Paskutinis pasispardymas

Taip pavadintas mano labiausiai mėgstamas patiekalas iš "Katpedėlės" valgiaraščio. Kai buvau jaunas ir kvailas, kaskart, kai nuotaika būdavo slogi, eidavau į tą restoraną ir užsisakydavau minėtąjį patiekalą. Pakelia nuotaiką, žuvies patiekalai tuo ir ypatingi. Na bent jau tol, kol neatneša sąskaitos. Dabar, kai esu gražus ir protingas, keliais žodžiais papasakosiu ką gi mačiau Kaune gruodžio 19-ąją klube "Siena". Paskutinį pasispardymą. Rėkit ant manęs, prieštaraukit kiek norit, bet pasakysiu Jums štai ką. Gravel pagaliau iširo. Sugriuvo. Nebėra. Ba. Išdavė broliai Sinickiai pusę grupės, nebe tas. 

Šiandien diena turėjo būti skirta darbui ir tik darbui. Esu maloniai paprašytas sukurti banerius ir užsklandėlę renginiui "Kino atostogos 5". Ir šakės kaip man nesisekė. Laikas spaudžia, rytojus skirtas laidos "Šeimos pinigai" demo versijos montavimui, laptopo neturiu, o kambarys varo stresą. Tiesiog nebeįmanoma. Lyg visos sienos artėtų viena prie kitos mėgindamos mane sutraiškyti, norisi bėgti, bet nėra kur. Nenueisiu gi su stacionariu kompu nei į garažą, nei dar kur kitur. Erelį cituojant - 'aplinka kalta'. Pasiguodžiau mamai, ėmėme kartu ieškoti būdų šiai problemai išspręsti. Ir nutarėme, kad mano kambaryje viskas netaip! Baldai rėkia, nedera tarpusavyje, visur dominuoja aštrūs kampai, sienos plikos, erdvės mažai. Beveik kaip jaunimo nakvynės namuose Paryžiuje, tik kambarys didesnis. Ką šiandien padarėme, tai perkėlėme mano rašomąjį stalą į kitą vietą. Kažkas gaivaus. Visas kambarys liko man už nugaros, kai anksčiau pusė jo buvo mano darbinis fonas. 

Tam tikros aplinkybės privertė mane mąstyti apie daugumos žmonių elgesį ir tokio elgesio priežastis. T.y. kodėl tie, kurie apsimeta esą tikri draugai ar mažų mažiausiai bičiuliai, dar nespėjus nusisukti ima mėtyti akmenis į svetimą daržą, kai sodininkas negrindžia akmeninio tako! Na va, stabtelėjau. Tapo sunku dėlioti mintis. ---Praleidžiam dėstymą--- Paliksiu peno apmąstymams ir Jums. Aš sakau: "esu didesnis siaubūnas tik už tuos, kurie manęs tokiu nelaiko". Niekas neaišku? Nu gi galvokit, galvokit, man tai atrodo taip paprasta. 

Ir prašau, pavovanokite kas nors žieminį paveikslėlį blog'ui. Išmatavimai 650pix į ilgį ir pagal sveiku protu paremtą fantaziją į aukštį

Iš visų didelių dalykų labiausiai mane erzina smulkmenos

Gerai, atsidariau langą, kuriame reikia rašyti dienoraštį. Ir nuo ko pradėti? Gerai, pavadinimui pritaikiau ryte į galvą šovusią mintį. Apie ją šiame straipsnyje daugiau nieko neminėsiu. O kas toliau?
Baigėsi Skalvijoje vykęs Dokumentiniu filmų festivalis, kurio uždarymo metu buvo rodomas dokumentinis filmas "Vabzdžių dresuotojas". Cinevera.lt cituoju: Tai dokumentinis filmas apie Vladislovą Starevičių - Europos Disnėjų - lėlinės animacijos pionierių, kinematografijos amžininką bei tikrą burtininką, kurio stebukladarystė užgimė Lietuvoje XX a. pradžioje, išgarsėjo Rusijoje ir pilnai atsiskleidė Prancūzijoje. Citatos pabaiga. Siūlau pažiūrėti, tikrai nuostabus filmas. Tik tas vabalas siaubingas. Savaitgaliui pasiskolinau fotiką iš kolegijos, fotkinau fotkinau, bet taip nieko gero ir nenufotkinau. Trūksta įgudžių, ką padarysi, bet už tai koks malonumas fotografuoti ne su muiline! Man truputį patinka trijų kryžių nuotrauka
o labiausiai patinka suvalgytas arbūzas:)

Opapa

Šįryt labai tingėjau keltis, tad miegojau ir tik po to atsikėliau. O kokia Tavo diena?

Giltinės liežuvis

Vienu rūpesčiu mažiau. Šiandien atsiskaitėme animacijos praktikos užduotį.
Sveikinu Šarūno komandą (Šaras, Mintautas, Mantas ir Tomas) sukūrus geriausią filmuką, tikiuosi vėliau patalpinti savo blog'e.
O štai praitos nakties darbo vaisius:


Giltinės liežuvis from Martynas Zaremba on Vimeo.

Ką aš [ne]padariau

Čia toks atsiskaitymas rytdienai, dirbom grupelėse, kas ką nuveikė ir šiaip papasakot... Gal kam bus įdomu. O apie Paryžių vėliau parašysiu, dabar fiziškai nera laiko. Ir taip grieką darau, kad blog'ą pildau, o ne multiką animuoju. Ir paveikslėlį gal vėliau įmesiu kokį.

Pirmą dieną pasiryžau iškelti save į režisierius. Susirasti manimi pasitikinčių žmonių nebuvo sunku. Jau po akimirkos buvome keturiese – aš, Eduardas, Einaras ir komados siela Natalija.

Sugalvoti scenarijų ir nupiešti preliminarią kadruotę taip pat netrukome. Pasirinkome puikią pasaką „Giltinės liežuvis“ ir idėjos pasipylė lyg iš gausybės rago. Skaičiau pasaką po sakinį, grupės nariams pasakojau kokie vaizdiniai mane aplanko ir, kadangi visiems tiko, nutarėme apsistoti prie tokio siužeto, kurį dabar ir turime.

Vėliau tą dieną gynėme savo kątik sugalvotą siužetą ir buvome visaip kaip iškoneveikti, nuolatos tikinami, kad mes nesugebėsime, kad mums nepavyks, bet iš visų jėgų stengiausi pakelti nuoširdžiai sunerimusių komandos narių ūpą ir man pavyko. Truputį pasinervinę vėl sėdome į bendrą diskusiją, kurios metu nutarėme susitikti kitą dieną, taip pat pasiskirstėme darbais (kiekvienas paraše savo darbus asmeniniuose aplankuose). Maniškis – parašyti smulkų scenarijų. Beje, neabejoju, kad Eduardas savo aplanke pamiršo paminėti, jog buvo paskirtas sausainių prie arbatos ministru.

Kadangi vadovo patirties neturiu, iš pradžių sekėsi Dievaži nekaip. Sunkiai suprasdavome vienas kitą, interesai nevisuomet sutapdavo, nuolatos jaučiau spaudimą, buvau kaltinamas, kad neskiriu darbo, o paskyręs susilaukdavau daugybės argumentų, kodėl asmuo darbų atlikti negali (ne apie visus). Susitikdavome kasdien išskyrus pirmos savaitės antradienį ir penktadienį, taip pat savaitgalius ir antros savaitės ketvirtadieni ir penktadienį, kai buvau išvykęs.

Laukė pirmosios savaitės ketvirtadienio susitikimas su dėstytojais, tad nusiteikiau labai karingai, galvoje šimtus kartų permąsčiau kaip reaguosiu ar atsakysiu į vieną ar kitą neadekvataus bendravimo išraišką, bet, mano nuostabai, susitikimas praėjo be pakelto tono, gavome naudingos informacijos (ką reikia pataisyti ir t.t.). Pavyzdžiui, surašiau „time‘ing‘ą, kurio prieš tai neturėjome“.

Antrąją savaitę horizonte ėmė matytis fonai, nuspalvinti personažai, girdėtis Einaro parinktos melodijos bei garso efektai. Vis dėlto dar neturėjome veikėjų įgarsinimų, kadangi dėl nežinomų priežasčių įrašas neišsisaugojo. Beje, Karolį ir Šarūną įgarsinti ekspresyvųjį veikėją ir senuką užverbavau aš. Be to surašiau veikėjų tekstus. (čia nesigiriu, tik užduotis parašyt ka padariau asmeniškai)

Dar susidurdavau su didele problema – dalis komandos narių nuolatos nukreipinėjo savo jėgas ne ten, kur reikia, tuo apsikraudami bereikalingu darbu.
Vienas didžiausių darbų, kuriuos nudirbau – atsakinėjau į visus klausimus ir mėginau komandos narius išmokyti ieškoti atsakymų ir priimti sprendimus patiems. Pasikartosiu, sekėsi prastai.

Laiko stoka didino įtampą, vis labiau jautėsi bereikalingas stresas. Tai pastumėjo susimąstyti ir atlikti savianalizę, kurios metu ne ieškojau kaltų, o stengiausi suvokti ką aš, kaip vadovas, dariau netaip, kad situacija tapo tokia komplikuota. Ir supratau. Bet tai per daug didelis atradimas, kad su visais dalinčiausi. Gal aš ir nebuvau geru vadovu, gal ne per geriausiai atlikau režisieriaus pareigas, galite sakyti, kad aš susimoviau ir nusitempiau į prarają su savimi tris niekuo dėtus žmones, bet patikėkite manimi – kitą kartą aš žinosiu ką dariau netaip ir eisiu į priekį aukštai iškelta galva. Turbūt tuo mano tekstas turėtų ir pasibaigti, bet pridursiu: ...ir eisiu į priekį aukštai iškelta galva, nes nebijau pripažinti savo klaidų, o kas pripažįsta savo klaidas – niekada nepralaimi.

P.S. Animavau dalį scenų, atlikau montažą, gavau nuotraukas gyvųjų analogų, t.y. žmonių, kurie mus įkvėpė personažams sukurti (Karolis, Andrius ir Driežis).

P.S. Paskutinis darbas, kurį užsibrėžiau atlikti – po peržiūros padėkoti „Žalčių“ komandai (būtent taip mes ir pasivadinome) ir atsiprašyti už viską, kas iš mano pusės buvo atlikta neteisingai.

Uletayu

Čiau, braškės, aš Paryžiuj!

Francūzyja neišvengiamai

Kaip nepastebimai prabėgo du menesiai. Jau šį ketvirtadienį su Vytautu pėdinsim prancūziškais batonais ir beretėmis nuklotais šaligatviais Paryžiuje. Nors Lietuvos atstovai būsime tik du, nutarėme surengti Lietuvių kurtos muzikos vakarėlį. Ketiname paruošti apie valandos trukmės programą, kurioje skambės tokių grupių ir atlikėjų kaip Elinas, Gravel, Siucide Djs, Saulės kliošas, Skamp, Antis ir kt. kūriniai. Prašau Jūsų pagalbos parengiant vakarėlio programą, atsiųskite man geriausius iš geriausiųjų kūrinius, ačiū :)

Laukite naujienų, turėtų būti įdomu.

Laiminga diena

Pageidavimų blog'as ZAREMBA PICTURES sveikina Eglę Jurgaitytę, jos bendražygius, mokytojus ir tėvus puikaus pasirodymo Vaikų eurovizijoje proga!

Ne paslaptis, kad nuo seno esu šio daugumos lietuvių nelabai mėgstamo kasmetinio šou fanatas. Šokių eurovizijos mažiau, bet va dainų!

Skambės gal neįtikinamai, bet dar nacionalinės atrankos metu buvau už Eglę lygiai taip pat, kaip per JAV prezidento rinkimus nuo pirmųjų dienų už Obamą.

Šaunuolė Eglė, techninės kliūtys nesutrukdė pasiekti puikių rezultatų (kiek mano klausa leidžia [ne]išgirsti, neveikė pritariančiųjų mikrofonai), tačiau pavergė žiūrovus šypsena, balsu, o svarbiausia - nuoširdumu.

Pirmąją vietą pajamo Gruzinai, už kuriuos ir balsavau. Ne dėl politinių nusistaymų (tiesa, rusai 12 balų jiems skyrė, nemanykit!), o dėl neeilinio pasirodymo, nu šaunuoliai, į Tomuką iš animacijos stovyklos panašus tas bachurelis ;D Prognozuoju, kad greitu metu pasirodys šios dainos remiksas, skirtas šokių aikštelei. Zubizubi zubi zubizubi zaaa-ai... Susiraskit patys jutubėj, o aš Lietuvos pasirodyma pateikiu:

Terapija suveikė! Bent jau vienai dienai ;)

Oooook! Šiandien diena absoliučiai skiriasi nuo vakarykštės. Turiu omenyje tą kūrybiškąjį aš ir t.t... Šiandien tiek daug nuveikiau, kad noriu griūti į lovą ir miegoti, bet žinau, kad dar daug mažų darbelių liko. Įdomu ar atliksiu juos... Savo šiandieninės dienotvarkės tikrai nepasakosiu, juk kiekvienas turime savasias :) Tik noriu pasakyti, kad dienoraščio terapija turi poviekį. Mano patarimas kaip elgtis, kai iš per gero gyvenimo netenkate ūpo, savimylės ir t.t. - nieko nedarykite. Nedarykite nedarykite iki taaaaip užknis, kad parašysite dienoraštį ir vėl grįšite į senas vėžias.
Prasidėjo praktika kolegijoj, truksianti dvi savaites. Dirbsime grupelėmis, mūsiškė pavadinimu "Žalčiai". Ai ką aš čia plėtotis pradėsiu. Esmė: reikejo man, kaip grupės režisieriui, pristatyti sumanymą. Na kadangi reikėjo parengt idėją pasakai iš knygos "Sužeistas vėjas" (mūsų pasirinktoji 172psl. "Giltinė ir liežuvis" ar kažkaip panašiai. Ten pasakojama apie senuką, kuris mirdamas susidorojo su siautėjančia, visus iš eilės žudančia giltine. Iš pirmo žvilgsnio jokios idėjos ten nematyti, paprasčiausiai pasakojimas. Bet aš pamėginau pasikapstyti tarp eilučių ir štai ką suvokiau: tas diedukas mirdamas padarė paslaugą gyviesiems. O jei kiekvienas mirdamas taip pasielgtų? Juk taip ar taip laikas mirt atėjo. Jei, pavyzdžiui, tokiu atveju prieš mirtį imtų ir pasakytų kokią šokiruojančią tiesą apie gyvenimą? Tai labai pagelbėtų gyviesiems, o mirštančiam jau jokio skirtumo. Jeigu štai jis būdamas jaunas ir sveikas išpasakotų, slaptosios tarnybos jį persekiotų iki nugalabytų anksčiau laiko. Čia tarkim jei koks nacis arba tiesiog seimo narys ant mirties slenksčio būtų :) Oho kiek nerišlaus teksto privėliau... Ai, nepaminėjau, Leikaitė, kuriai jokios idėjos nepatinka, maniške liko sužavėta. Aleliuja.

Papuošiu straipsnį Eduardo (mūsų komandos dailininko) eskizu. Vaizduojami personažai Diedukas ir Giltinė:

Dienoraščio terapija

Jokiu būdu negalėčiau pasakyti, kad man labai blogai - dėl kažko labai rūpinčiausi ar panašiai, bet jaučiu nedidelę tuštumą kūrybiškajame aš. Labai gaila, bet motyvacijos kurti taip pat nejaučiu. Na kaip, jaučiu, bet rankos nekyla. Nekyla rankos net šį straipsnį rašyti, bet aš nuoširdžiai tikiuosi, kad tai vienintelis kelias pralaužti moralinio sąstingio ledus. Per ilgai linksminausi ir tinginiavau. Ir daug tokių straipsnių mano blog'e pastaruoju metu... Common! Aš gi Zaremba ;D Esu linksmas bachūras, viską galiu ;D Va, prikolą galiu papasakoti. Pagavo mane policajai per raudoną važiuojant. Na man atrodo, kad per raudoną nevažiavau, bet jie juk geriau žino:) Tai va, parašiau pasiteisinime "Sutinku, labai gailiuosi, ko žmogus, įsimylėjęs, nepadarai". Labai pareigūnus prajuokinau, bet nepaleido. Važiuosiu antradienį su komisija derėtis, kad teises atiduotų ;D
Einu pavalgyt ko nors (ir tai vienas iš daugelio pateisinimų norint išsisukt nuo būtinų darbų ). O! Gal reikia savo blog'ą paskaityt, na, senesnius įrašus, gal jau esu išradęs tą dviratį, kurį minant darbai lengviau nudirbami (dar vienas pasiteisinimas). :)

Dalia, tas naujasis serialas susijęs su Leikaitės paskaitomis, o šiaip - tik mano galvoje, vargu ar toliau beišeis :)

Animatoriaus blog'o gimtadienis!

Kuo nuosirdžiausiai sveikinu savo gerą draugą ir ilgametį kolegą animatorių Meinardą Valkevičių, kurio blog'as švenčia vienerių metų jubiliejų! :D
Linkiu ir toliau plaukti ta pačia vaga srovei vis stiprėjant, upei platėjant, valčiai pilnėjant iki užkariausi visą vandenyną :)

Sveikina naujojo serialo personažai:

Žalias "Skalvijos" sezonas

Praitame straipsnyje patalpintą reklamą galėsite pamatyti 11d. 17val. atvykę į "Skalvijos" žaliąjį seansą.

Trumpa informacija iš Skalvija.lt
„Skalvijoje“ rodomi „ekologiniai“ kino seansai, į kuriuos žiūrovai patenka pristatę tam tikrą kiekį perdirbimui tinkamų atliekų.
Iniciatyva, kurios šūkis – „geras kinas už gerus įpročius“, siekiama įsijungti Lietuvoje prasidėjusį judėjimą, skatinantį gyventojus susimąstyti apie mus supančią aplinką, gerbti gamtą ir jos išteklius, gyventi sveikai, ekologiškai, o kartu ir ekonomiškai.
Lapkričio 11 d. 17 val. – „Adomo obuoliai“ (rež. Anders Thomas Jensen, Danija), surenkama 5 galvaniniai elementai ir 1 naudotas savaiminės eigos arba elektroninis vaikiškas žaislas.
Atliekos, už kurias filmą bus galima pažiūrėti nemokamai, „Skalvijoje“ bus renkamos likus valandai iki kiekvieno akcijai skirto seanso.

Išsamus filmo aprašymas
Lapkričio 11 d. – 17 val.

Vienišu keliuku geltonais laukais važiuoja autobusas. Jo laukiantis kunigas Ivanas, pasitinka dar vieną išbandymą – iš įkalinimo įstaigos anksčiau paleistą neonacį Adomą. Provincijos kunigas naujoką apgyvendina šventoriuje kartu su buvusiu tenisininku alkoholiku Gunaru, benzinų kolonėlių vagimi arabu Kalidu ir nėščia moterimi Sara, bijančia neįgalaus kūdikio gimimo. Kiekvienas jų čia turi savo užduotį. Adomas privalo iškepti obuolių pyragą. Tačiau į šventoriuje augančios vienintelės obels vaisius nuolat kažkas kėsinasi. Kunigas Ivanas ir Adomas mėgina aiškintis, ar tai Dievo, ar Šėtono siunčiamos užduotys. Vieno populiariausių Danijoje filmų leitmotyvas - “How deep is your love?”, skambantis grupės “Take that” balsais, kiekvienąkart padeda kunigui Ivanui atlaikyti smūgį į kitą skruostą.

Mano mėgstamiausias filmas.. :)

Kas pažįstat Ruurd'ą iš VTDK, nepanašus jis į tipelį nuotraukoj? ;D

Interaktyvi reklama

Pristatau interaktyvią socialinę reklamą ekologijos tematika, skirtą "Skalvijos" kino centre rengiamiems "žaliesiems seansams". Esu sužavėtas mūsų vadovo paprastumu ir genialumu. Paskaitų nelankymas pilnai pasiteisino.

Kūrybinė grupė:
Martynas Zaremba
Vytautas Katkus
Aistė Povilaikaitė
Justas Petravičius

Aktorė Arnolda Strigūnaitė

Stovyklos vadovas Ričardas Matačius

Dėkoju stovyklos organizatorei Mildai.


Interaktyvi socialinė reklama Skalvijos žaliesiems seansams from Martynas Zaremba on Vimeo.

1/2 Gravel

Citata:

Labas,

noriu pranesti, kad grosiu akustini koncerta su Miroslavu ir styginiu kvartetu gruodzio 19 d. Kauno klube SIENA. Tai nebus joks atsikurimas, tiesiog graziai paprase sugroti akustini koncerta. Todel, jeigu yra rysis su fan klubu, siulau pranesti galimiems interesantams.

Tomas Sinickis

Aš dar galvosiu ar važiuot į koncą, nes esu Gravel, o ne Sinickių fanas :)

Dj Martini keičia amplua

Penktadienį buvau Šampano bare, kur filmavau Dj Mantini. Pagalvojau sau: "jeigu jis Dj Mantini, tai kodėl negaliu būti Dj Martini??". Truputėlį pasiplėtosiu - su Vytu sugalvojom pafilmuot, mus susirado ir va taip išėjo, kad tuoj imsim interviu iš Dj Mantinio. Liko penkios minutės, o aš jį pirmą kartą matau! Laimei visais klausimais turiu kam paskambinti. Kitas Vytas, dar žinomas Valento slapyvardžiu, netruko pakelti ragelio ir visko papasakoti. Net daugiau, nei man reikia. Ir net patarė kokių klausimų klausti! Štai kokia pamokanti istorija kaip Zaremba išsisuko iš kėblios situacijos, išsuko iš jos Vytą, pakalbino kitą Vytą ir dar Dj Martiniu pasikrikštyjo.

Dabar keičiu savo amplua. Nuo šiol aš - reklaminių klipų režisierius. Žinoma, Dj Martinis išlieka, o geriausia, jei vadinsite mane Zaremba.
Trečiadienį "Skalvijos" kino centre startavo reklaminių klipų stovykla. Kuriame socialines reklamas ekologine tematika. Pavyko sugalvoti keturias idėjas. Iš jų teks išsirinkti vieną ar porą. Rytdienai reikia nupiešti kadruotę, apsiginti ją, gauti vadovo Ričardo Matačiaus palaiminimą ir nufilmuoti.

Skelbimas mano skype antraštėje: SKUBIAI reikalingas aktorius, galintis daryti prieš kamerą bet ką! Jei toks esat ar pažįstat tokį - nedelskit

Ne reklaminis, bet klipas. Mūsų vadovo Ričkos:

Skaitytojų mini straipsniai pagal praitą įrašą

Indrė [bendramokslė]:

Kodel zmones mano, kad su jais elgiamasi neteisingai? Ogi todel, kad viskas slypi poziuryje :) Zmogus pats sau susikuria kazkokia situacija esant teisinga arba neteisinga. O patikejus, kad niekas be priezasties nevyksta ir pasaulis - tartum didelis voratinklis ir kad visi turime savo lemti, karma - gaunasi, kad nieko nevyksta neteisingai, nes nera to blogo, kas neiseitu i gera ir jeigu vienas zmogus tikrai neteisingai pasielgia kito zmogaus atzvilgiu, tai priesgyniavimas, piktinimasis, sokinejimas, rekimas, arba begimas nuo situacijos viska tik komplikuoja, ir toks kelias yra negeras. O ka daryti? Ogi sugebeti i viska reaguoti ramiai, susitaikyti, svarbiausia - atleisti. tada zmogus pats tartum pereina i kita , 'aukstesni' lygmeni, kuomet nejauciamas kersto troskimas, ituzis, nemeile artimui ar draugui. kuomet visa teisinga :)

Karolės ir Alinos mix'as [fanės]:

10 priežasčių dėl ko verta būti Zarembos fanu:

1. Zaremba yra mielas.

2. Zaremba yra protingas.

3. Zarema komunikabilus

4. Zaremba padarė „For The First Time“ dainai klipą.

5. Zaremba turi gerą skonį.

6. Zaremba originalus.

7. Zaremba rašo įdomų blog‘ą.

8. Būti Zarembos fanu tuoj taps labai madinga.

9. Zaremba yra laisvas.

10. Zaremba yra linksmas.

Aistė [kolegė iš "Skalvijos" projektų]:

Vakar atsikėliau ir supratau, kad man visko jau per daug. Būtent dėl tos priežasties šiandien pasidariau dieną pavadinimu – „Diena – viena“. Viską, ko niekada nesu darius viena – dariau viena. Išsijungiau telefoną, buvau viena sporto klube, viena ėjau į kiną, viena papietavau „čiliake“, viena buvau parodoj, viena gėriau kavą, viena atsisėdus ant šlapio suoliuko skaičiau knygą ir šalau. Vaidenosi, jog visi į mane žiūri, visą laiką. Galiausiai, važiuodama namo pasijutau tokia vieniša, kad atrodė, jog tuoj tuoj apsiverksiu. Kol ėjau nuo stotelės, pradėjo pulti visokios beprotiškos mintys, gal net ir balsus galvoj girdėjau. Ta proga, grįžus namo, įsijungiau telefoną ir parašiau, turbūt, VISIEM. Pažadu sau, daugiau jokių nesąmoningų dienų sau, dienų atsiribojimui ar panašiai, taip ir išprotėsiu vieną kartą.

Labai dėkoju parašiusiems :) Jeigu yra daugiau norinčių - visada priimsiu

o dabar Jūs

Neturiu apie ką rašyti. Parašykite, mieli skaitytojai, Jūs ką nors, kokią pastraipą ir atsiųskite man, o aš į blog'ą įkelsiu iki grįš įkvėpimas :) Jei laisva tema nieko nesukuriate, klauskite, padėsiu, bet neišsiplėskite.

Šian sukūriau halloween'o kostiumą. Netgi sugalvojau kaip jį pasiūti, pro kur įlipti ir t.t. bet jau nespėsiu iki penktadienio. Nu aišku, kad spėčiau! Bet tyngiu;D Čia šiaip, pora minučių, 4fun nukeverzojau

Ruduo, ruduo

Visų pirma norėčiau padėkoti kolegei Ingai už drąsą, kuri nepasikuklino ir leido publikuoti savo nuotrauką Zarembapictures blog'e. Jei skaitote straipsnį dar nepasenusį, būtent šios nuotraukos motyvais ir yra sukurtas dabartinis baneris puslapio viršuje.
O antra - linkiu pastebėti grožį ne tik baneryje, bet ir Jus supančioje aplinkoje. Tikiuosi Ingos šypsena pakels ūpą ir Jums :)

Saulės Kliošas - Energy

Pristatau naują vaizdo klipą. Sukūriau savo malonumui. Ko gero reikėtų pristatyti, aprašyti ir šiaip ką nors apie gyvenimą papasakoti, bet labai jau nesirašo. Gal readguosiu ir papildysiu straipsnį vėliau. Turbūt, kad ne, bet reikia blog'o neapleisti, nes vieną dieną neparašau ir automatiškai savaitei užraukiu jei ne ilgesniam laikui. Na va, ir vėl pradedu jausti malonumą rašyti. Taigi, trūkt už vadžių vėl iš pradžių! ;D

Pristatau naują vaizdo klipą. Saulės kliošas - Energy. Viskas prasidėjo dar vasarą, kai po koncerto prisėdau prie muzikantų staliuko ir susipažinau su grupe. Atrodytu poelgis keistokas, bet tikrai į naudą. Neseniai taikomųjų technologijų paskaitos dėstytojas Gaižauskas uždavė įdomų darbą. Sukurti interaktyvų projektą, kurio įkvėpimo šaltinis būtų interviu su muzikantu. Tuo metu nebuvau paskaitoje, bet man paskambino dažnai mano blog'e minimas personažas Šarūnas ir pranešė, kokiai komandai (darbas grupelėse) esu priskirtas. Kolegos grupiokai žino kas man geriaisia. Tai va... kas toliau.. Paskambinau vieną vakarą Kliošo būgnininkui, susitarėme dėl susitikimo ir jau tos pačios savaitės trečiadienį visa dizainerių gvardija įsiveržė į repeticijų salę. Ėmėme (o gal reikėtų sakyti jamėme) interviu. Klausimai ir atsakymai dar nespėjo mūsų įkvėpti, bet po viso šio reikalo paprašiau atlikėjų sugroti kokią nors dainą. Sugrojo. Ir ne vieną, o tris kartus. Leido įrašą iš koncerto ir atliko kūrinį ant viršaus gyvai. Galiausiai atsidėkojome saldainiais ir laimingi išvykome namo.

Ilgai netrukęs puoliau montuoti. Iš pradžių sekėsi prastai, bet kelis kartus ilgesniam laikui atsitraukęs nuo darbo ir šviežia galva pažiūrėjęs į montuojamą medžiagą štai ką sukūriau:

Saules kliosas - Energy from Martynas Zaremba on Vimeo.
Dabar dar apie gyvenimą papasakoti? Gal jau kitame straipsnyje.

The Do - At Last

Jeigu esate mano blog'o veteranas, skaitote straipsnius jau seniai, tai tikriausiai esate susipažinę su mano mėgstamiausios grupės nuostabiausio kūrinio "On MY Shoulders" ir klipu, kurį aprašiau senąjame blog'e, jau matėte.
[Beje, vakar kaip tyčia perskaičiau visą senąjį blog'ą. Ankstesni straipsniai man patinka kurkas labiau, nei naujausieji..]
Tęsiu apie grupę "The Do". Tai va, po ilgos pertraukos apsilankiau jų myspace ir pamačiau, kad chebra susikūrė dar veiną klipą. Tiksliau vakar buvau jų myspace, tai dar nebuvo!
Skanaus!(palinkėjimas, manau, taiklus)

OFFICIAL - The Dø - At Last - The Do
Uploaded by CInq7

Mano tobulas vadovas

Lyg būtų čia ko stebėtis. Mano namų darbas, kuriuos atlieku ne taip jau dažnai, ir vėl atsidūrė blog'e. Vadybos paskaitai reikėjo aprašyti savo tobulą vadovą ir penkių minučių kalba pristatyti auditorijai. Kaip sakė dėstytoja - bet ką išskyrus Hitlerį ir Adamkų. Gal jie labai panašūs - nežinau. Sekmadienį 23-ią valandą prisėdau rašyti, o pirmadienį jau pirmos paskaitos metu kalbėjau šia tema. Ir ką jūs manote? Nesigiriant - pavariau. Kalba mažumėlę skyrėsi nuo teksto, bet pagrindinė mintis išliko ta pati.

Mano tobulas vadovas

Kadangi mano tobulas vadovas egzituoja tik vienas, o tai esu aš, tai ir rašysiu apie ką? Teisingai, apie save, Martyną Zarembą. Ir kuo gi aš toks ypatingas, - pagalvosite gi Jūs. O Jum dar neaišku? Na tuomet neabejoju, kad perskaitę šį pilną A4 formato lapą sužinosite teisingą atsakymą ir jeigu Jūsų kas nors paklaustų, nestokotumėte gerų žodžiu atsakymui.
Mano tobulas vadovas turi geriausiai išmanyti susidariusią situaciją, ieškoti problemų ir būdų jas išspręsti. O problemų randu nuolatos. Tačiau jas išspręsti – nelengvas darbas. O ką jau kalbėti apie praktinę veiksmų išraišką... Ir kas nusprendė, kad 12-as šriftas yra standartas??? Mano tobulas vadovas turi kurti savo, geresnius, naudingesnius, lengvinančius standartus. Todėl aš, pats būdamas savo paties tobulu vadovu, skelbiu 14-ą šriftą standartiniu! Mano tobulas vadovas jokiais būdais negali būti per daug koncervatyvus, tad žiūrėti į ateitį ir laikas nuo laiko atnaujinti standartus tiesiog būtina. 16-as. 20-as!
Dar liko truputis vietos šiame lape, tad dėstysiu savo minį toliau:
Kadangi visas pasaulis yra sugedęs telefonas (jau esu minėjęs), priimant bet kokią informaciją reikia susidaryti savąją prizmę tuo atrenkant daugiau svarbius dalykus nuo mažiau svarbių ir visiškai išmetant nereikšminguosius. Taikydami šį, mano tobulo vadovo naujai išrastą metodą, jau galite nelankyti dviejų trečdalių paskaitų. Taip pat mano tobulas vadovas tiek sėkmės kalno viršūnėje, tiek nesėkmių bedugnėje turi išlikti savimi, žmogumi asmenybe.
Ir jokiu būdu mano tobulas vadovas neprivalo būti žmogumi orkestru (mokėti groti visais gyvenimo instrumentais), svarbu yra žinoti ko pasiklausti. Patikimi žmonės taip pat atrenkami taikant prizmės metodą.
Ir štai sunkiausias dalykas – pripažinti savo klaidas. Kartais per didelis šriftas išnaudoja daugiau rašalo, nei būtų galima ir visiškai nesutaupo vietos. Grįžtame nuo ko pradėjome. Na gal nevisai į pradžią. Mano tobulas vadovas visuomet stengiasi atrasti aukso viduriuką. Ar pastebėjote kiek mažai teksto šiame lape surinkta ir kiek daug tuščiažodžiauta? Matačius mane išmokė. O jei nebūčiau pasakęs, kad dauguma žodžių tušti? Ką tuomet būtumėte manę? O ar prasmingų žodžių aptikote?
Martynas Zaremba Y-17

Dulkių siurblys dulkėtas

Beveik visą laiką skendžiu savo mintyse. Šį savaitgali taip pat labai daug mąsčiau. Ir pagaliau tai prie kažko privedė. Supratau kokią didelę įtaką menininko kūrybai daro pakylimai ir nuosmūkiai, kad niekas negali suteikti daugiau pasitikėjimo savimi kaip aš pats, kad prieš tvarkant su mama namus net dulkių siurblys buvo dulkėtas, kokios visos smulkmenos yra reikšmingos ir NAU-DIN-GOS net jei ir ne pačios maloniausios, kad sugalvojus ką nors naujo privalu tą idėją kaipmat įgyvendinti, nes kitame pasaulio krašte atsiras žmogus, sugalvojęs tą patį ir padaręs pirmiau, kiek aplinkui daug absurdo, kaip viskas žmonių bendravimo ypatumuose yra aišku ir kaip tą aiškumą blokuoja vidinės, patikėti neleidžiančios asmenybes.

Savaitgalis, kurį aprašau blog'e, prasidėjo ketvirtadienį po paskaitų, kadangi penktadienį laukė mažai reikšmingas susitikimas su dėstytoju Gaižausku. Ketvirtadienio vakarą buvau "Skalvijos" kino centre su labai gera kompanija. Žiūrėjome filmą "Kritimas". Ir ką aš jame pamačiau - pavogtą mano idėją! Aš tikrai pirmesnis sugalvojau filmavimu perteikti žmogaus mirksėjimą akimis pakaitomis, tuo vaizdą paslenkant kairiau ar dešiniau. Na, pats filmas visai neblogas, bet "Adomo obuoliai" išmokė daugiau:)

Penktadienis ramus ir darbingas, o šeštadienį aplankiau bendradarbį Emilį. Svečiavausi jo barake drauge su Donatu. Neblogai sutvarkytas edrvus kambarys, daug tuščių alaus skardinių ir nė vienos vienodos. Iš ten ėjome į Bix'us ir klausėmės ANBO pasirodymo. Emka su Donce taškėsi kaip už tėvynę, o aš stebėjau koncertą iš aukšto ir galvojau kaip turėtų judėti filmavimo kamera, jei tai būtų muzikinis klipas. Nemažai prigalvojau :) Beje, ryte, prabusdamas, irgi sugalvojau vieną idėją muzikiniam klipui. Kaip ir reikėtų ją įgyvendinti iki kam nors pavogiant, bet labai jau sudėtinga...

Amber revenge (Gintaro kerštas)

Filmas, kurtas drauge su Ruurd'u ir Einaru Nidoje tarptautinio plenero metu. Iš anksto atsiprašau dėl garso - pirmą kartą montavau video su Sony Vegas'u, laikas spaudė, nespėjau išmokti...(visada prisigalvoju pasiteisinimų)...

Filmo aprašymas žemiau, kad suprastumėte jį savaip.

Untitled from Martynas Zaremba on Vimeo.
Ak taip, dabar jau norite, kad paaiškinčiau ką gi mes norėjome įrodyti šiuo kūriniu. Kadangi nesugalvoju vykusio aprašymo, pateiksiu tokį, kokį parašiau holivudas.lt svetainėje:
Šiame filme rodomas veikėjas kenkiantis gamtai ir pats sau. Kartais keistis jau per vėlu. Jūra išplauna į krantą gamtos riterį - gintarą - kuriuo pagrindinis herojus mėgina atsikratyti, bet galiausiai šis įtraukia jį vidun kaip kokią musę. Ir kitų laukia tas pats.

Legionierius Zaremba įmušė keturis įvarčius fotografų komandai!

Na gerai, Šarūnai, tu teisus, tai tikrai atsidūrė mano blog'e šiandien! Vadimas nugirdo tavo spėjimą ir iškart pacitavo antraštę, kuri ir puošia straipsnį. Kelios minutės šlovės per kūno kultūros paskaitą. Žinote, kai žmogus, kuriam nuolatos sekasi, visada laimi, pergalės tampa beveik nieko vertos palyginus su ramaus būdo jaunuolio akibrokštu.

Buvau susitikęs su Vytu, išsiuntėme reikiamus popierius projektui Prancūzijoje (CMYK). Dar buvau "Skalvijos" adminisrtacijoje, pasirašiau vieną popierėlį ir esu tuo ganėtinai patenkintas :) apsilankykite www.pravda.lt (parefrešinkit kol pamatysit šokančius kazačiokus) ir atspėkite kurį banerį kūriau aš ;D

Kadangi vėl prabilau apie CMYK, papasakosiu, kad dalyvavome 50-ajame kinomėgėjų festivalyje. Ir nieko neilaimėjome. Nei CMYK'as, nei kiti mano darbai, nei Vyto, Meinardo ar Žilvino darbai. Nepaisant šios mažai linksmos naujienos, apdovanojimai, mano nuomone, buvo išdalyti teisingai.

Pastaruoju metu vis daugiau tinginiauju ir daugiau noriu padaryti. Tikiuosi man padės jau anksčiau taikytas metodas. Veiksmingas, bet ilgainiui nustumiamas į šalį. Ant popieriaus lapo susirašiau svarbiausius dalykus, kuriuos turiu nuveikti, daugiausiai smulkmenas. Po truputį jas išbraukdamas tikiuosi jaustis daug nuveikęs ir būti paskatintas judėti toliau. Bet vidinis Zaremba žino, kad tai tik gražūs žodžiai.
Jau galiu išbraukti punktą 'papildyti blog'ą'.


...o man atrodo, kad penkis įmušiau...

Birth. Life. Death.

Kur buvęs kur nebuvęs, žadėtas pažadėtas Tado ir Justės filmas. Va ką reiškia 35mm adapteris, įvaldyti afteriai, kūrybiškumas ir moralinis Zarembos palaikymas (juoakuju). Norite tikėkite, norite ne, bet darbas atliktas per tris dienas. Ir filmuota rugsėjo mėnesį šalčiausiomis dienomis (~10' šilumos daugiausia). Šokiruokitės.

Birth.Life.Death. from Svilas on Vimeo.

Paryžius - Nida

Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Kai man nesiseka nenusimenu, o triumfo akimirką nešokinėju iš džiaugsmo, tad ramiai pranešu: mano ir Vytauto kurtas filmas CMYK iveikė abu atrankos etapus ir atstovaus Lietuvą Prancūzijoje renginyje, pavadinimu "European Forum on Youth and Moving Images".
Su šiuo filmu-klipu jau dalyvavome Panevėžio festivalyje "Aš + miestas = kinas", festivalyje Kaišiadoriuose bei keli festivaliai laukia priešakyje. Dar nieko nelaimėjome.
[2008.09.23 19:40:51] Audrone repere sako: kaip sakant tevynej genijum nebusi:DD
Gal ir nebūsiu, bet į Paryžių skrendam nemokamai ir gyvensim ten už dyką mes (aš su Vytu), o ne kas kitas :)

Neseniai grįžau iš Nidos. Neįdegiau. Dalyvavau tarptautiniame workshop'e su keliais grupiokais ir studentais iš užsienio šalių. Sukūrėme truputėlį filmų... Jei tik Tadas įkels savajį į internetą, būtinai Jum parodysiu. Ir parodysiu savąjį, kurį kūriau drauge su Žemaičiu ir Olandu. Nemanau, kad tai bus tobulas kūrinys, bet vieną kitą geresnį kadrą tikrai pažadu. Gal intrigą sukels Ruurdas gintare? :)


Nidoje atsirado krautuvė, kur už 150lt užstatą mum paskolino du gintarus (filme panaudotas tik vienas), kruių bendra vertė 500lt! Ačiū jiems.

Pasaulis yra sugedęs telefonas. Pagalvokite kodėl.

Ačiū

Elitinis dizainas arba politinės reklamos nedarome

Šį blog'ą daugiau ar mažiau skiriu savo kūrybai, bet pavaryti ant prastos aptarnavimo sferos nepraleidžiu progos.
Neramumai Gruzijoje man neduoda ramybės. Kai visa Europa ir JAV sėdi rankas sudėjusi bijodama prarasti dujas ir naftą, aš nuolatos apie tai galvoju ir man vis atrodo, kad darau per mažai. Vis dėlto būti nugesintas irgi nenoriu. Todėl aš išreiškiu protestą.
Štai vienas iš pavyzdžių: google paieškos sistemoje susiradau įmonę, gaminančią lipdukus automobiliams. Pirmoji nuoroda, kuria ir pasinaudojau - www.elitinisdizainas.lt . Kontaktų skiltyje susiradau skype kontaktą 'elitinisdizainas', skirtą pasiteiravimui. Mūsų pokalbis:

[17:52:22] Martynas sako: laba diena, noriu isreiksti protesta pries ivykius Gruzijoje uzsiklijuodamas didele Gruzijos veliava ant automobilio kapoto. Ar yra galimybe gauti tokia veliava rytoj (14d) ? Kiek man tai kainuotu? Jeigu ne, gal galite patarti kur isigyti tinkamos lipnios pleveles, kad galeciaus pats issipjaustineti kryzelius ir prisiklijuoti?

[17:54:16] Reklamos agentura Elitinis dizainas sako: deja mes politines reklamos nedarome. kreiptis reikia del pleveles i firma Heliopolis

[17:56:57] Martynas sako: aciu

[17:58:03] Martynas sako: ir tai nera politine reklama ;)

[17:59:43] Reklamos agentura Elitinis dizainas sako: Tada atsakyk i klausima: kiek rususijos pilieciu (procentais) gyvena Osetijoje kuri skaitosi Gruzija?

>>>Iškart internete susiradau informacijos šiuo klausimu ir pradėjau rinkti tekstą su galimybe pratęsti diskusiją. Ir nespėjęs paspausti ENTER ištryniau viską, ką buvau parašęs. Pasukau pokalbio užbaigimo link:

[18:03:32] Martynas sako: ne, neatsakinesiu i klausima, juk as teiravausi del veliaveles ;)

[18:04:05] Reklamos agentura Elitinis dizainas sako: Tada nereikia apie politika ir reklama OK? :)

[18:04:23] Martynas sako: as ir nepradedu

[18:04:33] Reklamos agentura Elitinis dizainas sako: OK (handshake)

[18:04:37] Martynas sako: (handshake)

Išvadas darykite patys. Norėjau pakartotinai užduoti klausimą dėl galimybės užsisakyti vėliavą firmos direktoriui elektroniniu paštu, bet... Elitinio dizaino direktorių pavadės baigiasi -erovas ir -akov :) Tad persigalvojau.
Ir supratau štai ką, šviesti visuomenę šiais klausimais turi asmenys, turintys patirties ir pakankamai, t.y. visas žinias diskutuojamu klausimu. O aš nediskutuoju, aš išreiškiu protestą.

CMYK the movie

CMYK baigtas, premjera ivyko, filmas patalpintas internete.
Aprašymas:
CMYK - tai patobulinta spalvų kodavimo rūšis. Šiuo filmu stilingai koduojame dalį egzistuojančių kultūrų. Gausybė atspalvių gauname iš keturių CMYK spalvų, o štai begalę kultūrų iš vieno - žmogaus individualumo

Malonaus žiūrėjimo

CMYK treileris

Gerbiamieji, jau greitai galėsite džiaugtis bendru mano ir mano kolegos, slapyvadžiu _PIERCAS_, darbu.
Šis filmas buvo pradėtas netrukus po to, kai gavome pasiūlymą iš Vaizdų kultūros studijos sudalyvauti konkurse. Nenoriu prikarksėti, tad daugiau informacijos vėlesniuose įrašuose.

Kas skaitote šį blogą, mane daugiau ar mažiau pažįstate. O štai _PIERCAS_ youtube account'as:
http://www.youtube.com/user/PIERCAS

Neišgalvota meilės istorija

Keli kadrai iš mano naujausio filmuko :)

Filmų „Kristaus kančia“ (Gibsonas) ir „Evangelija pagal Matą“ (Pasolinis) palyginimas

Naratyvo dėstytojas suteikė man galimybę per 24-ias valandas atlikti visus rašto darbus, kurių aš neparašiau per pusmetį. Dar nežinau kokio įvertinimo susilaukė šis, Už anksčiau blog'e publikuotą "ufonautą" gavau 9..:) Jei nenuslysiu nuo peilio ašmenų, turečiau ir vėl gauti 9.

Va taip kentėjo Gibsono Kristus:












O taip atrodė Pasolinio "Gangsta Jezus":

















Pradėsiu nuo įdomaus fakto, tuo paskatindamas skaityti mano palyginimą toliau. Holivudas filmus kepte kepa, iš bado nemiršta ir nežada badauti – dideli biudžetai, didelės filmavimo grupės. Tačiau vienoje iš „Kristaus kančios“ scenų gausybė filmavimo procesą stebėjusių profesionalų baloje atsispindinčio mikrofono pastebėti nepajėgė. Nieko čia baisaus, ir aš esu save lango atspindy nusifilmavęs ir dar montavęs bei nepastebėjęs. Bet tuometinės autentikos įspūdį tokios smulkmenos šiek tiek apkartina.
Abu biblijiniais motyvais statyti filmai skiriasi kaip diena ir naktis. Jau pirmuose kadruose Pasolinio filme pasigedau spalvų, bet netrukus supratau – juk Kristaus laikais nebuvo spalvotų kamerų! Nors Andreas Eschbach knyga „Skaitmeninis Jėzus“ teigia, kad buvo. Toliau dėmesį traukė aktoriai. Pasolinio draugams vaidinti sekėsi neprasčiau už Gibsono profesionalus, kurie neabejotinai taip pat yra jo kolegos. Gal kiek neįprasta matyti Kristų gangsterio kūne, bet toks jau tas itališkas stilius, Katedros aikštėje žiemą galime aplankyti prakartėlę, kurioje - iš Italijos vežti personažai, tarp kurių ir kūdikėlis Jėzus, primenantis draugišką beždžionėlę (pastarasis sakinys apie Pasolini).
Skiriasi veiksmas: „Kristaus kančioje“ Jėzus naktį suimamas ir ryte nukryžiuojamas, o „Evangelijoje pagal Matą“ Jėzus vaizduojamas nuo gimimo.
20 a. smurtas ekranuose nebuvo priimtinas, tą matome filme „Evangelija pagal Matą“. Net nukryžiavimo scena yra nepaprastai estetiška. Filme gausu pamokymų, skausmas daugiau dvasinis nei fizinis. „Kristaus kančia“ yra gana naujas filmas. Taigi šiame amžiuje kraujas turi piltis iš ekranų ir išplauti žiūrovus iš kino salės. Kraujui plūsti padeda ir Holivudinis įgarsinimas - dolby stereo ir tokie garsiniai triukai kaip smūgių garsinimas. Tokius garsus girdi mušamas žmogus, todėl per daug į filmą įsijautusiam žiūrovui gali pasirodyti, kad muša jį. Pasolinis pagailėjo ne tik veiksmo, bet ir garso. Na taip, netradicinis muzikinių takelių pasirinkimas pasiteisino ir yra sveikintinas, bet tylos pauzių per daug. Nenuostabu, kad Estijoje „Evangelija pagal Matą“ buvo išrinktas geriausiu 20-ojo amžiaus veiksmo trileriu.

Martynas Zaremba Y-17

Kraustomes i nauja blog'a

Persikeliame i google blog'ą, nes blogas.lt rimtai atsibodo.
Ateityje tikiuosi perkelti senuosius straipsnius, o dabar pristatau Jums projektą "Kino atostogos 4". Daugiau sužinosite apsilankę svetainėje www.vkstudija.lt arba peržiūrėję mano naujausiai suanimuotą užsklandėlę. Dalis užrašų neįskaitomi, bet Skalvijos kino teatre atrodo puikiai:)