Kalėdinis sveikinimas

Tai mano mėgstamiausias Kalėdinis žaisliukas. Jam jau daug metų. Jis simbolizuoja mano amžiną tikėjimą savimi ir man brangiais žmonėmis. Ir nebėda jei jis suduš - yra dar vienas. Ir nebėda jei visiškai nusišnekėjau, laimingų švenčių:)

Pamišęs fotografas nupyškino galybę žmonių ir nusipyškino pats

Nemėgstu ilgų pavadinimų, bet kartais vieno žodžio negana. Pristatau savo bičiulį Tomą ir dalinuosi kasdieniais įspūdžiais.

Prie Kolegų sąrašo blog'o dešinėje prisijungė mano bičiulis Tomas Banišauskas su kuriuo kadaise kūrėme filmą "Benzo vagis". Vyrukas, mėgstantis veikti ką nors kūrybiško www.tombunny.com . O aš vyrukas, mėgstantis neprašytas už dyką draugus reklamuoti :) Na gerai, aš paprasčiausiai didžiuojuosi savo draugais. Ir jis turi gerų nuotraukų, galinčių papildyti mano blog'ą kai pritrūkstu iliustracijų (pavyzdžiui praitame įraše). Šita vadinasi angliškai "Photoshoot yourself". Žodžių žaismas, reiškiantis "nusipyškink save"

Truputis kasdienybės:
Šiandien nudžiugau kai mane pasiekė žinia iš Vilniaus. Kad prisnigo! O vakar žiūrėjau reportažą Delfyje apie modernią eglutę Rotušės aikštėje - nekantrauju pamatyti. Kvepia Kalėdom. Hasseltas irgi labai pasipuošęs ir beveik ne popsiškai. Sniego neturim, saulė akina, bet speigas jau traukia raudonį į skruostų paviršių.

Šiandien užėjo įkvėpimas ir prirašiau du "Wordinius" lapus su savo patarimais šia tema: "Kaip išgyventi Erasmus ir išlikti žmogumi". Anglų kalba. Dabar galvoju kur būtų galima pritaikyti. Gal prieš išvykdamas nusiųsiu savo koordinatoriui, kad ateities kartom duotų paskaityti, bet šis tekstas jam gali pasirodyti nepatogus... O gal paimsiu ir įmesiu į blog'ą:)

Priežasčių top 5

Šiame įraše pateikiu priežasčių Top 5 kodėl šis savaitgalis man buvo ypatingas:

Pirmoji yra ta, kad kažkas atvažiavo manęs aplankyti. Tiesiai iš Kembridžo traukiniu atdardėjo Gedas. Traukiniu ir išdardėjo.
Antroji yra ta, kad sutikome naujuosius metus. Tikrai taip! Kadangi šis savaitgalis yra paskutinis mum, Erasmusam, šiais metais (trečioji priežastis), Ispanai surengė naujųjų metų vakarėlį. Vargeli kas dėjos. Gal trisdešimt Ispanų ir keli kitašaliai. Ketvirtadienį, po vienuoliktos valandos vakaro susirinko Centre prie garsiosios bloge aprašytosios Katedros. Viskas tęsėsi iki kokios pirmos ar gal net antros valandos nakties, Ispanai valgė vynuoges, šaudė šampaną, dainavo, plojo įvairiausius ritmus ir šoko, triukšmas buvo neapsakomas (kai virtuvėj penki Ispanai sėdi jau sunku išbūti). Aš tai laukiau kada atvažiuos policijos furgonėliai ir visus gražiai supakuos. Ir nieko. Neatvažiavo, patys visi išsivaikščiojo po klubus, pubus ir barus. Visgi atmosfera buvo neapsakoma, nebijo Ispanai šalčio, jie patys dega savo temperamentu ir teigiamom emocijom.
Penktadienis buvo labai ramus, bet šeštadienį (ketvirtoji) paskutinysis šių metų vakarėlis Barake. Tai Ispanai vėl dainavo ir šįkart ant biliardo stalo šoko! Dar Lenkus įkalbėjau "hey sokoly" užtraukti (aš jiem padėjau šūkaut "hey-hey" dalį) .Ispanam labai patiko. Prašė ir Lietuviškų dainų, bet...
Penktoji. Sekmadienį pražioplinau parduotuvę, kuri užsidaro gana anksti ir išalkau. Ką daryt tokiu atveju... Mate'as iš Vengrijos sakėsi turįs kalną konservuotų produktų ir nesidrovėčiau užsukti pasivaišinti. O štai Rusaitės Maša su Daša sako "paidiom pakušaem". Nu gerai, galvoju, bet kad mes tik bulvių teturim... Nė velnio! Pagamino gardžiausios žuvies file su bulvėmis ir sūrio padažu! Primaitino kaip priklauso :) Pasirodo man vis dar sekasi.
Tik va suabejojau "H&M" drabužių parduotuvės gaminių kokybe, kadangi prieš mėnesį pirktas megztinis ėmė ir išsiardė horizontaliai per nugarą ir išsižiojo! Plonas, bet labai šiltas, parsivešiu, užsisiųsiu ir namie nešiosiu:)

Dviem dienom aukštyn kojom

Šiame įraše pasakoju apie smagią kelionę į Briuselį. Tikiuosi beskaitydami pasijusite ten buvę net nebuvę, buvę - sugrįžę, esantys - esantys dar labiau!

Penktadienį prieš eidamas miegoti susiruošiau planą chuliganą - ryte kelsiuos aštuntą ir skambinu Gintarei ar nenorėtų pavedžioti po Briuselį.
Pramiegu.
Bet 11 ryto pažadina gauta žinutė. Iš Gintarės! Ragina atvažiuoti ir dar vakarėlį su vyresniais, bet labai įdomiais žmonėm pažada. (dauguma jų - stažuotojai ES institucijose)
Šoku kaip kulka, nes šaltas dušas atrodo kaip vasaros lietus, viens du (valanda, dvi...) aš jau pasiruošęs.
Traukinys atvažiavo ne iš karto, tad nusipirkau iš Indės sausainių paskanauti. Traukiny pradariau - sulipę į vieną gumulą (pasenę) - pradžia ne kokia.
Bet kaip gera važiuoti traukiniu po visų tų mėnesių besikratančiuose autobusuose... Sėdižiu sau su kažkokiais keistuoliais traukiny:
bet už tai labai komfortabilu, vietos kojom iki soties, paltui su taše irgi. Netrukus paaiškėja kodėl gi man taip patinka tame traukinyje! Atėjusi kontrolierė paaiškina, kad mano bilietas antros klasės keleiviams, o aš esu pirmoje. Ups :)
autorius leidžia sau nuklysti į apmąstymą: Kontrolieriai, paštininkai, autobusų vairuotojai - visi tokie pasitempę, paslaugūs, toks įspūdis, kad kiekvienas iš jų dirba savo svajonių darbą! O bulvyčių "Fri" pardavėjai? Dirba sau laimingi, padažą drebia, išsinešimui pakuoja, šypsosi, atrodo kiekvienas klientas tai šventė. Štai Indas, 'načnyko' savininkas, rimtas vyras. Kaip povas sėdi, bet ir atrodo kaip pilies valdovas, tik pilis iš alaus skardinių ir šokoladukų plytų. Už tai Koletė nepatenkinta savo darbu nuolat bumba. Hm. Gal ir Lietuvoj dažnesnis darbas svajonių darbu vadinamas būtų jei daugiau pinigų mokėtų.
Į vagoną įlipo keturios damos, atsisėdo gerokai tolėliau. Ir viena nosį suraukus kažką kitom Lietuvikai "...man nesvarbu, man visai nesvarbu!..". Po to aš turėjau išlipt anksčiau nei jos, tai praeidamas "skanaus" pasakiau tai sulaukiau keturių džiugių Ačiū :)
Stoty iš minios žmonių Martynu mane šaukė Gintarė. Su ja susipažinau vos atvykęs į Belgiją, ji paklausė ar žinau kur pirkti bilietus traukiniui ir tada, prieš daugiau nei tris mėnesius, pavažiavome kartu vieną stotelę. Tiek nedaug reikia puikiais draugais patapti :)
Pirmas dalykas, kurį pamačiau - milžinišką paradą su tikrais milžinais!
Prasiėjom centre per Kalėdų mugę. Radau dovaną savo sunėnui. Anksčiau laiko nesakysiu kokią:) Mėginau Prancūziškai nusiderėti, bet šįkart neišdegė.
Kadangi vakare turėjome eiti į rimtą šventę, nulėkiau į H&M parduotuvę, kuri yra mano mėgstamiausia ir kurios Lietuvoje nėra, nusipirkau staigiai marškinius ir kojines be skylutės. Ir visa laimė, kad Lietuvoje tos parduotuvės nėra, nes rūbai fantastiški, nebrangūs, sakyčiau kokybiški, visi tik ten pirkų ir vaikščiotų kaip klonai.
Metas valgyti. Gardžiavausi skaniausiomis Prancūziškomis bulvytėmis visame Briuselyje. Skanumėlis :) Dar tokį milžinišką sumuštinį valgiau, ausys linko.
Pasivaikščioję nulėkėm į Gintarės apartamentus, pasidėjau daiktus, pasipuošiau ir pirmyn.
Važiavom metro ir tramvajum. Ir niekur nereikia talonėlių mušti ir kontrolė ten tikra retenybė! Na bauda būtų 85 eurai, bet aš turiu nuolatinį pagerintą.
Suradom vakarėlį. Nė vieno pažįstamo, gražus erdvus butas, kaip kotedžas - per du aukštus, antrame gyvenamieji kambariai, o apačioje miiilžiniška svetainė su aukštomis lubomis. Publika susirinko iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Graikijos, Vokietijos, Škotijos, Bulgarijos, Turkijos ir t.t. Visi turėjo atsinešti kažką nacionalinio ar vietoje pagaminti. Iš Lietuviškų man labiausiai patiko sausainiai "Gaidelis" o iš užsienietiškų didžiausią įspūdį paliko Prancūziškos sraigės. Pirmą kartą ragavau. Ne taip jau baisu, tik sraigės gaila. Ką gali žinot, gal iš tikro Lietuviška, mūsiškės kokybiškos!
Viena panelė buvo neapsakomai panaši į mano mėgstamiausios grupės "The Do" vokalistę. Ne ne, nesidžiaukite, tai nebuvo ji. Bet parodžiau jai ką ji man primena, taip pat tapo "The Do" fane.
Vakarėlis baigėsi nei per anksti, nei per vėlai. Advokatas iš Bulgarijos net į apartamentus parvežė.
Kitą dieną pramiegojau iki pirmos dienos. Pasimėgavau velniškai gardžiais pusryčiais
ir sėdėjom po stoglangiu ir prapliurpėm kiaurą popietę kai lauke pliaupė lietus.
Debesim pradžiuvus ėjome į centrą. Parodė man Briuselio berniuką. Tik Kalėdų seneliu buvo aprengtas tai neįdomu.
Po to ragavom Belgiškus vaflius su karameliniu glajumi, braškėmis, bananais ir šokoladu!
Vėlyvas vakaras artinosi nepastebimai, tad nuėjome į stotį ir tik tik pražioplinom traukinį. Bet jis vėlavo! Taigi po minutės atvažiavo ir jau dardėjau Hasselto link.
autorius vėl pasineria į apmąstymus: 100% pailsėjau, prasiblaškiau, visokiausių temų priplepėjau (LIETUVIŠKAI!). Kiti erasmusai važiavo į vakarėlį Leuven'e ir kaip jau supratau, pasirinkdamas Briuselį ne tik nieko nepraradau, bet galima sakyti išlošiau visą aukso puodą. Ei, tą vakarą tik 10 dienų buvo belikę iki kelionės į Lietuvą Kalėdoms. Greitai.
Mano apmąstymus pertraukė kontrolierius, vėl gavau pasiūlymą pereiti į kitą vagoną :)
O pirmadienį buvau visas atsigavęs, idėjų kupinas, o dar ir toliau Lietuviškai bešnekantis, nes pietavau su vietiniu Lietuviu, išeivių sūnumi. Manau žodį Lietuva jo dėka pasaulis dar palinksniuos :)

Kartofelius

Užvežė ant rašymo. Mokslo šlipsas nebesmaugia, dar tegu tinginio varlytė laisvesne patampa. Šian buvo pirmoji "Integrated Business communication" paskaita. Vos pamačiau dėstytoją - iš karto viskas tapo aišku. Ką sako vien titulai prieš vardą ir pavardę - profesorė, daktarė, o dar ir filosofė! Moteris. Amžiuj, bet ne stambume. Pasitempus kaip styga. Nu ir kažkassss netaip. Nu žiūriu žiūriu aš į ją ir kažkas ne taip. Šneka ji dalykus kaip ir naudingus, tik labai sausai. Ai, teisa, Vokietė. Tai akivaizdus bruožas - atsiskaitymam jokio kūrybiškumo, tik sėdėk bibliotekoj ir rašyk raštus iš knygų. Iš interneto nedaugiau 50 procentų. Jokios baigiamosios prezentacijos - rašto darbai (įtariu už paveiksliukus mažina pažymį) ir egzaminas raštu. Iš esmės dalykas įdomus ir naudingas, bet Lietuvoj kmabary turiu kelias knygas ant lentynos apie tai. Aš jas net perskaičiau, nes labai įdomios. Viskas gardžiai sukramtyta, o ne pirmą kartą regimais žodžiais aprašyta ir neišnarpliojamom schemom apipavidalinta. Ačiū, bet mano meniška siela nori linksmiau laiką leisti. Įtariu, kad šio modulio atsisakysiu. Prisirinkau jau pakankamai kreditų, neapkrausiu galvos nebūtinais dalykais ir toliau mokysius tai, kas priklauso.

Ou jė barake kas dedas. Pravirkdžiau senmergę. Ir kaip jaustis? Nu bet kad nekalba su manim atvirai. Ir nevirkdžiau iš tikro, pati apsibliovė. Va kas būna kai iš visų jėtų susikaupęs gaudai gaudai ir prigauni melagį. O šian vakare pašnekėjau su "geruoju" vyruku budėtoju ir jis viską man paaiškino. Ir išaiškėjo, kad ta Koletė (toji, kuri mano eurus apverkė) primelavo man ir visiem studentam dar daugiau nei galvojau ir turi moteriškė už ką raudonuoti. Dabar aš visas ramus.
Sutaisė mano dviratį! Kainavo vieną eurą, nes teko keisti vieną stipiną. Taigi dabar mano dviratis vikrus kaip viesulas, manevringas kaip šikšnosparnis ir tvarkingas kaip Einaro kambarys! Iki normalios parduotuvės tolokai, taigi mynėm iki jos eilinį kartą. Pirkom bulvių, bet neturėjom maišo. Tai ką daryt? Prirakinom dviem spynom! Žinokit nuo parduotuvės iki barako važiavom - nė viena nedingo.Ir mano filmas nutekėjo... Vietinė televizija pamatė ir ėmė naudoti didelį balioną mieste kaip reklamą!

Dar ne premjera

Minėjau, kad žadu pristatyti savo naują darbą, video apie balioną. Dėja. Įkėliau į feisbuką, parodžiau draugams ir nedraugams. Chebrai daugiau ar mažiau patinka, tik vis balionas užkliūva, liaudis nori realistiškesnio. Ir aš manau, kad reikia realistiškesnio. Nes dabar iš konteksto iššoka, bet ir ne per daug tikroviško, nes balionas naudojamas tik kaip simbolis. Tarp kitko jei kas norėtų man su tuo balionu padėti ir į titrus bei mano blog'ą save įsirašyti - mielai prašom. Visgi nesusilaikau ir pateikiu kelis kadrus. Duodame vaizdų iš naktinio Hasselto, apie ketvirtą nakties miestas visiškai tusčias:O čia Bartekas taip atrodo nemiegojęs parą. Šaunuolis, grįžo iš vakarėlio septintą ryto ir prikėlė eit filmuot, nes iš vakaro tarėmės, būčiau pramiegojęs!Garsioji miesto panorama iš Hasselto Katedros varpinės. Ir dar garsesnis visų nemėgstas nepakankamai tikroviškas balionasKodėl gerai gyventi bendrabutyje Belgijoje? O gi todėl, kad turi visokio plauko aktorių! Tiesa šios scenos nepavyko išpildyti kaip buvo sugalvota, mat trūksta patirties dirbant su neprofesionaliais aktoriais. Taigi karpiau karpiau kol pasiliko vos kelios akimirkos. Šiuo paveikslėliu noriu parodyti, kad filmas yra tikrai tarptautinis!Šai čia Vlado godžiai siurbčioja kavą kuri ir sudarė visą filmo biudžetą - 2,2Euro. Ir jis kavos nemėgsta! Bet toks sumanymas, vardan meno tenka paragauti :)
Dar viena bėda - vienas studentas iš barako, matęs filmą, klausia: Martynai, labai gražu, bet apie ką? Taigi apie ką šis filmas papasakosiu pristatymui skirtame įraše. Ačiū už dėmesį

Atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje

Filmavau filmą paskaitom. Ir labai reikėjo miesto panoramą nusiflmuoti. Tik kad visi pastatai čia tokie žemi... Yra tik du ponaujai pastatai (Hasselto mastu tikri dangoraižiai) ir trys bažnyčių bokštai. Sėdau ant dviračio, važiavau prie vieno - nieko neradau, prie kito - neįmanoma pakliūti, galų galiausiai susiradau bažnyčios, tiksliau Katedros, į kurios bokštą labiausiai ir norėjau papulti, kunigą. Bet bokštas savivaldybės, klebonas rakto neturi. Nuvariau į savivaldybę, nukreipė į turizmo informaciją, ten nukreipė į Hasselto muziejų. Ten supažindino su Nikias, susitarėm penktadienį 11 valandą kilt į bokštą. Atėjus penktadieniui taip ir padarėme. Taigi viskas priešingai nei mano bendrabučio reikaluose vyko nepaprastai sklandžiai. Ką jau kalbėti apie tai, kad ten pakliūti galima tik su išankstine rezervacija sudarius 15-os žmonių grupę ekskursijai... Dar tas vyrukas aprodė visus bokšto vidurius, medines konstrukcijas, laikančias varpus, kurių svoris iki 9 tonų ir t.t. Taigi nufilmavau miesto panoramą. Kai jau turėjau tinkamų kadrų, išsitruakiau fotiką ir taip pat nufotkinau panoramą (paspauskite ant paveikslėlio norėdami matyti didesnį vaizdą)

Taigi kaip jau laikas būtų lipti žemyn, bet sutikau kažkokį vyruką, o, sakau, jūs turbūt prižiūrite varpus, sako taip, dar ir groju sako. Nu ir pasisekė. Taigi jis netrukus turėjo groti. Leido nufilmuoti, taip pat noriai dalinosi žiniomis apie šį instrumentą, kantriai atsakinėjo į kiekvieną klausimą ir grojo grojo grojo. Dar Bartekas, kurį pasiėmiau į kompaniją, pianiną išmanantis, protingai galva linksėjo ir rodomas natas pažinojo. Štai trupmas reportažiukas:

O būtume ėję ten kokią dešimtą valandą ar jau antrą, nebūtume sutikę stebūklingo muzikanto. Bet sutikome ir dar kontaktais apsikeitėme :) A maža kas.

Share

It's a tough work to make other people work

Neatsakau už straipsnio struktūrą. Mintys labai padrikos, bus matyt kaip seksis jas dėstyti.

Lūžta piršai kaip negaliu rašyt. Bet galvoj tiek pilna norisi išsirėkt. Tik kad aš nerėkiu.
Užknisa nesveikai barako bardakas. Taip taip, žinau, kad palyginus su lietuviškais barakais čia tikras rojus, nu bet common! Gali džiaugtis, kad kažkam yra blogiau arba gali stengtis, kad būtų dar geriau! Brangiausias barakas mieste, o tooookios nesąmonės, nu kad baisu. Geriausias bajeris tai užrašas tūlike ant kiekvienų durų "prašome netriukšmauti po 23 valandos":D
Koks užrašas pasitinka praveriant centrines duris? "Move your bikes!!!" (neždinkit dviračius). Yra pritaikyta vieta priešais pastatą dviračiam. Chebra juos taip palieka - užrakina galinį ratą ir pastato. Tai porą kartų visi dviračiai buvo dingę - administracija paryčiais sunešioja visus dviračius ~80 metrų už pastato! Tai šįryt apsimiegojęs išeinu į lauką - nė vieno dviračio! Tik mano! Nes aš tai prirakinau prie dviračių laikiklio! Raaagas!
Dingo radija iš virtuvės. Niekas nežino kur. Netikėtai sutikau bosų bosą - pasakiau, sako gerai, pasakysiu Koletei (pagrindinė boba). Vakare sutikau gerąjį vyruką, sakau dingo radijas, sako keista, sako pasakysiu Koletei. Kitą dieną sutinku Koletę, klausiu mandagiai kur radija, ta kad pradės knist protą (visada į vatą vynioja, meluoja, miglą į akis pučia). Na na na, kad šneka, o aš ausis ištempęs klausau analizuoju, narplioju jos tą nesamonių voratinklį. Galų gale sako "gerai gerai, aš pašnekėsiu". Sakau "su kuo?" Sako "aš pašnekėsiu...". Sakau gerai, bet su kuo? Kad išpūs akis!! "Diiiink iš čia, gana, kad nematyčiau, eik iš čia! Ar jau gali eiti??? Viskas, EIK!". Nu gerai, ponia Leikaite nr.2, sakau "ačiū ir iki".
O virtuvė, ar žinot, kad ją 11 savaičių įrenginėjo?? Šita savaitė pirmoji kaip galime ja naudotis. Nauji šaldytuvai. Trim žmonėm vienas. Dydis kaip... Nu dviejų žmonių maistą šiaip netaip sutalpinom, gerai, kad dabar šalta, galima dalį ir ant palangės laikyti. O šaldiklis toks "didelis", kad telpa abu mano kumščiai! Apie šaldytą picą galima pamiršti, atėjo metas maitintis sveikai.
Išjungė koridoriuj naktines lempas palei žemę. Studentai vietinės šviesos lipdami laiptais ir nejungdavo, viskas ir tiap puikiai matėsi, dabar tamsu aklinai. Vienas mačiau jau su kaklo įtvaru vaikšto. Nu tikėkimės ne dėl to. O studentai tarpusavy kad diskutuoja, kad dėjuoja kaip viskas blogai, ajajai, o kai galima eit ir šnekėt su valdžia tai aš vienas tik, kiti tyli į kelnes prisikrovę. Tai ką aš vienas galiu padaryt? Nu bet galiu, jei sugebėjau "stalo futbolą pralaimėdamas 1:9 laimėt 10:9" - čia perkeltinė prasmė apie beveik neįmanomą, susiję su mano triumfu Multimediamanagement paskaitoje - tai galiu ir šitai.
Nemažai papyliau tai paslieku kitiem įrašam rezervo. Galėčiau dabar turbūt kasdien pilt ir po daugiau dar. Dar va pridedu video kas nematė paskaitom darytą

Dar va prisiminiau. Gi pas mus virtuvę užrakina 11:30. Raulis toks nuėjo į administraciją, sako "tai ką man dabar daryti, jei aš naktį noriu valgyti?" (beje Ispanų tokie mitybos įpročiai), sako "išsinuomok apartamentus senamiestyje". Nu maladec chebra, spėju ten vaikų nė vienas neturi. Nes babkes lupa ir mūsų poreikių mažiausiai žiūri. Nu gaaal kas galvojat, kad aš čia neteisus, bet aptikėkit manim aš ir juos suprast bandau, ir kitus studentus, ir pats save ir puikiai suprantu kiekvieną. O dar nuotraukų įkrausiu ta proga iš to paties "Multimedia management'o", mūsų grupelė
Sekit mano blogą, nes dabar laiko atsirado, ruošiuosi pristatyti video kaip vienas vyrukas miestelio Katedros bokšte vaprais grajina (netikėtai teko su juo susidurti, jei būsit kada Hasselt'e ir girdėsit varpų muziką skambant po 12-os iki 2-os valandos dienos, žinokitės - čia mano kaliega).
Ir dar kitam įrašui kažkuriam vieną video darytą Nataryvo (istorijos, siužeto) paskaitai. Toks man bent jau visai patinka, lyriškas darbelis.
Ei! Ir kas dar nežino - aš - dėdė!
Tik nesakykit, kad blogai susiskaitė

Urban game @ Maastricht

Turiu miegoti, nes ateinančią dieną anksti keltis, važiuosiu į Amsterdamą. Bet atsiguliau, guliu guliu minutę, antrą minutę, bet kaip neužmiegu taip ir neužmiegu... Taigi esu numatęs vieną temą, kuria norėčiau pasidalinti, naudojuosi proga:
Šiuo metu nesimokinu kurti video, bet kas savaitę reikia sukalti po video reportažiuką, mat dėstytojai pasisakė tingintys skaityti mūsų rašliavas. Neseniai įkūriau mūsų grupelės aplinką YouTube, todėl pristatau du video. Štai pirmasis labiau iš studentiško gyvenimo. Pasiklausinėjau chebros savo bendrabutyje ką jie žino apie finansinį raštingumą bei kitų klausimų:

O čia jau kai žaidėm Maastrichte tą jau patį Urban Game'ą, pasiėmiau į miestą filmavimo kamerą ir naktį prieš paskaitą prisėdau montuoti. Dariau viską savo nuožiūra, o paskui grupiokai pareiškė, kad mes ten visgi laimėjom, o ne pralaimėjom...

Va dar kokią nuotrauką gražią mestelsiu, tik trūksta mūsų komandos lyderės Lizos, o taip tai čia visi:

Share

Status report 2

Friday is for creativity. Vis dažniau galvoju "frazes" angliškai... Pastaruoju metu išvis nedaug ką tesugalvoju, bet jau atsigaunu.
Gyvenimas čia visai neblogas. Man ir toliau patinka miestas, kuriame gyvenu. Tai Hasseltas. O dar man labai patinka Maastrichtas, ten išeini į gatvę ir matai visišką harmoniją! Žmonės laimingi, miestas sutvarkytas gražiausiai, o kai laukiu triskart per savaitę autobuso, matau transporto žiedą kuriuo nuolatos važiuoja daugybė automobilių, dviračių ir motorolerių vienu metu. Esu laimingas žmogus ir laiko neskaičiuoju, taigi žiūriu į tą žmonių ir jų transporto priemonių įvairovę ir nieko daugiau man tuo metu nereikia. Dešimt minučių, pusvalandį...
Pagaliau ir pas mus atėjo ruduo. Dviračių takai geltonuoja nuo krentančių lapų, atvėso, tačiau pradėjo šildyti ir mažam kambarėly didelis radiatorius daro savo.
Pripratau važiuoti. Valanda pirmyn ir valanda atgal turint apie ką galvoti nebeprailgsta ir netgi tampa savotišku malonumu. Vieną rytą, kai Vilniuje snigo, pakeliui į paskaitas Maastrichte aušo gražiausias rytas. Gražūs vaizdai taip pat palengvina kelionę - pievose ganosi karvės iš "Milka" šokolado reklamos, o privačių namų kiemus puošia įvairiausių formų augalų skulptūros. Na ne "Arkos" iš surūdijusių vamzdžių kaip Neries krantinėj, bet tai koks burbulas ar kvadratas. Kadangi tyngiu tampytis daug daiktų, į paskaitas fotiko ir kameros neimu, tik sąsiuvinį, laptopą ir telefoną. Telefonu ir nutraukiau šią nuotrauką

Belgija1

Kad jau sėdžiu čia trečia diena be interneto... Jaučiuosi toks... Švarus iš vidaus! Tik gyvas bendravimas su pirmą kartą matomais žmonėmis! Ir visi jie man malonūs, be to, esu svetimšalis. Bet niekas nepagalvoja, kad esu ateivis iki imu šnekėti angliškai. Tiesa, greitai prabilsiu ir olandiškai. Jau turiu 12-os svarbiausių žodžių bei išsireiškimų žodinėlį. Bet ir kiti po truputį mokosi lietuvių. Štai viena mergina iš mano aukšto sakėsi dirbanti kavinėje su lietuviu ir paprašė, kad išmokyčiau paragintį jį gimtąja kalba. Taigi užrašiau jai ant lapelio „judink subinę, lietuvi“.
Atvykau netikėtai sėkmingai ir labai greitai. Pirmą kartą skridau lėktuvu kurį pilotavo moteris. Dar niekada nusileidimas nebuvo toks švelnus. O ir traukiniai, kuriais nusigavau iki savo miesto Hasselt‘o riedėjo tyliai ir tolygiai. Persėdau į kitą traukinį ir bendravimas su lietuviais baigėsi. Nuo šiol tik angliškai. Iš stoties mane pasiėmė Jan‘as, kuris siuntė man labai oficialius informacinius laiškus, tad ir aš stengiausi atsakyti jam tokiomis pačiomis manieromis, tačiau kai jį sutikau – maniau nugriūsiu. Jis, suprantate, na jis yra... pooookštininkas! Bajeruoja ir bajeruoja. Mėgsta išdurinėti naivius atvykėlius, ko gero. Suskelia bajerį ir laukia reakcijos kepminiuko veidu.
Gyvenu gražiame mieste. Ir centras netoli. Ir centras nedidelis. Bet jis yra centras iš tikrųjų, kadangi jį supa žiedo formos kelias, kuris neleidžia pasiklysti. Centre beveik nėra automobilių. Centre beveik nėra šiukšliadėžių, tačiau nepamatysite nė vienos šiukšlės numerstos ant šaligatvio. Žmonės čia labai tvarkingi ir rūpinasi švara patys.
Aš čia jaučiuosi gerai. Tik brangu, bet aš pardaviau motorolerį, dabar galiu nusipirkti ką panorėjęs.

Geriausia motorolerio reklama

Šiais laikais, kai pasiūla gausiai viršyja paklausą, nutariau imtis išskirtinių priemonių ir sukūriau viralą (reklamą) apie savo motorolerį. Kontaktiniai duomenys: +37062157268 / zamartis@gmail.com

Prieš pradėdamas pasakoti apie reklamos gamybą norėčiau išskirtinai padėkoti savo puikiam draugui Antanui Kaušylui už pagalbą bei jo gražiai šeimynai už vaišes. Važiavau į buvusį darbą, kur atlikinėjau praktiką, į Starworks, pasiskolinti mikrofono, kuris prisikabintų man prie marškinių. Lipnia juosta privyniojau filmavimo kamerą prie posūkio lemputės, o grįždamas - aplink sėdynę. Po to prilipdžiau prie Antano mamos mašinos bagažinės - vėlgi važiavau ir filmavausi. Dar fotografavome po kadrą. Ir galų galiausiai sekmadienį radome mustangą Vilniaus senamiestyje. Sumontavau ir vualia :)

Share

Muffins

Tiesiog negaliu neparodyti. Man taiiip patinka šita nuotrauka, ne tas žodis. Gera draugė Eglė iškepė seniai žadėtų keksiukų. Na o padėkojau ne tik aš, bet ir jie:

Domino, bet ne sausainiai

2009m. rugpjūčio 13d.

Rašau įrašą tiesiai iš Amerikos. Taip, teisingai, viešiu Amerikoj, nuvykau ten anksčiau nei buvau suplanavęs. Išvis ekspromtu. Vaikštau su Einaru, jam kažkas paskambino, pakalbėjo, ragelį padėjęs sako: "varom į Ameriką!". Nu gerai, varom tai varom. Esu čia nuo vakar ir tikrai nėra blogai. Lyja, tačiau pro debesų plyšius skverbiasi saulė.
Atskleisiu kortas: nuvažiavau pas grupioką į Skuodą. Į svečius, kvietė atvažiuoti (šešių valandų kelionė autobusu tikrai neprailgo)
Namuose pasitiko labai gerai nusiteikusi šeimyna, pamaitino išalkusį ir pagirdė ištroškusį Zarembą. Po to nuvažiavom į Ameriką. Kaimelį Lietuvoje. Dar Einaras draugų pasikvietė. Atsikėliau anksčiau už visus, kad galėčiau parašyti blog'ą.
Naktį stebėjome meteoritų lietų. Buvo silpnai debesuota, bet silpnai ir lietinga žvaigždių. ~1 meteoritas per minutę. Gražu, bet reikia turėti kantrybės.
Minties šuolis: man patinka titnagai. Tai tokie įtin tvirti ir išskirtinos išvaizdos akmenys. Jų randama ir Lietuvoje. Randama jų nemažai, kai viešėjau Dzūkijoje ten išvis kas antras akmuo titnagas, o štai brolis pasakojo, kad jeigu Danijoje išgrįstas takelis prie jūros tai 80% takelio sudaro titnagai. Neblogai, mat radęs titnagą visada parsinešu namo. Nebent jų yra daugiau nei gali tilpti į kišenes. Sužinojęs mano pomėgį geriausio naujo giminaičio Audriaus tėtis Augis (nagi, nieko painaus) perdavė man savo rastą titnagą. Pionierių stovykloje pasakojo: "juodas su baltais taškais, galėsiu atiduot". Gražus akmuo, man gražus, bet nėra toks, kokį įsivaizdavau, tačiau Augio pasakojimas man pakišo mintį, kad juodas su baltais taškais kas? - domino. Ta proga susistačiau kambary domino, pasidėjau titnagą ir nufotografavau.
Jeigu kas nors turite kokį įdomesnį, bet mažai reikalingą titnagą, nesidrovėkite, aš priimsiu ;)

Savaitgalis su grikiu

2009 m. rugpjūčio 8 d.

Sėdžiu šešėlyje ant minkštutėlio fotelio, šalia pirties po beržu. Prieš akis matau ežerą ir vieną kitą užmestą dugninę meškerę. Kairiau deginasi mano naujas geriausias giminaitis Audrius, o mažasis broliukas Tomas lavina meškeriojimo įgūdžius. Kitaip sakant esu pionierių stovykloje. Taip vadinasi viena jau tradicine tapusi išvyka apie kurią galėčiau pasakoti iki pažaliavimo. Paminėsiu tik svarbiausius aspektus: sužinojau, kad mano Tėvukas žaidžia grikį geriau už mane! Tarp kitko – nusipirkau naują grikį! Radau vieną vietą kur parduoda šią jau deficitine tapusią prekę. Akropolyje yra tokia vos ne kūdikių prekių parduotuvė „Čipolinas“. O jokie Instinktai, Havajai ar kitos ekstremalios parduotuvės tokių nebeturi ir nežada užsakinėti.

Vieną vakarą eksperimentavome su išlaikymu. Pateikiu keletą variantų. Galima būtų ir daugiau, bet prožektorius nusėdo... Fantazija po ilgos dienos taipogi.

Vasara tiptopais eina į pabaigą, bet man atrodo, kad ji nejuokais užsitęsė. Taip būna kai ko nors neišpasakytai lauki. Tada laikas eina truputį lėčiau, o sulaukus malonumas būna dvigubas.

Ačiū Starworks

Mano gyvenime nutinka tiek daug visokių dalykų, kad taip iš karto visko ir neprisiminsiu. Galėčiau, bet nereikia, vėl ilgas įrašas būtų. Panašu, kad seniausias dalykas, kurį noriu papasakoti yra tas, kad nusipirkau riedučius ir nutariau mokytis plaukti šokdamas iš valties vidury ežero. T.y. nemokėdamas nuvažiavau iš Žirmūnų į centrą riedučiais prisitrėškęs tik vieną sykį! Nuo to laiko iš tikro nebuvau su jais į lauką išlindęs. Šįvakar galvojau panaktinėt su rolikais, bet nuojauta sako, kad nereikia.

Praktika finito! Kaip man patiko Starworksuose Jūs nenutuokiat. Variau į Palangą su bendradarbiu jau po pirmosios savaitės, ėjau į kiną nemokamai, pietaudavau su šaunia kompanija, susipažinau su naujais žmonėmis ir su kai kuriais susipažinau iš naujo. Ir tai tik maža dalis to, kas man nutiko būnant Starworks! Taigi ačiū Starworks, o ypatingai dėkoju Vaškui, Servai, Zakarai, Ramojui, Zupkui, Ryžai, Orintai, Linai, Arūnui, kuris taip ir neišmoko mano vardo, Jonui, Justui, Gabrielei, Tadui, Mariui, Ramanauskui ir kitiems.
Darbalaukis, puošęs kompą, prie kurio dirbau (vaizduojami daiktai, buvę ant mano stalo - trūksta puodelio):

Išvyka; du žmonės 6 litai

No drugs no sex no rock'n'roll - tik du seni geri draugeliai toli nuo rūpesčių pabėgę.

Penktadienį gavau pasiūlymą iš Meinardo važiuoti pas mane į kaimą dviračiais. Pasirodytų nekuklus pasiūlymas, bet apie galimybę ten nuvykti esu užsiminęs jam ir anksčiau. Liepiau greit susiruošti, bo nespėsim iki sutemų. Juolab neturime nei liemenių, nei atšvaitų ar kitokio gėrio. Jeigu esate sveiko proto primigtinai rekomenduoju įsigyti būtinus komponentus kelionei prieš išvykstant kur nors dviračiu tamsiu paros metu. Raginau raginau, o užsivėlinau aš pats - prieš kelionę nutariau pašokti, padainuoti, paskaityti knygą, nueiti į automobilį pasiklausyti muzikos. Tuomet jau Meinardas mane visaip ragino skubėti.
Prisiputėm ratus, užsukom į parduotuvę nusipirkti vandens ir bananų (6 litai) ir išvykom.

Meinardas nejuokais įbaugino du grėsmingus forsus bei jų paneles pasivijęs juos dideliu greičiu lėkdamas nuo kalno ir priartėjęs prie jų kojų ėmęs staigiai stabdyti!
Įsukom į dviračių takelį, iš pradžių buvo tik nuokalnė, taigi mynėme pirmyn ir lenkėme vėją.
Pirmą kartą sustojome už Nemenčinės. Pamatę stotelę su dailiu geltonu žolėse baigiančiu išnykti suoleliu neatsispyrėme pagundai prisėsti, pasifotografuoti.
Kaip tik tuo metu sulaukiau kolegos skambučio, kuriam irgi buvau minėjęs apie galimybę apsilankyti kaime ir sakiau, kad nutarėme važiuoti dviračiais taigi baliaus nebus. Kolega atsargiai paklausė ar nieko tokio, jei jis atvažiuos. Ar gerai pasielgiau? Manau, kad gerai, aš pasakiau teisybę, pasakiau, kad važiuoju į kaimą su senu geru draugu, kalbėsimės ir dalinsimės paslaptimis. Jis viską suprato ir lai nesupyksta. Esu dėkingas tam žmogui už puikų laiką, neabejoju, kad dar bus nemažai panašių progų. Nors kai teko tokiu atveju sakyti teisybę kitam žmogui ant manęs buvo nejuokais užpykta. Gal ir buvo už ką, bet už visai kitus dalykus.
Važiavome toliau. Įveikėme paskutinę grėsmingą įkalnę, teko net pasistumti. O jau tada įgavome pagreitį. Likusius 10 kilometrų kojos mynė už mus, liko tik laikyti vairą. Po poros valandų su trupučiu jau buvome vietoje. Neabejotinai reikėjo nusiprausti. Ėjome maudytis taip, į Nerį. Na ir ką? Čia dar prieš įtekant į Vilnių... Beveik 11 vakaro, prieblanda, mirkstu vandenyje įsikabinęs į dugną, kad srovė nenuneštų, virš vandens tvyro nedidelis rūko sluoksnis, o viršum jo skaisčiai spindi mėnulis. Priešpilnis.
Vėsu, uodai puola, metas grįžti į namą. Išsivirėm arbatos, lengvai užkandom ir nuėjome miegoti. Aš nenorėjau miegoti, norėjau skaityti knygą. Pasisiūliau Meinardui, kad galiu garsiai paskaityti knygą iš kito kambario. Sako gerai gerai, paskaityk, o tas užmigo. Tiesa skyrius buvo ko gero nuobodžiausias ir ilgiausias visoje knygoje.

Atsikėlėme 12-ą. Mažumėlę lijo. Meinardas palaistė šiltnamį, po to kitą šiltnamį. Aš atlikinėjau kitus reikalingus darbus, kuriuos atlikti paprašė tėvai. Užkandome agurkų su medumi, kurių tikrai netrūko.
Prisėdome paskaityti knygų. Užkandom melionų sėklų, kurias Meinardas buvo pasiėmęs iš namų. Su kaimyne Barbora nuvažiavome prie ežero išsimaudyti. Ten sutikome daug bjaurių vaikiukų kaimietukų. Nenoriu nieko įžeisti, bet tokie jau tie vaikiukai kaimietukai. Neabejoju, kad yra ir gerų vaikiukų kaimietukų - pažįstu tokių asmeniškai. Matyt už šias mintis šokdamas nuo lieptelio sugebėjau pasiekti žvyruotą dukną ir nusibalnoti dešinės kojos pirštus. Vėliau mačiau kaip musė nutūpė ant vieno iš įdrėskimų ir godžiai gėrė. Vanduo, beje, buvo puikus, mirkome vandenyje gan ilgai. Grįždami dar užsukome pasižiūrėti aukšto kranto (skardis, kurio apačioje matyti Neries vingis). Meinardas dar ir pažemuogiavo. Grįžom. Beje kelias buvo tikras iššūkis - kur bevažiuotum, visur tarka. Žvyrkelis, kurio paviršius tokios formos "VVVVVVV" (daug mažyčių duobučių). Meinardas plovė dviratį, aš pildžiau šiltnamiams skirtus vandens rezervuarus. Nepaminėjau dar vieno svarbaus dalyko, retkarčiais užsukdavo kaimynė Smilga.
Išsivirėm grikių. Tiksliau Meinardas išvirė. Aš juos labai mėgstu, o Meinardas jų neapkenčia, bet šįkart valgė net ausys linko. Suplovėm indus, apsitvarkėme ir buvome pasirengę važiuoti namo. Dar užsuko kaimynė Ingrida trumpam pasisveikinti, apsikeitėm trumpais sakinukais kaip kam sekasi.
Kelionė namo truko lygiai dvi valandas. Iš pradžių buvo sunku (pirmą kartą važiuoju dviračiu šiais metais), o kuo arčiau namų, tuo labiau pasireiškė antrasis kvėpavimas. Pakeliui sustojome pasifotografuoti netikėtai pastebėtoje stotelėje.
Kaip visada išvykstant kai ką palikome. Gerą orą. Pasiekus žirmūnus ima nesvietiškai lyti ir nuotykių ištroškęs Meinardas parpuola ant žemės. Laimei nieko rimta - draugiškai pasijuokiame ir sukertame rankomis. Mes grįžome namo.

Earth song

Rodos turiu aš to laisvo laiko, o prie mėgiamų dalykų taip ir neprisėdu. Dabar, kai kompas renderina kalną video - negaliu praleisti progos.
Pamėginsiu trumpai papasakoti kas šiuo metu vyksta mano gyvenime.

Dauguma žmonių turi du gyvenimus - tikrą ir facebook'ą. Eglė užregistravo ten ZAREMBA PICTURES grupę ir įsakė man ją pildyti ar mažų mažiausiai duoti jai medžiagos. Kad nežinau ką ten dabar būtų galima dėti... Bet reikia, kad reikia tai čia faktas :)

Atlieku praktiką Starworkse sau laimingas. Man patinka grąža, kuri juntama iš karto ar bent jau labai greitai. Susibičiuliavau su bendradarbiais, su vienu net į Palangą beldžiausi per jonines, o smagiausia tai, kad gavau pakvietimų į trečio ledynmečio premjerą! Ką jau kalbėti apie visus naujus pažįstamus. Na gal apie tai kaip man ten gera kituose įrašuose, nes galiu labai išsiplėsti.

Šiaip vyksta, visko pas mane vyksta, bet norėčiau šiuokart nebūti išskirtiniu ir pagerbti pop karalių Maiklą. Visą savaitgalį varvinau akis žiūrėdamas jo klipus per MTV. Štai mano manymu pats stipriausias jo darbas:

o mano Twitter vasara!

Šian atsiskaičiau pagaliau animaciją! Viso gero, sesija!

Savaitgalį buvau b2g festivalyje, nors tik antrą dieną atvažiavau, bet įspūdžių parsivežiau už tris!

Brolis patarė užsiregistruot twitteryje, taigi galėsit sekti mano mintis, jeigu pageidaujate, www.twitter.com/zarembapictures .
Rašau įrašą iš Starworks ofiso. Mano pirmoji diena atliekant praktiką. Pamačiau, kad bus šimtą kartų sunkiau nei galėjau tikėtis - puodelius čia chebra patys išsiplauna ir kavą verda patys, o štai darbo pagal specialybę netrūksiu... Beje, darbuotojai visi labai faini, draugiškai mane sutiko, tikiuosi gerai sutarsiu, visi čia tokie savi :)

Tai su vasara Jus, jeigu kam nors irgi tik dabar prasidėjo!

Architektūra dovanų ir daug kitų naujienų

Pagaliau laisva akimirka prisėsti prie blog'o! Daug visko įvyko, o laiko kaip nebuvo taip nebuvo. Pamenat tą spam'ą, kurį visiem siunčiau? Gavau kalną pažadų ir susidomėjimų, bet geriausia tai, kad gavau ir nuotraukas kelias, taigi "Architektūra dovanų" Jūsų teismui:

Dinaros fotomontažas:

Indrės atsiųsta nuotrauka:

Ir... Mano simpatijas pelniusi.... Dalios atsiųsta nuotraukaaa! Bravo!!! Ji ir laimi šį puikų architektūrinį objektą, pavaizduotą jos nuotraukoje (party) !! :)

Labai dėkoju dalyvavusiems ir nedalyvavusiems, o dabar tęsiu įrašą toliau:)

Pagaliau mane pasiekė STOP festivalio apdovanojimai - empetrioškė be dėžutės, įskeltu stikliuku ir gyvybiškai pavojungu naudoti įkrovikliu bei tikras metalinis STOP ženklas! Labai džiaugiuosi :)

Viena draugė Eglė feisbuke įkūrė Zaremba pictures grupę! Oho kaip malonu :) Dabar tikiuosi ką nors ten papildyti ir bus galima žmones pradėti kviesti :)

Viena dėstytoja kyštelėjo lazdų man į ratus. Todėl dabar turiu skolą iš animacijos. Viena iš užduočių va štai šičia nuoroda po paveikslėliu

http://www.videogaga.lt/video?id=osdimxgddvqlhjzghe

Irrrr paskutinis dalykas, kuriuo noriu viešai pasidžiaugti yra tas, kad radau puikią vietą vasaros praktikai atlikti! STARWORKS'ai!

Animacinis filmas!

Jau seniai nebuvau sukūręs animacinio filmuko. Va kodėl sesija yra gerai - neturi kur dėtis ir dirbi. Multikas, skirtas 3D paskaitos atsiskaitymui, kurtas keturias dienas.Kažkas su formatais man negerai, nesuprantu, viską darau kaip ir anksčiau, bet įsikėlė video tik, nepatikėsit, videogaga! Jutūbėj ir vimeo pasirodys vėliau, o dabar turim ką turim, svarbu video tas pats kad ir į kokį grandą būtų įkeltas. Ir dar video į ką aš su grupioku Einaru iškeičiame brangias sesijos valandas, skirtas mokslui, mes lošiame grikį!

Paaaagaliau Jutūbė ir Dailymotion leido įsikelti! Kaip gerai. Tai va pristatau arbatinuką:

O kadangi videogagos pleiris kažkos neaiškus, duodu nuorodą į grikį:

http://www5.videogaga.lt/video#dm.id%253Dview%2526dm.v%253Dougwiffdygwznisycl

Multikas jau greitai

Šiandien buvo 3D paskaitos atiskaitymas, pabaigiau multiką likus pusei valandos iki jo. Na ir visai neblogai tas multikas susivalgė... Žinoma, yra techninių aspektų, kuriuos tobulinti tikrai yra kur, bet taip, aš tinginys, bet realiai, nu pagalvokim, tai mano pirmasis 3D animacinis filmas, nu ir tegu būna su klaidom! Kaip matyti progresą jei tobulinsiu šlifuosiu darbą. Dabar jis yra toks, koks yra, asmeniškai man tie "trūkumai" net gi patinka. Be to, kad sukurtas filmukas, dar taip išėjo, kad sumodeliavau virtuvę 3D aplinkoje. Labai panaši yra pas mane namuose. Modeliavau modeliavau aš visą parą tą virtuvę, o filmuke jos kaip ir nesimato. Tai gal šiandien pablog'insiu kaip atrodo:

O po egzo labai gerai dieną praleidau. Nusitempė mane Einaras į Panoramą, neįdomu man ten buvo vaikštinėt, bet tik pamatėm Kartodromo reklamą... Tai bent gerai pasivažinėjom! Net gi labiau patiko nei kad Plytinėj kažkada važinėjau. Vėliau spardėm grikį iki pažaliavimo... Tai va toks aš nemiegojęs ir nusikalęs, bet be galo blog'ą rašyti norintis.

P.S. Filmuką gal rytoj įkelsiu, tegu šian viskas susitupi, mažu rimtai dar pakeist ką nors sugalvosiu...

Labdaros akcija

"Tiek nedaug tereikia". Taip vadinasi neseniai įvykusi akcija Vilniuje, kurios metu vaikai iš vaikų namų ėjo į kiną, lankėsi teatre, gavo dovanų, bendravo su įžymybėmis, buvo filmuojami ir fotografuojami. Aš irgi su tais vaikais bendravau, dariau jiem gerą, dėl to jaučiuosi ypatingai. Taip pat šis projektas buvo panaudotas kaip atsiskaitymas vieno studento, kuris ir organizavo renginį, ISM'e. Mano savimylę išties paglostė tai, kad po pristatymo dėstytojos komentaras buvo: It's a great movie! Someone did a great job! Bučiau buvęs labai pamalonintas, jei atsakas į komentarą būtų "Filmo autorius šioje auditorijoje, ana ten". Na nesvarbu, man pasakė aiškiai: "ne tu tai kas nors kitas būtų nufilmavęs". Taip kad, ko gero, nėra čia ko pūstis ir pripažinimo tikėtis. Kas nors kitas būtų nufilmavęs.

Architektūra dovanų 2

Labas, kaip sekasi fotografuoti? 
Primenu apie minėtą projektėlį "Architektūra dovanų", aš jau šį tą pamėginau nufotkinti,  dabar laukiu Tavo nuotraukos. Beje, jei susiduri su kokiomis nors problemomis (nesugalvoji idėjos, neturi fotiko, nežinai kas galėtų palaikyti dėžutę – kreipkis į mane asmeniškai, kartu rasime išeitį :) Kai viską pabaigsi, atsiųsk man emailu zamartis@gmail.com

Pagarbiai,
Martynas Zaremba

II vieta išlošta

Keturiais įrašais žemiau pasakojau apie atsitiktinį dieduką. Priėjau, pafotkinau, padėkojau. Tuo viskas nesibaigė. Išryškinau visas 12 nuotraukų, kurias įkėliau į picasą, sudėjau į voką, mama nuvažiavus į kaimą nubėgo į bažnyčiios zakristiją, parodė nuotraukas, sako "aaaa, čia tas, kur neseniai palaidojom!". "Ne ne" - paprieštaravo mama - "čia prieš keletą savaičių fotografuota". Zakristijonas įsižiūrėjo ir pasakė kuriam kaime ir name gyvena. Aš paėmiau nuotraukas, nuvažiavau iki to kaimo, nuėjau prie namo, pamačiau dieduką pievutėj kažką dirbantį, priėjau, sakau "prisimenat ponas?" Sako "prisimenu..", įvardino iš kur, sakau "čia Jums nuotraukos". Nustebo diedukas, sako "už ką jūs man ponas dabar tokį gerą darbą darote?" Sakau "šiaip, patinka :)", "gal čia pinigus reikia mokėti?" klausia,  sakau "ne, tikrai ne, ačiū, geros dienos" :) Jis buvo toks laimingas, rodės tuoj apsiverks:)

Penktadienį kėliausi anksti, nes važiavau į Šakius kartu su Karoliu, Mindaugu, Egle, Aneta, Austėja, Aivaru ir Tadu. Vyko badmintono turnyras. Iš pradžių buvo žaidžiama vyrų ir moterų dvejetais, kadangi vėlavome, atvykus burtai buvo jau ištraukti (žaidėjų porų). Kaip žinia man su porininkais visada sekasi. Šįkart komandą sudarė Zaremba ir Zabrovskis. Pradžioj sekėsi gana gerai... Beveik nieko daryti nereikėjo, Zabrovskis visą aikštelę už mane sulakstydavo, bet ir mano prisilietimai buvo meistriški. Vėliau laimingos kulkos baigėsi... Prapylėme vieną kovą, bet tai nesutrudė nueiti iki finalo. Aš nujaučiau, kad nelaimėsime, būtų tiesiog nesąžininga. Pagalvokite, ateina Zaremba bim bam ir išlošia pirmą vietą, o kiti stengiasi, metų metus žaidžia ir antri lieka. Taip jau išėjo. Finale žaidžiau lyg kojas medines turėčiau, o vietoj raketės tarytum kas būtų drugelių gaudyklę įstatės. Juokauju, kad jeigu ne aš, būtume pirmą vietą paėmę. Kai pralaimėjom Zabrovskis labai susinervino, paleido į sieną raketę, nusikeikė gal net, mane aišku irgi grūzas paėmė, kad per mane čia šitaip, bet blemba, ką aš pagalvojau: mes, nors ir du žmonės, buvom komanda. Jo siekis - pirma vieta, mano - gerai praleisti laiką, pasižaisti, užsimiršti. Taip ir gavos, tegu porininkas parinasi. Paskui, žinoma, padėkojo, pagyrė, kad gerai žaidžiau. Gal ir gerai žaidžiau, kas ten žino, bet mišriuose dvejetuose sekėsi prasčiau, už tai gavau pažaisti! Tai va, ką aš primąsčiau  - galima būtų pamanyti, kad diplomą gavau nepelnytai, bet grąžinti aš jo tikrai nesiruošiu, kiek kartų yra buvę kai likau neįvertintas kitose gyvenimo srityse. Tas ant to išeina. Vienur iš tavęs atima, kitur gauni kai nesitiki. Džiaugtis reikia!

Architektūra dovanų

Jeigu dar nesikreipiau į Jus asmeniškai:

Siūlau prisijungti ir kolegoms pasiūlyti sudalyvauti nediedlėje internetinėje foto parodoje. 

Parodos tema: „Architektūra dovanų“. Nuotraukose turėtų būti pavaizduotas pirmame plane stovintis žmogus, laikantis atidarytą dovanų dėžutę ir kompozicija turėtų būti tokia, jog atrodytų, kad pasirinktas architektūrinis objektas tuoj keliaus į tą dėžutę arba yra kątik iš jos išimtas.

Šis micro projektėlis rengiamas tik Zarembos draugų/kolegų ir jei norės, jų draugų ribose. Vienas autorius gali pateikti vieną nuotrauką. Priklausomai nuo pasisekimo turiu svajonę surengti ir gyvą nuotraukų parodą. Geriausios nuotraukos autorius gaus architektūrinį objektą dovanų, juoakuju. Prie nuotraukos pridėkite ir trumpą aprašymą (3-5 sakinių) apie nuotrauką bei save ir atsiųskite el. paštu zamartis@gmail.com iki 2009 gegužės 29 dienos.

Temą ir nuotraukos sprendimą galite interpretuoti pagal save. Specialiai nesiunčiu pavyzdžio. Neklausinėk, tiesiog fotografuok taip, kaip Tau atrodo. Arba gerai, klausk, būtinai atsakysiu :)

Pagarbiai,
Martynas Zaremba

Parduodu Gilerą

Gilera DNA, mopedas/motoroleris

2002-11, Skystis, 124cm³, 125kg, 15504km, 15 AG (11 kW), Mėlyna, Elektrinis starteris, Automatinė pavarų dėžė, Diskiniai stabdžiai

Dvidešimt

Perkopiau į trečią dešimtį, iškart jaučiuosi labiau suaugęs, uch!

Praitą trečiadienį pirmąkart buvau ledo ritulio varžybose, kur man laaabai patiko, labiau nei kašį žiūrėt, atmosfera visai kitokia, žmonės geranoriškesni kažkokie... Už tai dėkoju Meinardui, kad mane pasikvietė! Ir dar sutikau ten žmonių įdomių seniai matytų. Penktadienį buvau Sindikato koncerte Šampanbary, kuris jau dabar kitaip vadinasi, linksma buvo, gerai tikrai. Šeštadienį sveikinome mano draugą Gedą gimimo dienos proga, o sekmadienį Gedas ir kiti sveikino mane. Beje, gavau pirmąjį savo gyvenime Auksinio gaublio apdovanojimą! Nuotraukoje išplaukęs Žygis.

Toks va trumpas įrašas, nežinau, gal ką praleidau, va motorolerį ruošiuosi pardavinėti, gal yra norinčių pirkti? Ai tiesa, koks man nuotykis buvo, sekmadienį buvo, kad lėkiau į Riomerį padėt kolegom truputį, palikau ten filmavimo kamerą ir išlėkiau valandėlei pas tokį Tomą operatorių pakalbėt, važiuoju važiuoju, ir jau beveik atvažiavęs supratau, kad palikau savo tašę, kurioje buvo mano fotikas ir blicas, prie Riomerio ant šaligatvio! Apsisukau, grįžau, ir ką, jau išsigandote, kad pavogė? Viena mergina/jauna moteris, manęs nė nemačiusi, stovėjo prie tašės ir laukė, kol aš sugrįšiu. Labai malonu. Pagal mano praito dešimtmečio teorijas "nepatirtas nuostolis yra pelnas". Tai tas pelnas puiki dovana mano gimtadienio proga. Žinojau, kad gerumas grįžtą, bet kad taip greitai - nesitikėjau (tądien nemažai padėjau kitiems). 

Pliūška

Sveikinu visus sulaukusius Šventų Velykų!Savaitgalį buvau kaime, teko nedaug padirbti. Nešiojau tėvui betoną kibirais ir vis matydavau šalia bažnyčios sėdintį dieduką. Iki mišių buvo likusi gera valanda, dėdė atvyko per anksti. Palikau kibirus, užbėgau namo, pasiėmiau fotiką, paklausiau dieduko ar galima jį pafotografuoti, jis sutiko, pafotkinau, padėkojau, grįžau namo, akimirką pagalvojau... pasikeičiau objektyvą ir vėl grįžau jo pafotkint. Daugiau nuotraukų picasoj.Seniai buvau sumąstęs pafotografuoti su kuo nors ankstų rytą. Dėl įvykių pastarąsias savaites man reikia labai daug būti su savimi. Tokia kompanija man tiko. Tiesa, apie įvykius? Niekas fiziškai nenukentėjo, visi patenkinti ir laimingi išskyrus kelis žmones kurie ant manęs labai pyksta ir niekaip nesugalvoju kaip tą košę išsrėbti (nėra jos tiek daug, tik nelabai gardi). Ir apskritai, gavau tokių antausių, kaip čia pasakyt, moralių antausių (?) dėl kurių džiaugiuosi vėl nusileidęs ant žemės. Nes pastaruoju metu jau buvau toooks erelis, kad ką tu ką tu. Dar nusvilau apie kai ką blogai manydamas vien dėl to, jog taip sakė kažkas kitas (nors garsiai teigiau, jog susidarysiu asmeninę nuomonę - susidariau po laiko). Ir iš to galiu tokią sentenciją suskelti: "blogai galvodami apie kitus žmones mes atiduodame jiems savo energiją ir patys tampame tokiais". Tolau tolau ir nutolau nuo temos, o pastraipos paskirtis yra papasakoti kaip 6-ą ryto kaime lipau iš lovos, važiavau fotografuoti ir nepasirodė pakilusi saulė, kadangi buvo debesuota. Na bet tusčiomis negrįžau, daugiau picasoj.

Dar picasoj albume "pabirutis" įkėliau keletą naujų nuotraukų: seniausią draugą ne pagal metus Paulių, už badmintnono aikštelės gyvenantį žaltį ir dar gal kokią vieną kitą fotkę.

Reportažas iš turnyro

Sumontavau trumpą reportažą iš badmintono turnyro, dalyvavusiems visai patiko, gal ir Jum praeis :) Nieko stebūklingo, tiesiog viena minutė dokumentikos linksmiau:

Bronzos

Esu lankęs beveik visas įmanomas sporto šakas/būrelius - beveik viską, bet sportinių medalių neturėjau nė vieno. Šį šeštadienį iš badmintono varžybų grįžau su dviem identiškais medaliais, t.y. 3-ios vietos už žaidimą dvejetuose (2 prieš 2) ir trečios vietos vienetuose. Gal neminėsiu, kad žaidžiau B grupėj, o ne A, bet faktas išlieka faktu. Dar tikrai neįsiprofinau A lygai, ką jau kalbėti apie treniruočių "lankomumą". Naiviai tikiuosi, kad užsidegimas tobulėti neužges taip pat greitai kaip noras mokytis paaiškėjus semestrų rezultatams. 

Susipažinau su keliais labai įdomiais žmonėmis. Velnias kaip negerai, kad dar neturiu vizitinių! Mano grupiokas Andrius jas maketuoja, šią savaitę įspausiu jį į kampą. Kadangi ZP blog'as artimas menams, o dauguma skaitytojų tolimi badmintonui, pademonstruosiu medalius ir šią temą užrauksiu. Ko gero iki kito įrašo: 

Nors ZP fanų būrys negausus, bet liautis stebinti savo kūrybiškumu tikrai neketina. Dar vienas akibrokštas feisbuke, šiuokart autorė Rūta berods... :) Įsižiūrėkite, pilna visokiausių detalių smulkmenėlių, kurios tikrai prajuokina :)

Negražiai čia pamelavau, bet apie badmintoną tęsiu dar šitam įraše: dėkoju savo naparnikui Vyšniauskui su kuriuo koja kojon žengdami dvejetuose pasirodėm visai neblogai. Į pabaigą gerai susižaidėm! Ir mano plaštaka atsiprašo, kad gavus iš raketės netyčia ją sulaužė :)