lėkėme į miestą pasitūsinti.

Pasirodo šis video filmuotas Gdansko apylinkėse.

Atsisveikinam su gerąja bobulyte ir važiuojame, nes ruošiamės važiuoti į Jestarnią, miestelį, esantį "Lenkiškoj Kuršių nerijoj". Lengvai randam kur gyventi, einam į pliažą lošti futbolo, vėliau ragaujam Lenkiško, šnekamės.

Iškėliau "Tautos regreso" teoriją. Jau išrastas dviratis, bet visvien. Tai šiuo metu vyksta Lietuvoje. Kai leidiesi iki kito lygio, pvz dviratininką automobilis prispaudė prie šalikelio, dėl to dviratininkas ant šviesoforo užlenda prieš mašiną (tik pavyzdys). Taip darant vairuotojas nesupranta blogai padaręs, nepalikęs erdvės kitam eismo dalyviui, o tik mano, kad šis elgiasi savanaudiškai ir bendras rezultatas - padidėjusi neigiamų emocijų koncentracija kelyje. Kai tuo tarpu galima ieškoti kitų žmonių elgesyje geresnio elgesio pavyzdžio ir siekti jo. Tokiu būdu regresas virstų progresu. Lenkai šitą problemą jau įveikė. Ir tai ne tik apie eismą kelyje, jie apskritai daug vakarietiškesnė tauta, pvz. ieškanti ne kaip kuo mažiau išleisti pinigų bei nesumokėti, o priešingai - kaip jų uždirbti. Žinoma, jie ir neleidžia pinigų veltui - visi rengiasi kaip gariūnų prekeiviai - na ne treningais, bet kuo paprasčiau. Kad būtų šilta ir patogu. Nemačiau nė vieno stileivos! Veidrodis nesiskaito, juokauju :)

Dar viena šilta, saulėta diena, vykstame į Helį, tolimiausią "Lekijos neringos" miestelį. Apžiūrėjom karinius pabūklus, kurie 25km atstumu į jūrą šaudė atvykstančius nekviestus laivus, visai įdomu. Paskui braidžiojom po jūrą, kuri išties šilta, Bartekas net maudėsi. Grįžus į Jestarnią praplepėjom ilgą vakarą prie jūros, buvo gan šilta ir dauuug žvaigždžių. Išklausiau poziciją apie Lenkijos politiką, kuri radikaliai skiriasi nuo to, ką mums suformavo žiniasklaida Lietuvoje.

Susipakavom, dar išbandėm Wranglerį, atsisveikinom su Bartu, užsukom į prekybcentrį, kad apsilankyčiau savo mėgstamiausioj H&M pardėj, na o po to ilga kelionė namo ir jau Lietuvoje - tuščias kelias, nes visi žiūrėjo krepšinį. Vualia.

E-portfolio

Tel. +37062157268

El. paštas: zamartis@gmail.com
skype: zamartis
http://www.facebook.com/martynaszaremba
Šiuo metu kuriama Zaremba pictures svetainė. Tai bus mažytis portfolio internete su kontaktine informacija, atliktų darbų pavyzdžiais. Kol kas duomenis pateikiu aukščiau, kad galėtumėte susisiekti su manimi asmeniškai. Taip, rašau todėl, kad spaudoje po truputį pasirodo pranešimai su mano pavarde, apie klipą, kurtą reperio Sezio dainai, kurią pastarasis atlieka kartu su Donatu Montvydu bei klipe laumės vaidmenį atlieka modelis Rima Triškutė, gaudau vėją. Pasirodžius klipui įkelsiu ir jį bei aprašysiu plačiau, paminėsiu ir asmenis, kurie man labai padėjo ir buvo kiekviename žingsnyje :) Kol kas galiu tik pakviesti apsilankyti klipo pristatyme šį šeštadienį Vilniuje, klube "Salento".

Krikštynų laikraštukas

Sykį Brolienė pasiteiravo ar pažįstu ką nors, kas galėtų sumaketuoti Krikštynų laikraštuką. Net nežinojau, kad tokie būna, bet išsiaiškinęs kas tai yra, supratau, kad galiu aš. Paprastai tokie laikraštukai būna labai neskoningai primarginti, visokių ornamentų, soskių, tragiškų šriftų prifarširuota, taigi pasiūliau šį tą naujo - krikštynų žurnalą. Toliau apžvelgsiu maketą, bet pradžiai paminėsiu, kad galutinis variantas, t.y. leidinys, nepaliko abejingų ir praturtino krikštynų šventę kaip reikalas. Beveik paraudau nuo liaupsių :) "Čia Martynas darė!", "maniau bus toks šiaip, du lapai nespalvoti, o čiaaaaa.." "nu šaunuolis, tikrai".

Jeigu Jums reikia kokia ypatinga proga kažko panašaus, rašykite zamartis@gmail.com , tarsimės, kartu generuosime naują idėją, gal net duosiu žurnalo originalą pavartyti:)
Atsiprašau už taip vadinamus "water marks'us", bet kadangi daug kūdikio nuotraukų, nenoriu, kad kas jas iškirpinėtų ir naudotų kur nors. Atsarga gėdos nedaro.

Viso užsakiau 8-ias kopijas, spauda kainavo ~150Lt, bet išliekamoji vertė didesnė. Įsivaizduojate, Jūs jau suaugęs, atsidarote kokią prisiminimų skrynią, o ten - Jūs pats, visai mažytis, prifotografuotas ir apie Jus visko prirašyta.

Spauskite ant viršelio ir atsidarys albumas su visu leidinio maketu.

Amazing jenga flick

Kilo mintis pateikti brolio nufilmuotą momentą, kur sprigtu išmušu "Jenga" žaidimo kaladėlę, šmaikščiau. Čia kaip ir bandžiau sukurti "viral'ą", pats labai jais žaviuosi. Nesitikiu daug peržiūrų, bet tikiuosi kas gaus pažiūrėti, tam patiks :) Beje gal kas nežinote ir nepaspaudėte nuorodos, "vairalas" tai toks video, kuris plinta internete vartotojams dalinantis, (persiunčiant el. paštu, skype, facebook) dažniausiai šmaikštaus turinio, dauguma tokių filmukų neturi didelio biudžeto, bet dėl savo unikalumo, netikėtos kuliminacijos ar netradicinio pateikimo pasiekia didžiulę auditoriją.

Pionierių stovykla 3

Senas minkštas fotelis lauke šalia pirties. Priešais tyvuliuoja ežeras, šnara medžių lapai. Naudojuosi „Pionierių stovyklos“ laisvu laiku iki vakarienės. Per metus šis tas pasikeitė – man iš dešinės išdygus nauja sodyba su puikiais poilsiautojais, garsutėliausiai leidžiančiais Lietuvos estrados hitus.

Labai noriu atostogauti. Šią vasarą niekur nebuvau išvykęs savo malonumui – a nei jokio festivalio, nors ir nelabai jų mėgstu, niekur. Buvau kaime, buvau prie jūros kai koncertavo „Ashtrey“. Dabar atvykau į „Pionierių stovyklą“. Noriu į Gdanską, penkiom dienom, bet nėra kada. Atsiranda visokių smulkmenų, neleidžiančių normaliai susiplanuoti net savaitės į priekį. Kaip dingčiau iš čia... Gal pavyks rudenį iki Gdansko nulėkti. Ten susitiksiu su geriausiu Erasmus draugu Barteku, jis važiuos ten iš kito Lenkijos krašto. Su Barteku turime susitarimą, kad važiuosime senais automobiliais – nevalia nepaisyti. Jis 93-iųjų Wrangleriu, o aš – 93-iųjų automobiliu, apie kurį blog‘e dar nepasakojau. Taigi kuro bus suvartota daug. Bartekas minėjo, kad paskui dar kažkur patrauksime. Šiaip noriu važiuoti vienas, bet jei atsirastų žmogus, pasirįžęs mestis per pusę už kurą didelius pinigus ir negana to tas žmogus galėtų tverti kelionę su manimi (jei tverčiau kelionę su tuo žmogumi ir aš – privalumas), būtų fun.

Apturėjau skanią vakarienę. Stovykla įgijo du papildomus pavadinimus: „Gurmanų stovykla“ ir „Formos atstatymo stovykla“.

Labai noriu nemiegoti ir būti lauke. Sėdėti ir mąstyti, bet taip, kad nekąstų parazitai. Kaimynai įsidrąsino ir Lietuviškus hitus iškeitė į rusiškas „tuk tuk“ (bum-čik) melodijas, pagardintas „davai dzidžėj“ vokaliniais motyvais.

Rytoj bus anksti kylančių žvejoti. Nors nesu vegetaras, niekada nesupratęs medžioklės dėl malonumo, nebeprijaučiu ir tokios paskirties žvejybai. Pas mus, „Pionierių stovykloje“, gausu maisto. Be žuvies išgyvensime taip pat puikiai, kaip ir jos turėdami. Gamta ant mūsų pyksta, nematote?

Beje, šiandien mano giminaičiui kibo nebloga lydeka, tačiau nutrūko ir šis ištraukė tik dantenų gabalą su iltimi joje :)

---

Šiandien žvejams užkibo lydekaitė. Labai giliai įrijo kablį, Audrius bandė ištraukt ir tik AM už piršto kad sukando.

---

Vakare žaidėm „Jenga“. Išradau sprigto metodą. Yra nufilmuota, gal įkelsiu į Feisbuką. Dėja sugrioviau irgi aš, kai buvo likus viena galimybė, ir tas pagaliukas prispaustas smarkiai, ir tik krenta krenta krenta..! Sugriuvo bestatant 31-ą aukštą.

Su Audrium paturbinom aitvarus, įdėjom žvejybinius suktukus, dabar siūlas nebesusisuka. Vakar tiek laidėm aitvarus, kad net erelis atskrido pasižiūrėti.

Stovykla finito, dėkoju organizatoriams už renginį.

Pasaka apie piemenį

Šiandien prisiminiau pasaką, kurią vaikystėje brolis sekė gal tuziną kartų. Mažiausiai. Na bent pakankamai sykių, kad jos auklėjamoji paskirtis įaugtų man į kraują. Nebuvau jos prisiminęs gal dešimt metų ir štai ji vėl mano galvoje, taigi skubu dalintis, kol dar esu "ant bangos".

Piemuo ganė avis. Staiga ėmė šaukti "vilkas, vilkas!". Visas kaimas su šakėm, su deglais subėgo, o piemuo sako "cha cha, pajuokavau, nėra jokio vilko:)".

Kitą dieną piemuo vėl nutarė pajuokauti, "vilkas vilkas!" šaukia jis. Kaimas subėgo su šakėm, su deglais, o piemuo sako "cha cha, vėl išdūriau, nėra jokio vilko:)".

Trečią dieną, kaip ir galima įtarti, atėjo vilkas. Piemuo ėmė šauktis kaimo gyventojų pagalbos, bet, žinodami apie piemens pomėgį pokštauti, niekas neatėjo. Vakare kaimo gyventojai pasigedo avių ir nuėjo ieškoti. Vilkas suvalgė ne tik avis, bet ir piemenį.

Šuo loja ant oro balionų

Dar nemačiau, kad šuo lotų ant oro balionų


Aš pamačiau, ir nufilmavau, kai filmavau šiandien aitvarus savo diplominiam. O kodėl rašau apie diplominį šitam bloge, o ne specialiam? Nes nebijau pokyčių, gi jau žinot. Nes norėjau išmėgint kitą blog'o sistemą... kuri niekuo nesiskiria nuo wordpress sistemos, išskyrus tai, kad neturi vidinio lankytojų skaitliuko, nuolat stringa ir šiandien neveikia :)
Taigi, nusifilmavau aitvarus. Esu filmavęs šokį, spektaklį (ne per seniausiai), automobilių sportą, vestuves - daug ką - bet filmuoti aitvarus pasirodė sunkiausia. Dar vėjas sukilo. O jie pjausto orą, laksto iš kairės į dešinę, dar kadangi prie balto tilto, kamerą tik pasuk šonan, iškart kokie nereikalingi pastatai lenda. Arba mašalai virš objektyvo skraido, išvis puiku.
Buvo puikus sekmadienis, nulėkiau į kaimą dieną, vakare nusifilmavau aitvarus, liko dar milijonas dalykų ir bus baigta.

Pranašas apie sūrį

Pastaruoju metu stengiuosi kasdien atnaujinti diplominio blog'ą, bet vis labiau užkanbinu kitus klausimus. Todėl šįkart rašau čia.

Nebesidirbasi. Galvojau apie priežastis, deja tam tikrų minčių negaliu išsakyti viešai, tai gali pakenkti diplominiui. Bet ko gero esminė - per daug laiko. Aha. Daug kas skųsis, kad laiko neužteko, bet aš paskutinės minutės žmogus. O štai atsiranda mėnuo laiko. Diena dienon ark ir nustebink pasaulį. Bet kai to laiko turi, nebaisu kažko atidėti, ką nors nukelti, o tuo pačiu ir entuziazmas išblėsta. Atsisakiau tiek daug visko dėl diplominio (persiskirsčiau prioritetus), tai padėjo, bet vis dar neatneša norimo rezultato. (Gal šita pastraipa keliaus į diplominio blog'ą)

Kad jau nusvirę rankos ir net pats fotikas sako "Martynai, pakrauk batareiką, dabar nedirbsi", reikia imtis kažko kito. Pvz susitvarkyti kambarį, ką ir dariau prieš pora dienų, o dabar jau stebiu kaip ant mano stalinės lempos voras audžia tinklą. Ir labai protingai daro, nes naktį kai sėdžiu, pradaręs langą būnu, visokių mašalų priskrenda ir į tą lempą daužosi. Koks racionalus voras, visas į šeimininką:) Tai va, nors vakar mačiau spektaklį "Bučiuoju, Oskaras", po to vakare numyniau beveik 30km miško takeliais, šiandien tebejaučiau dvasinį alkį. Nuėjau prie knygų lentynų, kuriose visada ieškau ko nors naujo paskaitinėti. Šįkart - Kahlil Gibran "Pranašas". Išminties bomba! Turi rūpesčių meilėje - atsiverti 13-ą puslapį, neskiri gėrio nuo blogio - 58 psl, grožis, religija, mirtis, laikas, laisvė, tik dabar žiūriu turinį, nėra apie ligą. Bet tai "Bučiuoju, Oskaras" labai gerai apie ligą. Nesergu tfu tfu tfu, sveikatos visiems, neišsigąskit ;) Noriu pacituoti čiut čiut: apie blogį Nes kas yra blogis, argi ne kamuojamas savo paties alkio ir torškulio gėris? apie laiką vakarykštė diena tėra šiandienos atmintis, o rytojus - nūdienos svajonė [..] Ir tegu nūdiena apglėbia praeitį atmintim, o ateitį - aistringais troškimais! Apie džiaugsmą ir liūdesį Kartu jie ateina, ir kai vienas sėdas su jumis už stalo, atminkit, kad kitas miega jūsų lovoj. [...] Ir tik tada, kai jūs tušti, esat ramūs ir pusiasvyrūs.
Na gerai, tą knygą galima atidėti į šalį. Draugė atsiuntė knygą vieną, sakė, jog dar neskaitė, bet anot jos pusseserės psichologės, labai motyvuoja (ko man dabar ir reikia, na, žvelgiant iš šalies). Knyga apie sūrį. Tokio pobūdžio knygos paprastai dėsto mintis pasitelkiant paprastą pasakojimą, nes kitaip žmonės nieko neįsikirstų.
Knyga pradedama nuo to, kiek daug kompanijų savo darbuotojams duoda skaityti ją ir kaip veikla pagerėja nuo to. Iškart peršasi išvada, kad knyga tarp eilučių sako "dirbk, darbininke, mano kompanijoj sėkmingai, atnešk naudos, todėl duodu paskaityt kol čia dirbi, birbk ir dėl nieko daugiau nesirūpink".
Esu 13-am puslapy. Knyga vis dar giria pati save, kokia ji puiki. Atrodo, kad ji anaiptol nėra gera, o tiesiog stengiasi įteigti, kad ji yra gera. Nuteikti yra svarbu, bet kartotis...
14-as psl, bla bla toliau
Praskip'inu prie veiksmo.
19psl. tebegiria... faktas akivaizdus - ši knyga Amerikos rinkai.
Na va, reikalai ima gerėti, bet viską jau žinau iš anksčiau skaitytų knygų. Ir visai čia ne motyvacinė knyga, čia knyga apie pokyčių svarbą.
Pirma patikus frazė "Greičiausias būdas keistis yra juoktis iš savo paties kvalysčių" . Kvailysčių tai čia turima omenyje klaidų, o ne nuleisti juokais.
Bet tai rimtai žmonės kaip pokyčių bijo - kad ir pvz feisbukas pasikeičia kokią nors funkciją, kaip visi pasipiktina. Bet po to susigyvena ir pamiršta.
Nu va, perskaičiau, super, atleidau už pradžią. Labai gera knyga, trumputė, visai naudinga būtų, jei kolektyvas įmonėj pasiskaitytų, po to padiskutuotų. Bijantiems pokyčių. Nes aš tai savęs tokiu nelaikau :)
Jei kas nori, galiu per skype'ą permest.

Diplominis

Sveiki visi, iki birželio mėnesio kraustausi į kitą blog'ą, kuriame šiuo metu įrašų bus gerokai daugiau. Kadangi reikia atsiduoti diplominiam darbui, kuriam sukurti laiko ne taip jau ir daug, kviečiu reguliariai lankytis http://diplominis.blog.com/ ir stebėti kaip man sekasi:)

The Balloon

Opa, įkėliau pagaliau į YouTube video, kurį kūriau atsiskaitymui dar būdamas Belgijoje. Ir blog'o nemanykit, kad neberašau! Dabar negaliu sau to leisti, bet esant progai būtinai pradėsiu vėl tai daryti :)
Tai tokios istorijos, pavadinimu "Balionas", kurios autorius Donald Barthelme, interpretacija. Panaudojau lietuviškos grupės "Suicide DJs" dainą "Time To Leave" tai visiem pamenu labai patiko. Šis filmas beje labai išgarsino mane barake. Būdavo eini pro kokį kambarį ir girdi iš už durų kažkas pasileidęs "if it's a time, if it's a time to leave....".Trumpas aprašymas youtūbėj po video. Ačiū už dėmesį :)

Rock My Precious

Organizuoju renginuką, maloniai prašom apsilankyti :) visa informacija http://rockmyprecious.wordpress.com/pranesimas-spaudai/

Blynų šešioliktoji

Kur buvęs kur nebuvęs blogger'is Zaremba sugrįžta su trumpu straipsneliu.

Visų pirma sveikinu visus jau praėjusios Blynų 16-osios proga. Dovanoju savo firminio patiekalo nuotrauką, mat pačių lietinių (originalus pavadinimas "Martyniai") nebeliko. Neprisipažinsiu, kad man mama padėjo blynus iškepti. Nu neprisipažinsiu.
Jau beveik galima konkuruoti su grupiokės Brigitos kulinariniais stebuklais http://www.tastyart.lt/ :)

Jau trečia savaitė kaip esu sugrįžęs į savo mylimą tėvynę Lietuvą. Ir čia man labai patinka. Ką jau kalbėti apie pasakiško grožio žiemą. Štai turėjau progą į kaimą trumpam nulėkti - trobos sminga žemėn nuo tokio sunkaus sniego!
Kur tie burbulai balti tai ten prisnigę sulig kelmu, o ant kelmo dar sniego kamuolys.

Vis ką nors paveikiu. Va buvo proga ir pafilmuoti. Saulės kliošas dainavo, o Lietuvos breiko čempionai Invisible soul šoko.

O taip tai nu vis darau kažką, paveikiu. Štai šiandien filmavau draugus kai hiphopą šoka tik negaliu niekur dėt, nes choreografija naujai pasatyta ir dar niekur nepublikuota. Na ką padarysi. Bet vistiek, abidna kai padarai kažką, o paskui neina kitiem parodyt.

Share

Lygiai šimtas ir Paryžius

Tai yra šimtasis įrašas nuo to laiko, kai iš blogas.lt sistemos perėjau į blogger'į. Ačiū, kad skaitote ir esate su manimi. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kuriem įdomu ką nupiešiau, ką nufotografavau, kur lankiausi, o kartais ir tai, kaip šiandien jaučiuosi. Beje šiandien jaučiuosi gerai, tikiuosi Jūs irgi :)
Ačiū.
Pagarbiai, Martynas Zaremba

Toliau grįžtame į įprastas vėžias. Vykau į Paryžių porai dienų. Nuo mūsų Hasselto vos 390km, Gošios automobilyje dujų įranga. Ir žinote ką, tikrai tas Paryžius nieko stebūklingo. Bet... truputėlis pozityvo:
Man labai patiko, kad kelias pirmyn ir atgal visiškai neprailgo

Antra diena buvo saulėta ir iš Pompidou muziezaus Paryžius atrodė dailiai
Norint išvažiuoti gavom Francūziškai pasistumdyti
Mano svajonių motoroleris ten populiarus
Grįžau labai pavargęs ir praalkęs, bet radau tokį raštelį po kambario durim
Čia Rusiškai parašyta, kad šaldytuve laukia maistas.
Tai tiek Jubiliejinio įrašo proga :)

Atitirpti per dvi dienas

Visų pirma pasidžiaukime gaiviu baneriu svetainės viršuje. Tai ne visai mano autorinė kūryba, tai namų darbas - tutorialas (tokio paties ar panašaus objekto atkūrimas pagal pirmojo autoriaus paaiškinimus). Jeigu sumanytumėte pasidaryti sau, štai nuoroda:

http://vector.tutsplus.com/tutorials/text-effects/creating-an-environmentally-friendly-green-type-treatment/
Tutorialas labai naudingas. Mūsų dėstytojas parenka labai šaunius.

Liko mažiau kaip dvi savaitės Belgijos pagal Marasmus mainų programą. Priešingai nei prieš Kalėdas noru iš čia išvažiuoti nedegu. Nors gerų dalykų ir būta, liko dar tiek daug galimybių neišnaudota. Kita vertus - geriau išvažiuot truputį alkanam nei visko persivalgius - bus motyvacijos sugrįžti ar pasimatyti su čia sutiktais žmonėm dar ir dar. Ir tikrai susitiksiu. Štai tą pačią dieną kai grįžtu, taip jau sutapo, kad į Vilnių kelionės po Europą metu užsuka keletas Ispanų. Ką tokiu oru reiks jiems parodyti? Va pas mus tai buvo sniego pusnys visur aplinkui, o per dvi dienas ėmė ir nutirpo. Dabar šilta. Šiandien švietė saulė ir buvo aštuoni laipsniai šilumos.

Karo pramonė

Dalinuosi gabaliuku vieno namų darbo. Reikėjo netradiciškai pažvelgti į karo pramonės problemą ir, jei iš tikro, tai ką nors sugalvoti. Ir rašyti daug reikėjo. Tai vakar tiek daug pripyliau, kad šian sunku tekstą rinkti, tad paprasčiausiai pasidalinsiu nuotraukomis ir pora žodžių pridėsiu.

Esmė ta, kad buvęs nelegalus ginklų prekybininkas dabar mato vaiduoklius, geba juos užfiksuoti juostoje ir dalijasi karo pramonės subtilybėmis savo dienoraštyje, mat žmogus jau senas ir nebeturįs ko prarasti, daug blogo per gyvenimą nuveikęs, o dėl jo kaltės žuvusių žmonių sielos nebeduoda jam ramybės.
Pasirinkau labai nestandartinį konceptą - vaiduoklius. Iš tikro mane įkvėpė Gošios, kurios siela ir užfiksuota nuotraukoje aukščiau, pasakojimai apie matytus vaiduoklius. Sėdėjom vakare ir ausis ištempę kalusėmės. Galbūt atrodo neįtikimai toks dalykas, bet panašu, kad pagalvojau apie viską. Kėliau sau klausimus, tokius kaip "kodėl, kas, kur, kada" ir t.t. Ir atsakiau be rūpesčių.
Nuotraukoms pozavo jau ištisą erasmusą su manimi noriai bendradarbiaujančių Gošios, Barteko ir Mašos sielos.
Reikėjo išsiųsti darbą dėstytojui iki sekmadienio pabaigos. Mygtuką "send" savo elektroniniame pašte paspaudžiau likus dviems minutėms iki vidurnakčio! Bus matyt ar pavyko apginti paskutinės minutės guru titulą, man dėstytojas dar nieko neatsakė. Kaip juokauju, šis paguldytas į ligoninę dėl šoko, kurį patyrė išvydęs ko pridirbau :)

Share

Debesų pabaisa

Šiame įraše dalinuosi kelionės atgal į Hasseltą įspūdžiais ir pirmaisiais pastebėjimais.

Atvykau labai sklandžiai. Lėktuvas beveik nesivėlino, turbulencijų kaip ir nebūta. Po to ir traukinio ilgai laukti nereikėjo, o kai perlipinėjau į kitą traukinį vėlavau į jį, nes uždelsė pirmasis. Tačiau sekasi gi man - vėlavo ir antrasis, tad spėjau kaip tik. Bet nepaminėjau vieno siaubingo fakto - nežinau kodėl, bet tuo pačiu lėktuvu skrido kalnas jaunų šeimų. O su jais ir visi mažvaikiai, kurie tris valandas žviegė, davėsi pirmyn atgal, o mamos visą laiką "šššššš, šššššššš", "debesų pabaisa ateis ir išpers kailį", "ateis teta iš priekio ir lieps išlipt iš lėktuvo". Ai, ir dar, nežinau kodėl man taip sekasi, bet po to kai atsisėdau, prisistatė moteriškė ir ėmė francūziškai šprechinti, kad aš jos vietoj sėdžiu. Ir turėjo bilietą su tos pačios vietos numeriu. Valio... Bet teta iš priekio ją kažkur nuvedė, paskui dar mano bilietą pasiėmė, žiūrinėjo jį iš visų pusių ir galiausiai grąžino.
Hasseltas truputį pasikeitė. Čia nemažai sniego, dar pernakt naujo iškrito. Ir sniegas čia visai nedera! Atrodo kažkaip... nelabai gražiai. Neturi jie skarotų eglių ir tankių pušų kaip Lietuvoj, nulinkusių nuo sniego sunkumo. Tik kažkokie bruzgynai, pliki lapuočiai ir pseudopušys.
Taigi už lango palikau kairesnį vaizdą, o grįžęs matau dešinįjį.
Eiii ir dar! Vakar Belgijoje buvo pasiektas nacionalinis rekordas. Gedimas buvo pašalintas per mažiau nei pusę valandos! Neįtikėtina. Mano kambaryje sugedo didžioji lempa. Bartekas jau mėnesį laukia, kol bus surasta nauja lemputė jo kambariui virš kriauklės, o štai aš vakar nuėjau į administraciją, gerajam žmogeliui pasakiau, kad man reikia mokytis ir didžioji lempa strobuoja, tas pasiėmė naujas, atėjo ir pakeitė. Lietuviškąjį "Jovarą" už gerą darbą pasiūliau, o jis tik išdidžiai atsakė "ačiū, bet aš čia tam ir esu". Dedu didelį pliusą savo barakui.

Share

Voverių kompanija

Jau 55 minutės kaip sausio 3-ioji. Netrukus senovinių laikrodžių turėtojai išgirs vieną dūžį. Ir nesupras ar čia pusė kažkelintos ar jau pirma. Tiką įveikiau knygą „Squirrel, Inc. arba kaip sužadinti pokyčius organizacijoje“. Autorius Stephen Denning. Tokių knygų specialiai neperku, bet retsykiais ši literatūra pakliūna į mano rankas ir po to gula į perskaitytų knygų lentyną.

Paprastai patikusias knygas, filmus, spektaklius blog‘eriai recenzuoja netaupydami raidžių. Aš pataupysiu. Man knyga patiko.

Nutariau paeksperimentuoti. Noriu pasidalinti tuo, kas man rūpi. Vos perskaitęs kažką, kas man atrodo gyvenimiškai naudinga, išmintinga ar tiesiog velnioniškai taiklu, strimgalviais puoliau ieškoti pieštuko ir kaipmat pasibraukdavau. Ir neabejoju, jog pateikiau ne visai tai , ką autorius norėjo akcentuoti. Taigi po šio įvado, nuo šiol knygų reziume Zarembos stiliumi:

„...turime panorėti atsisakyti to gyvenimo, kurį buvome susiplanavę, kad galėtumėm pradėti gyventi tą gyvenimą, kuris laukia mūsų“. Knygos gale paaiškinama iš kur tai paimta.

„Pašaipa nuginkluoja argumentą, parodydama jo gudravimus.“

„Kai galite juoktis iš ko nors, tai reiškia, kad jį įveikėte. O kai verkšlenate ir inkščiate, tai reiškia, kad jūs esate įveikti.“

„Tikras humoras – tai meilės ir tiesos mišinys“. Tuo norima pasakyti, kad humoras neturi tapti įžeidimu ar pasityčiojimu.

„Jei apsiribosite tik viena siaura sritimi, tai niekada nepasieksite ko nors daugiau už dalinį supratimą“ Trypdami išlūžusias plyteles ar šaknim išraizgytą taką nepabijokite pakelti akių :)

„Pasistenkite, kad žmonės geriau kalbėtų apie reikalą, o ne rašytų apie jį: nuo smegeninės iki lūpų juk arčiau negu nuo jos iki pirštų“ Yra galybė temų, diskutuotinų gyvai ir tik gyvai.

„Ji dirba veikiau uoliai, o ne sumaniai“. Nelabai nauja tiesa, galima interpretuoti kaip gudročiaus pranašumą prieš kaliką :)

„...kokie bejėgiški tie planai gali tapti ir kokie menki tų galimybių įgyvendinimo šansai, susidūrus su neišvengiamu netikėjimu jais!“ Tikra tiesa. Tenka susidurti. Laimei, ne taip jau dažnai.

„Nesame bejėgiai, esame tik silpni. Tačiau galime sustiprėti. Galime ne tik svajoti apie tai, kas tikra, teisinga, ko verta siekti, bet ir įgyvendinti tas svajones.“ Šiek tiek inspiruoja.

„Tikras lyderis yra žmogus, suprantantis, kas gyvenime gerai ir kas jame baisu, ir kuris tada drąsiai sutinka tai, ką atneš likimas.“

„...vyno taurėje yra ir lašas nuodų...“ Nu tikrai yra.

„Istorijų pasakojimas padeda lyderiams dirbti su kitais individais kaip su bendro reikalo dalyviais, o ne kaip vien tik su veiklos objektais ar su žemesniais už save vykdytojais.“

Ir tai toli gražu ne viskas, kas naudinga toje knygoje. Dar vienas klausimas kiek naudingos čios citatos be likusio knygos turinio.

Ačiū už dėmesį

Share